O kol materialinę gerovę pora susikuria, žiūrėk, ir ketvirta dešimtis įpusėja! Ką apie vėlyvą motinystę kalba specialistai? Kokių problemų gali kilti tiek motinai, tiek kūdikiui, šeimos pagausėjimo sulaukus brandesniame amžiuje?
Monika (vardas pakeistas) motinystės džiaugsmą pajuto tik eidama 39-uosius metus. Moteris pagimdė, kaip medikai pradžiugino, sveiką, tiesa, kiek per menko svorio dukrelę. Mergytės tėvui tada buvo jau per penkiasdešimt. Regis, nėra kuo stebėtis – vėlyva santuoka (pora susituokė, kai Monikai buvo 37 metai), todėl ir nėštumas vėlyvas... Kūdikis šioje šeimoje buvo labai laukiamas, būsimoji mamytė visą nėštumo laikotarpį uoliai rūpinosi savo sveikata, atliko visus tokio amžiaus gimdyvėms rekomenduojamus tyrimus, kurie patvirtino, kad vaisius vystosi normaliai. Būsimieji tėvai nesitvėrė džiaugsmu - iš anksto supirko kūdikiui viską, kas reikalinga, ir skaičiavo dienas, laukdami, kada jų džiaugsmelis išvys pasaulį...
Tačiau šiandien Monika su vyru jau nesijaučia tokie laimingi, kokie buvo anuomet, kai nėštumo testas patvirtino mažojo stebuklėlio laukimą. Penkerių metukų vienturtėlei diagnozuotas pirmojo tipo cukrinis diabetas.
O gal amžius kaltas?
Dar gulėdama su dukrele ligoninėje Monika išsikalbėjo su kitų tokia pačia liga sergančių vaikučių mamytėmis ir išgirdo užuominų, neva sunki, nepagydoma liga jos dukrelei galėjusi susiformuoti dėl vėlyvo nėštumo. Vieno vaiko motina netgi prisiminė kažkur kažkada skaitytą užsienio mokslininkų straipsnį, kurio esmė tokia: kuo vyresni tėvai susilaukia vaikelio, tuo šiam augant kyla daugiau problemų. Monika net pyktelėjo ant tos moters, ką ji čia paistanti. Girdi, vieną kartą mokslininkai pasako vienaip, po kurio laiko – jau priešingai. Bet galvoje kirbančios mintys – o gal vis dėlto amžius kaltas? – Monikos ramybę drumsčia vis stipriau.
„Gal tikrai yra tiesos, kad, gimdant vyresniame amžiuje, išauga rizika vaikui susirgti sunkiomis ligomis? –nuogąstavimais pasidalija Monika. - Bijojome Dauno sindromo, bet, laimė, šito apsigimimo pavyko išvengti; baiminomės, kad tik vaikelis neturėtų kokių nors fizinių trūkumų – po ultragarsinio tyrimo ir šis akmuo nuo širdies nusirito... O apie kitokias sunkias, nepagydomas ligas, galinčias išsivystyti vaikui kada nors ateityje, net į galvą nešovė...“
Ar Monikai yra bent kiek pagrindo tikėti likimo draugės žodžiais, kad sunki vaiko liga gali būti susijusi su vėlyva motinyste ir tėvyste? O gal cukrinis diabetas – išimtis? Kokių sveikatos problemų gali kilti vaikams, kurių tėvai susilaukia vyresniame amžiuje? Kokie apskritai pavojai siejami su vėlyvu nėštumu ir gimdymu? Pakalbinome specialistus.
Vėlyva motinystė ir jos pavojai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos – ginekologijos klinikos gydytoja akušerė - ginekologė, doc. Regina Mačiulevičienė patvirtino, kad nėštumui, gimdymui ir būsimo vaikelio sveikatai motinos amžius turi didelę įtaką. „Kuo moteris gimdo vyresnė, tuo pavojų daugėja,“ – teigė ji.
Kokie tie pavojai? Anot docentės, situacija smarkiai keičiasi į blogąją pusę, jei moteris gimdo sulaukusi 35 ir daugiau metų. „Gimdant tokiame amžiuje yra didesnė tikimybė, kad kūdikis gims su chromosominėmis anomalijomis, todėl rekomenduojami genetiniai tyrimai, - kalbėjo docentė. – Dažniau pasitaiko nepakankamas vaisiaus augimas, todėl naujagimis gimsta būdamas mažesnio svorio. Vyresnės moterys gimdo sunkiau, dažnesni atvejai, kai savaime gimdymo veikla neprasideda, todėl prireikia šį procesą stimuliuoti, neapsieinama be Cezario pjūvio operacijų – statistiškai pusei vyresnio amžiaus moterų natūraliu būdu pagimdyti nepavyksta.“
Dar viena bėda esą ta, kad neretai vyresnio amžiaus moterys sunkiau pastoja, kartais – tik su medikų pagalba, o esant pagalbinio apvaisinimo atvejui nėštumas dažniausiai būna daugiavaisis. Tai taip pat padidina komplikacijas nėštumo ir gimdymo metu. Mat tiek gimdyvei, tiek vaisiui optimalu, jei jis – vienas.
Kaip minėta, vėlyvas nėštumas padidina vaisiaus apsigimimų riziką. Dažniausi apsigimimai, gimdant vyresniame amžiuje, yra Dauno sindromas, taip pat diagnozuojami Edvardso, Patau sindromai. 18-20 metų moteriai pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu tikimybė yra 1 iš 2000, o 35 metų moteriai – 1 iš 220. 45 metų moteriai ji išauga dar labiau ir siekia 1 iš 30! Kūdikiai su Edvardso ar Patau sindromais gimsta rečiau, ir, beje, retai išnešiojami iki nėštumo pabaigos. O jei ir gimsta, gyvena neilgai.
Docentė atkreipė dėmesį, jog chromosominių anomalijų rizika kūdikiams ypač išauga, jei moteris gimdė sulaukusi 40 metų ar dar vėliau. Kartu ji pabrėžė, jog lygiai taip pat rizika padidėja ir jei kūdikio tėvas yra vyresnio amžiaus. „Todėl genetiniai tyrimai rekomenduojami, jei moters amžius yra didesnis nei 35 metai, o būsimo kūdikio tėvo amžius – 42 metai ir daugiau. Mat kūdikių apsigimimų skaičius tokio amžiaus tėvų grupėse yra ženkliai didesnis,“ – teigė docentė.
Vėlyva motinystė ir cukrinis diabetas
Gydytojos R.Mačiulevičienės teigimu, kūdikiai, kurių moterys susilaukė vyresniame amžiuje, kaip rodo tyrimai ir statistiniai duomenys, dažniau serga ir įvairiomis medžiagų apykaitos ligomis. Viena tokių ligų – pirmojo tipo cukrinis diabetas.
„Rizika susirgti šia liga kūdikiui, kuris gimė vyresnių tėvų šeimoje, yra didesnė, - patvirtino docentė. – Kaip jau minėjau, pastojus vyresniame amžiuje, dažniau pasitaiko nepakankamas vaisiaus augimas, tai yra naujagimis gimsta mažesnio svorio. O tarp mažo naujagimio svorio ir cukrinio diabeto yra tiesioginis ryšys. Vadinasi, jei naujagimis gimė mažesnio svorio, tikimybė jam ateityje susirgti cukriniu diabetu yra gerokai didesnė. Tą patvirtina ir tokių ligų, kurios diagnozuojamos vyresnių moterų pagimdytiems vaikams, skaičius, lyginant jų skaičių bendroje populiacijoje.“
Na, o jeigu vienas iš tėvų ar abu tėvai jau serga cukriniu diabetu, arba jei šia liga serga artimi vaiko tėvų giminaičiai, docentės teigimu, tikimybė, kad ir vaikas paveldės šią ligą, išauga dar labiau.
Pagalbinis apvaisinimas irgi didina apsigimimų riziką
Tyrimais patvirtinta, jog vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, turi maždaug 2-4 kartus didesnę apsigimimų riziką. Mokslininkai yra nustatę, kad tokie kūdikiai dažniau gimsta su širdies ydomis, gastroenterologiniais defektais.
Šiais laikais jaunos moterys nėštumą kruopščiai planuoja, o, siekdamos jį atidėti vėlesniam laikui, naudoja kontraceptines tabletes. Docentės R.Mačiulevičienės teigimu, jei kontraceptinės tabletės buvo vartojamos ilgą laiką, gali nutikti ir taip, kad, pagaliau apsisprendus susilaukti vaikelio, kils problemų. Dažniausiai tokios šeimos nepraranda vilties, tikisi, kad moteris vis dėlto pastos be pagalbinių priemonių, o laikas eina... Galiausiai tenka kreiptis pagalbos į medikus.
„Kadangi po pagalbinio apvaisinimo apsigimimų rizika padidėja, moterims, kurios pastojo nenatūraliu būdu, taip pat rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus,“ – teigė docentė. Tiesa, šie tyrimai nėra privalomi.
Kada gimdyti?
Docentės R.Mačiulevičienės paklausėme, ką patartų moterims, planuojančioms šeimos pagausėjimą. Koks amžius nėštumui ir gimdymui yra palankiausias, kad rizika, jog kūdikis gali turėti tam tikrų su vėlyvu motinos nėštumu siejamų sveikatos sutrikimų, būtų kuo mažesnė?
„Motinystės džiaugsmo ir šventos pareigos patarčiau ilgai neatidėjinėti – susilaukti pirmojo vaikelio reiktų laikotarpiu nuo 20 iki 25, vėliausiai - iki 35 metų, - pasakė gydytoja, supeikdama įsigaliojančią europietišką madą gimdyti vėlesniame amžiuje. – Lietuvoje vidutinis pirmąkart gimdančių moterų amžius yra apie 27 metai, ir, pastebėta, toliau didėja, o galėtų būti bent keleriais metais jaunesnis.“
Anot jos, į Kauno klinikų Akušerijos – ginekologijos kliniką atvyksta gimdyti moterų, kurios yra sulaukusios ir 43, ir 45 metų, o iš kolegų sakė žinanti, kad vyriausia Lietuvoje natūraliai pastojusi ir pagimdžiusi moteris buvo sulaukusi 56 metų. Vis dėlto, gydytojos teigimu, ir pačiai motinai, ir būsimam jos kūdikiui būtų daug naudingiau, jei taip ilgai nebūtų delsiama. Juk moteris vyresniame amžiuje esą jau gali pati skųstis sveikatos problemomis (padidėjusiu kraujospūdžiu, sirgti plaučių, inkstų, endokrininėmis ligomis), dažnai tokios moterys turi antsvorį, o visos šios būklės gali turėti neigiamą įtaką tiek motinai, tiek ir vaisiui...
Dar viena didžiulė rizika, kad gimęs kūdikis gali turėti rimtų sveikatos problemų, yra surogatinė motinystė (kai vaikų negalinčiai susilaukti šeimai už sutartą atlygį pagimdo ir atiduoda svetima moteris). Nors tokia paslauga Lietuvoje nelegali, neoficialiais duomenimis, yra bevaikių porų, kurios ja pasinaudoję ar ketina pasinaudoti. Tačiau tai, pasirodo, irgi labai rizikinga.
Docentės R. Mačiulevičienės teigimu, surogatinei motinystei pasiryžusi moteris, žinodama, kad kūdikio neaugins, gali ne tik nepaisyti sveiko gyvenimo būdo nėštumo metu, bet ir nuslėpti savo ar savo artimų giminaičių sveikatos problemas (paveldimas ligas), kurias gali paveldėti gimęs kūdikis. Taigi nekalbant jau apie tai, kad būtų pažeisti Lietuvos įstatymai (surogatinė motinystė šalyje draudžiama), vaikelis jo taip laukusiai šeimai gali tapti dideliu širdies sopuliu...
Komentarai:
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentės dr. Rasa Bieliauskaitė:
- Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi tėvų bendravimo su vaikais specifiką, taip pat - ir tam tarpsniui būdingų problemų. Šiuolaikinėje visuomenėje motinystės amžius vėlėja visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Iš vienos pusės, tai yra tam tikras privalumas, nes vyresnio amžiaus tėvai vaikui gali duoti daugiau. Juk jie per gyvenimą yra daugiau pamatę, nuveikę, prikaupę įvairių patirčių. Tačiau, kaip sakoma, lazda gali atsisukti ir kitu galu - vyresni tėvai neretai iš vaiko viliasi per daug, todėl už ji nusprendžia, kuo jis privalo domėtis, ką turėtų daryti, ko siekti, nepastebėdami ir nesigilindami, kokie iš tikrųjų yra vaiko polinkiai bei gebėjimai. Kitaip sakant, kai tėvų patirtis vaiką pradeda užgožti, gali kilti rimtų bendravimo problemų.
Tėvai turi atsižvelgti į vaiko poreikius ir kurti tinkamą bendravimo su juo santykį. Priešingu atveju, iš vaiko pusės tėvai gali sulaukti pasipriešinimo, ignoravimo ir panašių dalykų. Vaikas gali tėvams tiesiai išrėžti – ką jūs suprantat, jūs gi seni.
Tuo tarpu patyčios iš šalies dėl vyresnio tėvų amžiaus atspindi visuomenės polinkį nuvertinti, tyčiotis iš kitoniškumo. Vaikui tokie dalykai – gerai ar blogai, kad tėvai vyresni – net neateina į galvą – čia suaugusiųjų problema.
Tėvų santykiai su vaikais labiausiai priklauso ne nuo amžiaus, o nuo tėvų, kaip asmenybių, gebėjimo suprasti savo jausmus ir poreikius – tik tada jie galės suprasti vaikų jausmus ir poreikius ir jiems atliepti.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas:
- Vaikų vyresniame amžiuje susilaukę tėvai dažnai yra gerokai nutolę nuo jaunystės, turi tvirtesnį įsitikinimą ir galvoja, kad tokių jiems, tėvams, priimtinų normų privalo laikytis ir jų vaikai. Tokie tėvai vaikams dažniausiai nurodo, kas gerai, o kas blogai, kas galima, o ko ne, kaip elgtis ir kaip nesielgti, ir vaikui tokie įsakmūs reikalavimai gali iššaukti tam tikrą pasipriešinimą. Kitaip sakant, vyresnio amžiaus tėvai dažniausiai savo vaikams daug mažiau leidžia, nei tie tėvai, kurie yra jaunesni. Taigi galima sakyti, kad vaikai, augdami su tėvais, kurie yra jaunesnio amžiaus, laisvės ir džiaugsmo prasme jaučiasi laimingesni. Vis dėlto vėlyva motinystė turi ir savo privalumų. Žinau atvejų, kai ir vyresni tėvai puikiai sutaria ir bendrauja su savo vaikais. Taigi vienareikšmiškai vertinti vėlyvos motinystės negalima.
Vidutinis pirmąkart gimdančių moterų amžius:
Lietuva – 27 metai
Latvija – 29
Šveicarija – 29
Ispanija – 30
Didžioji Britanija – 30
Skandinavijos šalys – 30-31
