Žinomi dainininkai kviečia vaikus dalintis skaudžiomis patirtimis ir neleisti sunkumams užaugti

Merūnas Vitulskis, Vilija Matačiūnaitė ir Donatas Montvydas drąsina vaikus papasakoti apie savo išgyvenimus suaugusiems, kuriais pasitiki, ir nelaukti, kol sunkumai užaugs. Dalyvaudami „Vaikų linijos“ socialinėje kampanijoje „Neleisk sunkumams užaugti“, dainininkai paprašė skirtingo amžiaus vaikus ir paauglius prisiminti sunkiausias jų gyvenimo situacijas ir tuo metu išgyventus jausmus.

Eksperimento dalyvių atsakymai parodė, kad visi vaikai turėjo skaudžių patirčių, apie kurias dažnas nieko nepasakojo savo artimiesiems, nors norėjo jų palaikymo ir pagalbos, sakoma pranešime spaudai.

Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“, norėdama padrąsinti vaikus pasakoti apie savo sunkumus artimiesiems arba „Vaikų linijai“, o suaugusiuosius – skirti daugiau dėmesio ir laiko pokalbiams su vaikais, kartu su Vilniaus Lietuvos tūkstantmečio „Rotary“ klubu ir prodiuserine kompanija „TymDrym“ pristatė socialinę kampaniją „Neleisk sunkumams užaugti“. Kampanijos idėja buvo atskleista socialiniu eksperimentu: trys žinomi dainininkai (D.Montvydas, V.Matačiūnaitė ir M.Vitulskis) kiekvienas susitiko su 15 vaikų ir paauglių ir kiekvienam jų uždavė po keturis klausimus apie vaikų išgyventus sunkumus.

Jaunieji dalyviai savo atsakymus užrašė ant lapelių ir sumetė juos į vieną indą. Siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko anonimiškumą, vaikų buvo prašoma garsiai perskaityti ne savo, o kito vaiko užrašytus atsakymus. Vaikai, jausdamiesi saugūs, prieš kamerą skaitė vienas kito prisiminimus apie sunkiausias kiekvieno jų gyvenimo situacijas, pasidalijo tuo metu išgyventais jausmais ir savo lūkesčiais dėl artimų suaugusiųjų elgesio.
Išgyvendami tėvų skyrybas, artimų žmonių netektį, skaudžias patyčias, konfliktus su draugais, draugų išdavystę, mokyklos pakeitimą, įvairias baimes ir kitus sunkumus, vaikai pasakojo jautęsi vieniši, pažeminti, išsigandę, pikti, kaltino save, jiems buvo „liūdna ir baisu“, o kai kurie jų prisipažino net galvoję apie savižudybę.

Paklausti, kaip tomis sudėtingomis situacijomis elgėsi jų artimieji, dalis vaikų prisiminė, kad tėvai bandė paguosti, jaudinosi dėl jų, sakė „nieko tokio, viskas susitvarkys“, tačiau nemažai vaikų prisipažino, kad apie savo išgyvenimus artimiesiems nieko nesakė: „Aš apie tai nieko nesakiau, tylėjau“, „stengiausi viską slėpti, nes man buvo labai sunku“. Vis dėlto į klausimą, ko jie tuo metu norėjo iš artimųjų, vaikai atvirai atsakė: „Labiausiai norėjau palaikymo“, „pagalbos“, „labiausiai norėjosi, kad jie padėtų“, „kad mane palaikytų“, „supratimo ir paguodos“, „kad ji mane tiesiog apkabintų...“.

„Į „Vaikų liniją“ skambinantys ar rašantys vaikai dažnai prisipažįsta, kad šeimos nariams ar mokytojams nepasakoja savo skaudžių išgyvenimų, nes nedrįsta, bijo jų netinkamos reakcijos, nežino, kaip pradėti pokalbį ar dėl kitų priežasčių. Tuo tarpu vaikams patiems įveikti ar išspręsti sunkumus ne visada pavyksta ir tuomet tie sunkumai auga, jų daugėja, o vaiko išgyvenimai stiprėja ir gali privesti iki destruktyvių minčių ar veiksmų, – teigia „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. – Todėl svarbu vaikus drąsinti pasidalinti išgyvenimais ir ieškoti pagalbos. Šalia vaikų esančius suaugusiuosius kviečiame būti jautrius vaikų jausmams, pastebėti jų elgesio pokyčius ir kuo daugiau su vaikais kalbėtis bei juos išklausyti – apie jų jausmus ir situacijas, kuriose tie jausmai kyla. Tuomet išvengtume mūsų, suaugusiųjų, neretai ištariamos frazės „Kodėl anksčiau man apie tai nepapasakojai?!“ ir kartu įveiktume vaikų sunkumus, kol jie neužaugę.“