Atvejų daugėja
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) informuoja šiais metais jau gavusi 23 prašymus dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą (2011 m. tokių prašymų iš viso buvo 22) ir 7 prašymus dėl neteisėtai įvežtų ir laikomų atžalų Lietuvoje (pernai užregistruoti 4 prašymai). Dar 10 tėvų prašymų nėra užpildyti iki galo.
„Mišrios partnerystės ir didėjanti emigracija – pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai tampa tėvų įkaitais tarp valstybių sienų. Dažniausiai vienas iš tėvų gerai neapsvarstęs savo sprendimo keičia ne tik savo, bet ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę, t. y. socialinę, kultūrinę, emocinę aplinką, palieka namus, kuriuose vaikas jautėsi saugus, ir išvažiuoja ieškoti laimės į kitą šalį, – sako Dainora Bernackienė,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė. – Norime tikėti, kad statistika auga ne tik dėl to, kad daugėja įvykių, bet ir todėl, kad likęs tėtis ar mama nenori nutraukti ryšio su savo vaiku ir ne savo noru dingti iš jo gyvenimo, todėl jie ieško būdų, kaip apginti savo ir vaiko teises.“
Šiuo atveju tėvų teises visų pirma gina Hagos konvencija, kurios tikslas yra užtikrinti vaiko teisę augti stabilioje aplinkoje, t. y. kad neteisėtai į bet kurią valstybę išvežti ar joje laikomi vaikai būtų greitai grąžinti, taip pat garantuoti, kad vienos valstybės teisės aktų nustatytos globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos ir kitose šalyse.
„Vaiko grobimas dažniausiai visiems asocijuojasi su nusikaltimu, tačiau tose situacijose, kai vaikas išvyksta su vienu iš tėvų, dažniausiai nematome nieko blogo. Tačiau ir tai yra neteisėta, jei vaikas išvežamas vienašališkai vieno iš tėvų sprendimu, neinformuojant liekančiojo apie naują vaiko gyvenamąją vietą ir neaptariant tolesnio jo bendravimo su vaiku. Ieškoti bendro sprendimo yra būtina – manipuliuoti vaiko ir kito tėvo jausmais jokiu būdu nedera“, – sako ekspertė.
Išsiveža apgaule
Daugėja atvejų, kai vaiką neteisėtai išsiveža tėčiai.
„Tėtis sugrįžta į Lietuvą, kurioje jo vaikas gyvena su mama. Paprašo, kad mama leistų jam pasiimti vaiką savaitgaliui. Po to, kai ateina laikas mažajam grįžti namo, nei jo, nei tėčio Lietuvoje jau nebėra“, – pasakoja pašnekovė.
Vis dėlto didžioji neteisėtų vaiko išvežimo atvejų tenka mamoms. Pasak pašnekovės, neretai santykiai šeimoje jau būna pašliję, ir moteris priima sprendimą – bėgti. Dažniausiai kartu su vaiku.
„Vėliau jos sako namuose patyrusios smurtą, kad suaugusiųjų tarpusavio konfliktai kenkdavo vaikui ir pan., tačiau bėgimas nėra geriausias sprendimas. Taip vaikas iš vienos stresinės situacijos patenka į kitą, sukuriant jam laikiną nuotykių ieškojimo iliuziją“, – sako D. Bernackienė.
Ekspertė pastebi, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai gyvena santuokoje, mama išsiveža vaiką atostogų pas gimines į užsienį ir jie jau nebegrįžta.
Taip pat pasitaiko, kad atvykstama su vaiku iš kitos valstybės aplankyti giminių Lietuvoje ir nusprendžiama nebegrįžti į turėtus namus užsienyje.
Teisės lygios
D. Bernackienė, paklausta, kodėl mamos leidžia sau nusižengti dažniau nei tėčiai, sako, kad mūsų šalyje vyrauja nuomonė, jog mama į vaiką turi daugiau teisių nei tėtis. Suprask, aš pagimdžiau, aš ir sprendžiu, kaip ir kur jam gyventi. Tėtis gi turi tik tiek teisių, kiek vaiko mama jam jų suteikia.
„Net tėčiai kartais taip mano, – sako pašnekovė. – Jie įsitikinę, kad turi mažiau teisių į vaikus nei jų buvusios žmonos, ir tuo bando paaiškinti neteisėtą moterų elgesį“.
Tokiems tėčiams reikėtų žinoti, kad, remiantis dabartiniu Lietuvos teisiniu reglamentavimu, mūsų šalyje tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvai bendrai ir vienodai atsako už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, todėl darytina išvada, kad tėvai bendrai ir vienodai naudojasi ir vaiko globos teisėmis – teise rūpintis vaiku ar teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.
„Tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę išvažiuoja laikinai ir trumpam, vaiko tėvo sutikimas nėra būtinas. Tačiau išvykstant iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę ar grįžtant iš užsienio valstybės nuolat gyventi į Lietuvą, tėvo, nevykstančio kartu su vaiku, sutikimas yra privalomas“, – sako D. Bernackienė.
Žinoma, teisės yra neatsiejamos nuo pareigų, tad jei tėtis nedalyvavo vaiko auklėjime, ugdyme, nesidomėjo jo kasdienybe, nebendravo su juo ir neteikė išlaikymo, sprendžiant klausimą dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo, tai gali būti apibūdinta kaip nepakankamas naudojimasis savo, kaip tėvo, globos teisėmis, suteikiančiomis galimybę spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės.
Taigi tėvai visų pirma turi stengtis būti šalia vaiko kiekvieną dieną net ir tada, kai kartu nebegyvena.
Bendravimas – griežtai apibrėžtas
Lietuvoje vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų. Paprastai teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, įvertina, kad jis gyvens Lietuvoje, todėl vėliau pastarajam persikėlus gyventi į užsienio valstybę, būtina išspręsti liekančio tėvo tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus.
„Vienam iš tėvų išvykstant į užsienio valstybę gyventi nuolat, tėvams būtina susitarti dėl daugelio dalykų. Paprastai teismas tai apibrėžia labai smulkiai: kaip bus bendraujama (telefonu, internetu), kada ir kaip dažnai, atostogų laikas, kelionės išlaidų apmokėjimas ir pan., – sako D. Bernackienė. – Kitoje šalyje nei augs vaikas liekančiam tėvui turi būti žinoma nauja vaiko gyvenamoji vieta, ugdymo įstaiga, kurią jis planuoja lankyti, ir kiti su vaiko auklėjimu susiję klausimai.“
Pasak pašnekovės, teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra tos taisyklės, kurios palengvina ir tėvų tarpusavio bendravimą.
„Būna taip, kad vienas iš tėvų išsiveža vaiką be kito tėvo žinios. Pastarasis kreipiasi į mus su prašymu gražinti vaiką atgal. Beveik visais atvejais vaikai grąžinami į jų įprastinę gyvenamąją vietą. Tik tada tėvai bando susitarti ir kreipiasi į teismą, – sako D. Bernackienė. – O juk galima susitarti iš karto. Tokiu atveju ir tėvai elgtųsi civilizuotai, ir vaikas nepatirtų streso.“
Daugiausia vaikų išvežama į Jungtinę Karalystę. Šiais metais beveik pusė visų gautų prašymų yra susiję su šia šalimi.
„Jungtinėje Karalystėje ginčai, susiję su neteisėtu vaikų išvežimu ir laikymu sprendžiami labai operatyviai. Jie skiria nemokamą teisinę pagalbą tėvams, padeda užpildyti būtinus dokumentus, pataria ir paaiškina“, – sako D. Bernackienė.
Kai kuriose kitose valstybėse vaiko grąžinimo procedūra gali užtrukti, tačiau visur vaiko teisės yra ginamos, tad visam laikui savavališkai išsivežti vaiko, nepaisant jo ir kito iš tėvų poreikių, nepavyks.
Kokia yra prašymų dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko nagrinėjimo procedūra?
Asmuo, teigiantis, kad jo vaikas išvežtas neteisėtai, kreipiasi į savo šalies paskirtą centrinę instituciją. Lietuvoje tai yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pastaroji, gavusi nustatytos formos prašymą, perduoda jį tos šalies, į kurią vaikas išvežtas, analogiškai institucijai. Ši turi imtis priemonių dėl savanoriško vaiko sugrąžinimo. Nepavykus savanoriškam sugrąžinimui, asmuo turi kreiptis į tos valstybės, kurioje yra vaikas, teismą.
„Kartais tėvai bijo, kad ši procedūra reikalauja daug pinigų. Taip, tėvai, kurie gali sau tai leisti, samdosi advokatus. Vis dėlto tai nėra būtina. Mes visus juos konsultuojame nemokamai, padedame užpildyti būtinas formas. Sumokėti teks tik už dokumentų vertimą į užsienio kalbą“, – sako D. Bernackienė.
Jeigu žmogaus pajamos yra menkos, jam pageidaujant, gali būti skiriama nemokama teisinė pagalba.
Išspręsti taikiai
Gavusi prašymą valstybės, kurioje yra vaikas, centrinė įstaiga visų pirma imasi visų galimų priemonių siekiant taikaus ginčo sprendimo.
„Likęs tėvas ar mama turi nurodyti, ar sutinka ieškoti taikaus ginčo sprendimo, tada valstybės, į kurią išvežtas vaikas, centrinė institucija siūlo vaiką išsivežusiai mamai (tėčiui) taip pat užtikrinti savanorišką vaiko grąžinimą ar ieškoti kito sprendimo varianto.
Dažnai yra siūloma mediatorių pagalba. Labai svarbu, kad tėvai suprastų, ko jie siekia. Ar tik įrodyti buvusiam partneriui savo pranašumą, pasinaudojant vaiku ar teisinėmis priemonėmis jį susigrąžinti, ar iš tikrųjų vaikui saugaus ir stabilaus gyvenimo, kuriame dalyvautų abu tėvai. Geriausia, kai tėvai patys aptaria vaiko sąlygas, tada drauge kreipiasi į teismą, kad būtų apibrėžtas tolesnis vaiko gyvenimas, – sako pašnekovė. – Toks būdas labiausiai sveikintinas.“
Jei prašymą pateikiantis asmuo informuoja, kad yra grėsmė, jog asmuo, kuris neteisėtai išsivežė ar laiko vaiką, sužinojęs apie tokio prašymo gavimą, gali pakeisti savo ir vaiko gyvenamąją vietą ir taip apsunkinti klausimo dėl neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo sprendimą, tuomet kompetentingos institucijos gali imtis atitinkamų priemonių, kad kol nebus išspręstas vaiko grąžinimo klausimas teisme, motina ar tėvas su vaiku nepasislėptų.
„Jeigu tėvai nesutaria draugiškai, įsikiša teismas, ir paprastai, jei vaikas yra neteisėtai išvežtas ar laikomas, jį nurodoma tuojau pat grąžinti“, – sako D. Bernackienė.
Išimtys, dėl kurių grąžinti vaiką gali būti atsisakyta, yra tik kelios ir ganėtinai griežtos.
Teismas neprivalo nurodyti grąžinti vaiko, jei asmuo, kuris rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas arba laikomas, pavyzdžiui, tėvas nebendravo su vaiku, neteikė jam išlaikymo, nesidomėjo vaiku, arba, jeigu yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala, arba, kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją (pavyzdžiui, smurtas šeimoje, netinkamas tėvo (motinos) gyvenimo būdas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas negali atsisakyti grąžinti vaiko remdamasis šia nuostata, jeigu nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus.
Nukenčia vaikai
Prieš žengdami neapgalvotą žingsnį, tėvai turi suvokti, kad labiausiai nukenčia ne jie, o jų vaikai.
„Viskas gražu, jeigu vaikas gyvena vienoje šalyje su mama ar tėčiu, o į kito iš tėvų šalį važiuoja savaitgaliais, atostogų metu. Bendravimo tvarka aiški: vaikas sugrįš į savo gyvenamąją valstybę, o po tam tikro laiko galės ir vėl aplankyti kitą iš tėvų. Suaugusieji susikalba – vaikas nėra traumuojamas, – sako D. Bernackienė. – Kur kas blogiau, jeigu atostogų atvykęs vaikas bandomas papirkti materialiai, jo akyse juodinamas kitas: tėtis ar mama. Vaikui labai sunku apsispręsti, nes jis myli abu tėvus ir nori būti su abiem. Nuo to, kad tėvams nepavyko išsaugoti santuokos, jie neprarado savo pareigų prieš vaikus.
Mama ir liks mama, o tėtis – tėčiu. Jie abu vaikui brangūs ir būtini. Vaiką reikia mylėti, o jis daromas tėvų santykių aiškinimosi įkaitu.“
Specialistė pataria tėvams liautis klausinėti, su kuo vaikui geriau, kur jis norėtų gyventi ir pan.
„Tiesiog mylėkite vaiką, bendraukite su juo. Klauskite, kaip jam sekasi, ką jis veikė, matė, kur buvo. Vaikas turi atsipalaiduoti, jaustis patogiai, – sako D. Bernackienė. – Stenkitės gerbti ir buvusį partnerį. Jeigu jūs gyvenote kartu, jums gimė vaikas, vadinasi, kažkada mylėjote vienas kitą, jums kartu buvo gera. Dabar jums teks bendrauti dėl vaiko. Tegul jis mato, kad bent jau dėl jo jūs galite sutarti draugiškai.“
Už konvencijos ribų
Šiuo metu Hagos konvencija jungia 85 pasaulio valstybes. Atkreiptinas dėmesys, kad Hagos konvencija galioja tik šalių, pritarusių atitinkamos šalies prisijungimui, atžvilgiu.
Problemų kyla, jei vaikas yra neteisėtai išvežtas ar laikomas šalyje, kuri nėra šios konvencijos šalis, o tokios šalys yra beveik visos musulmoniškos šalys. Tokiu atveju nėra konkrečių teisinių priemonių ir mechanizmų, kaip spręsti iškilusį klausimą ir užtikrinti vaiko teisę palaikyti ryšius su abiem tėvais. Norint apsisaugoti nuo galimų nemalonumų, reikia iš anksto pasidomėti būsimo sutuoktinio šalies papročiais ar įstatymais.
Kokie galimi sprendimo būdai, jei vaikas išvežamas ne į Hagos konvencijos šalis?
Pirmiausia abiem tėvams reikia stengtis susitarti taikiai, pasitelkus visas įmanomas priemones ir apsaugant geriausius vaikų interesus. Išimtiniais atvejais klausimai dėl tėvų ir vaikų tarpusavio santykių gali būti sprendžiami tarpininkaujant diplomatinėms atstovybėms, todėl, nesant teisinių priemonių, tėvai gali kreiptis tiesiogiai į Lietuvos diplomatines atstovybes.
Tam tikrais atvejais pagelbėti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos.