Laiko trūkumu besiskundžiančius tėvus vaikų psichoterapeutė kviečia atsigręžti į kasdieninį šeimos gyvenimą ir bendravimui su vaikais išnaudoti įprastas veiklas, pavyzdžiui, maisto ruošimą kartu.
Kaip parodė „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, 22 proc. tėvų niekada negamina maisto kartu su savo vaikais. Tuo metu G. Bačienė teigia, kad ši veikla skatina vaiko pasitikėjimą, savarankiškumą, suteikia progą tėvams pagirti ir įvertinti.
Prie „Rimi“ inicijuoto socialinio projekto „Šeimos pietūs“ prisijungusi specialistė pasakoja, koks laikas su šeima yra vertingas ir kaip jį praturtinti gali maisto gaminimas drauge.
- Kaip vaiko gerovę, jo laimės indeksą lemia su šeima praleidžiamas laikas?
- Laimės indeksas turi daug sudedamųjų. Neabejotinai reikšminga dalis yra savo vietos visuomenėje, šeimoje suvokimas, pojūtis, kad esi reikalingas, geidžiamas, aktyvus, kad tavo poreikiai kam nors rūpi ir gali būti patenkinti. Jei šeimos nariai skiria vienas kitam laiko, turi bendrų veiklų ir atsakomybių, rūpinasi vienas kitu ir nebijo rodyti jausmų, priima kiekvieno indėlį pagal amžių ir galimybes, tai ir sudaro pirmąsias asmens efektyvumo patirtis.
- Teigiama, kad laimė ir optimizmas – išmokstami dalykai. Ar sutinkate su tuo? Koks šioje vietoje tėvų vaidmuo? Kas svarbiausia siekiant ugdyti laimingus vaikus?
- Laimė ir optimizmas yra patiriami dalykai, o išmokstama laiko planavimo, prioritetų nustatymo, mokomasi laukti ir atidėti malonumą, vardan didesnį pasitenkinimą galinčio teikti rezultato, įvairių veiklų.
Tėvų vaidmuo auginant laimingą vaiką yra esminis. Jie savo pavyzdžiu, gebėjimu įveikti sunkumus, laimės pojūčiu, matomu kitiems šeimos nariams, suteikia saugumo ir meilės patirtis vaikams. Pirmiausia tėvai turi būti aktyvūs ir pasitikintys savo pasirinkimu būti tėvais, o tuomet lanksčiai spręsti kasdienines užduotis, turėdami ateities tikslą – užauginti savarankišką, aktyvų, gebantį savimi pasirūpinti žmogų.
- Ar galima teigti, kad tie vaikai, kurių tėvai jiems skiria daugiau dėmesio, yra laimingesni? Kodėl?
- Neabejotinai. Visi tėvai nori savo vaikams suteikti visą ką geriausia, o svarbiausias žmogiškas gėris yra santykiai. Juos kurti išmokstama tik per patyrimą. Todėl laikas skiriamas bendravimui su vaikais yra labai svarbus. Vaikai, kuriems skiriama pakankamai laiko, patiria esantys svarbūs, mylimi, verti tėvų laiko ir dėmesio, šiuose santykiuose jie gali patirti džiaugsmą, abipusiškumą. Tokį savęs patyrimą jie nešasi iš namų į mokyklos bendruomenę, kuria panašius santykius ir dalinasi geromis patirtimis.
- Koks laiko praleidimo būdas kartu yra vertingas, prasmingas? Kodėl ne visas laikas kartu, pavyzdžiui, prie kompiuterio ar TV ekrano, yra naudingas?
- Šeima yra visos visuomenės modelis, ją sudaro skirtingi nariai. Ji turi įvairių funkcijų, veiklų, atsakomybių, tačiau jos efektyvumas priklauso nuo darnios pusiausvyros, kai visų narių poreikiai yra patenkinami.
Jei tėvai turi neatidėliotinų reikalų, jie turi pasirūpinti vaikų užimtumu, kad šie nesijaustų atstumti ir nereikalingi. Ilgas laikas prie kompiuterinių žaidimų ar TV ekrano tarsi neša žinią, kad tėvai nenori su jais leisti laiko, o tai reiškia, kad vaikai nėra vertingi, įdomūs…
Vertingas laikas kartu yra bendra veikla. Tai gali būti bendras darbas, kai vaikai mokosi iš tėvų, jaučiasi reikšmingi, galėdami padėti ir patirti tėvų rūpestį, paskatinimus, taip pat pasididžiavimą bendrai atliktu darbu. Tai gali būti tokia kasdieninė veikla, kaip maisto gaminimas kartu. Tai gali būti žaidimas ar aplinkos tyrinėjimas, kai atrandamas netikėtumo džiaugsmas, mėgaujamasi dėmesiu, linksmumu. Vaikas gali vadovauti šiai veiklai ir taip pajusti savo svarbą.
- Sakoma, kad raktas į santuokos laimę – maisto gaminimas kartu. Ar tai tinka kalbant apie vaikų laimę?
- Manau, kad tinka. Maistas yra svarbus kasdieninis dalykas, kuris siejasi su daug jausmų, jis apibūdinamas kaip mėgstamas, skanus, geidžiamas, netikėtas, ypatingas, kvapnus, gražus… Natūralu, kad tokiems malonumams verta skirti laiko, verta gaminti su meile, aistra...
- Kaip aktyviai galima įtraukti vaikus į kasdienį maisto gaminimą?
- Kadangi tai kasdieninis mūsų poreikis, kasdieninė veikla, tai kasdien galima ir kartu gaminti. Tada vaikai supras ir gaminimo prasmingumą, ir laiko sąnaudas, ir patys mokės pasigaminti ar gebės pasiūlyti savo pagalbą būdami vyresni.
- Kaip juos sudominti maisto gaminimu? Kokias pareigas jiems geriausia patikėti? Galbūt galima būtų išskirti kelias taisykles, kurias verta nusistatyti, gaminant su vaikais?
- Kuo mažesni vaikai, tuo labiau jie domisi viskuo, ką daro tėvai, taigi reikia nepražiopsoti to momento. Pareigų patikėjimas priklauso nuo tėvų pasitikėjimo. Mažiems vaikams reikia nuolatinio dėmesio, ypač leidžiant naudotis aštriais daiktais. Jie gali paduoti reikiamus produktus, skaičiuoti, matuoti, maišyti, minkyti tešlą, formuoti gaminius, puošti, dengti stalą, plauti indus ir pan.
Nereikia užmiršti, kad vaikai nori tyrinėti ir žaisti, taigi, jų darbas ne visada bus orientuotas į tikslo pasiekimą. Labiau – į malonumą, todėl mažuosius pagalbininkus reikia dažnai pagirti, motyvuoti tęsti darbą, pastebėti, kai jų dėmesys sumažėja, ir pasiūlyti kitą veiklą.
- Ar tiesa, kad maistą kartu gaminantys vaikai, labiau jį vertina, yra mažiau linkę jį išmesti?
- Tiesa. Visi labiau branginame tai, ką sukūrėme savo darbu.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
