Iš pažiūros jos šeimą buvo galima vertinti kaip pavyzdinę: išvaizdus, sportiško sudėjimo, beveik dviejų metrų ūgio verslininkas ir trapi puikios figūros šviesiaplaukė televizijos žurnalistė augino du vaikus ir, regis, nieko nestokojo.

Agresyvumo priepuoliai

“Kol mano vyras negirtavo, mes išties gražiai gyvenome. Tačiau girtas jis tapdavo neprognozuojamas ir labai agresyvus. Vėliau jis pradėjo mane mušti. Aš vis tikėdavau, kad tai nebepasikartos, nes išsiblaivęs jis taip pažadėdavo. Tuomet jis girtaudavo dar ne taip dažnai, o ir gerokai trumpiau - vieną dvi dienas. Dar galėjau ištverti, vaikai buvo nedideli ir nežinojau, ką daryti. Niekas viešai nekalbėjo apie smurtą šeimoje ir kreiptis pagalbos visiškai nebuvo kur”, - prisimena Regina.

Sunkiausias Reginos gyvenimo laikotarpis prasidėjo tuomet, kai vyras pradėjo girtauti po 5-6 dienas iš eilės. “Taip atsitikdavo kartą ar net du per mėnesį. Aš bijodavau grįžti namo, nes jis grasino mane nušausiąs. Aš tikėjau, kad jis gali taip padaryti”, - Reginos akyse sublizga ašaros, nors ji stengiasi šypsotis. Tarsi ieškodama atsvaros, ji sako, kad dabar yra laiminga, skyrybų procesas eina į pabaigą, jos draugas - švelnus ir geras, neatsisako jai padėti net namų ruošoje, ko niekuomet nedarydavo vyras.

“Aš visad dirbau keliuose darbuose, niekada nebuvau jo išlaikoma namų šeimininkė”, - paaiškina 37 metų moteris.

Slėpėsi gėrimų parduotuvėje

Reginai ne kartą teko bėgti iš namų. Ji nesitikėjo sulaukti policijos pagalbos, nes, anot jos, Rygoje policininkai neskuba veltis į šeimos reikalus tol, kol neatsitinka kas nors baisaus. “Grasinimai užmušti, nepalydėti konkrečių veiksmų, policijai neatrodo rimta grėsmė. O man buvo taip baisu, kad aš, vilkėdama vien naktiniais marškiniais, bėgdavau slėptis nuo agresyviai nusiteikusio vyro į artimiausią visą parą veikiančią alkoholio parduotuvę”, - neslepia Regina.

Mobiliuoju telefonu ji mėgino prisikviesti policiją, tačiau išgirsdavo tik mėginimus ją nuraminti ir raginimą grįžti namo.

“Įkalbėjau juos atvažiuoti tik tuomet, kai pasakiau, kad mūsų neužrakintus namus gali apvogti. Juk girtutėlis vyras, išsisiautęs ir pavargęs, užmigs neužsirakinęs. Policija sutiko atvažiuoti, bet pasakė, kad į butą eis tik tuo atveju, jei durys buvo atrakintos”, - negali užmiršti absurdiškos situacijos moteris.

“Durys nebuvo užrakintos ir policininkai drauge su manimi įėjo į namus. Fotelyje prieš duris sėdėjo ir snaudė mano vyras, prie jo kojų buvo padėti du medžiokliniai šautuvai, bute viskas išdaužyta, net unitazas suskaldytas. Iš jo tekantis vanduo sėmė grindis. Pamatęs policininkus, vyras užsipuolė juos pačius, o mėginant jį sutramdyti, įnirtingai priešinosi. Tik todėl jį išsivežė. Įsivaizduokit, koks buvo mano nustebimas, kai jis sugrįžo namo vos po trijų valandų. Aš negalėjau tuo patikėti, bet vėliau išsiaiškinau, kad tokie yra Latvijos įstatymai”, - piktinasi Regina.

Ragino susitaikyti

Dar apmaudžiau moteriai buvo, kai kitą dieną policininkai ją tiesiog įkalbinėjo nerašyti pareiškimo prieš savo vyrą. Tačiau Reginos kantrybės taurė buvo perpildyta, o viltis, kad vyras kada nors pasikeis, - žlugusi.

Drauge jie praleido devynerius metus ir Regina buvo jau įsitikinusi, kad jų santykiai nebepagerės. Gydytis priklausomybės nuo alkoholio vyras neketino, pykdavo, jei ji apie tai prabildavo. Regina nutarė daugiau nebenusileisti, nebekentėti to siaubo ir pareikalavo skyrybų. Ne vieną kartą ji buvo raginama susitaikyti ir išsaugoti šeimą. Jos nenoras išsaugoti šeimą dėl vaikų ir dar kartą atleisti smurtaujančiam vyrui nebuvo suprantamas ir gana artimiems žmonėms.

Norėdama geriau susivokti situacijoje, kurioje susipynė pažeminimas, kaltė, gėda ir baimė, Regina ieškojo savo likimo draugių ir aptiko, kad Latvijoje iki jos nebuvo nė vieno teismo proceso, kuriame už savo veiksmus būtų priverstas atsakyti šeimoje smurtaujantis vyras. Įstatymuose, į juos pasigilinusi, ji taip pat rado daug spragų - nebuvo teisinio pagrindo ilgiau nei trims valandoms izoliuoti smurtautoją, niekas nesirūpino jo šeimos narių apsauga.

“Amerikoje skyrybų proceso metu vyrui gali uždrausti net prisiartinti prie jo buvusių namų ir šeimos narių, o Latvijoje pasirūpinti savo saugumu buvo tik mano pačios reikalas. Aš buvau pirmoji, kuri apie tai ryžosi prabilti viešai ir taip ši tema atsirado spaudos puslapiuose. Iki tol mušamos moterys pačios slėpdavo savo skausmą ir gėdydavosi atsidūrusios tokioje apverktinoje padėtyje, o jų skriaudikai galėjo nebaudžiami mėgautis savo galia”, - pasakoja R.Ločmelė.

Ilgos skyrybos

Skyrybos užtruko ilgai. Dabar Regina yra radijo stoties prodiuserė, vadovauja per šimtą darbuotojų turinčiai saugos tarnybai, įkūrė moterų verslo reikalais besirūpinančią organizaciją. Ji stengiasi padėti savo likimo draugėms ir ketina dalyvauti rinkimuose į Latvijos parlamentą. “Aš turiu kovos už savo teises patirtį. Nėra įstatymų, kuriais galima pasiremti, todėl nuo jų kūrimo ir reikia pradėti”, - sako Regina Ločmelė.