Skatinant skleisti informaciją apie psichologiškai žalojamus vaikus bei galimybes jiems padėti, vasario 14-20 dienomis pasaulyje minima alkoholikų vaikų savaitė. Lietuvoje ją inicijuoja organizacija „Mentor Lietuva“.
Alkoholikai tėvai – psichologinių problemų šaltinis
Lietuvoje neturime tikslių duomenų, rodančių alkoholikų šeimose augančių vaikų skaičių, tačiau situacijos mąstą galime suvokti žvelgdami į neatsakingai alkoholį vartojančių asmenų kiekį: oficialiai mūsų šalyje suskaičiuojama apie 150 tūkst. alkoholikų, o neoficialiai tą skaičių reiktų dauginti dar tris ar keturis kartus. Tokių asmenų šeimose augantys vaikai daug dažniau kenčia fizinį smurtą, prievartą, patiria didesnę trikdančiojo elgesio riziką: susijaudinti, būti agresyvūs ar impulsyvūs jie yra linkę daug dažniau negu nealkoholikų tėvų vaikai.
„Pirmaisiais gyvenimo metais vaikui yra itin svarbus iš tėvų sklindantis rūpestis ir meilė – šios emocijos padeda susiformuoti saugumo jausmui bei nuosaikiam prisirišimui prie artimųjų. Deja, alkoholikų šeimoje augantis vaikas susipažinti su šiomis emocijomis neturi galimybės. Iš pradžių jį lydi nuolatinis nerimas, kuris neišnyksta net miego metu – nuolat įsitempęs vaikas yra pasiruošęs bet kada slėptis nuo gresiančio pavojaus. Augant formuojasi nepasitikėjimas savimi, jaunuolį kankina menka savivertė, jis negeba emociškai atsiverti ir prisirišti prie kito žmogaus. Ilgainiui besikaupiantis pyktis gali deformuotis į savęs žalojimą ar agresijos priepuolius“ – sako vaikų ir paauglių psichiatrė Orinta Ančiulytė.
Didžioji dalis vaikų, augančių nuo alkoholio priklausančių asmenų šeimose, slepia savo padėtį, prisiima tėvų gynėjų, saugotojų poziciją ir suauga gerokai per anksti. Matydami kiek ir kokiomis sąlygomis tėvai naudoja alkoholinius gėrimus, jaunuoliai vėliau patys pasirenka, kaip dažnai girtauti.
Tyrimai rodo, jog vaikams, išaugusiems alkoholikų šeimoje, tikimybė susirgti alkoholizmu yra keturis kartus didesnė negu vaikams iš kitų šeimų: „Genetiniai veiksniai turi lemiamos įtakos alkoholizmo vystymuisi, kaip ir polinkis į nervų, psichikos ligas – ypač aktyvumo ir dėmesio, emocinius, elgesio sutrikimus“ – tikina psichiatrė.
Atpažinę kenčiantį vaiką galime jam padėti
Nuo alkoholio priklausomų asmenų auginamas vaikas mokykloje yra identifikuojamas kaip socialinės rizikos šeimoje gyvenantis asmuo. Toks jaunuolis dažniausiai pratęs būti vienas, jam trūksta rūpesčio ir meilės – pats taip pat sunkiai geba jausmus ir emocijas reikšti kitiems. Tokie vaikai dažniausiai yra socialiai apleisti, stokojantys bendravimo ir higienos įgūdžių, dėl to patiria adaptacijos sunkumų savo bendraamžių tarpe. Jiems ypatingai reikalingas suaugusiųjų palaikymas.
„Vienintelė ir didžiausia pagalba nuo alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų kenčiantiems vaikams – bendravimas. Jiems turi būti suteikta saugi aplinka augti, tobulėti ir mokytis, užsiimti popamokine veikla. Vaikas turi jausti, jog šalia jo yra žmonių, su kuriais jis gali pasikalbėti, kuriais jis gali pasitikėti. Padėti tokiems vaikams galime kiekvienas: globokime juos, parodykime, kad yra ir kitaip gyvenančių šeimų, pakvieskime praleisti kartu dieną, savaitgalį, šventes, pajusti žmogišką ryšį, kurio jie stokoja namuose“ – pataria psichiatrė Orinta.
Daugiau informacijos apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, emocinių ir psichologinių vaikų problemų sprendimo būdus galite rasti organizacijos „Mentor Lietuva“ internetiniame tinklapyje: www.mentor.lt. Organizacija užsiima mentoryste, rengia tėvystės kursus, mokyklinę programą „GYVAI“ bei mokomąją internetinę programą paauglių tėvams „Ką veikia vaikai?“.
