Priklausomai nuo to, kokiu augalu ir kokiu būdu – palietus ar suvalgius – buvo apsinuodyta, galimi skirtingi organizmo pažeidimai.
Nudegina ir neprisilietus
Mūsų šalyje auga labai daug įvairių daugiau ar mažiau nuodingų augalų. Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologės Vidos Dubinskienės, dėl neatsargumo, tėvų neapsižiūrėjimo augalais apsinuodijusių vaikų pasitaiko kasmet.
„Mažyliai smalsūs – jiems neužtenka tik pasižiūrėti, pasigrožėti augalu, neretai jį ir nuskina jį, deda į burnytę. Augalo sultys gali stipriai pažeisti, nudeginti odą ir gleivinę, sudirginti žarnyną ir sukelti stiprią alerginę reakciją. Kai kurie augalai gali sužaloti ir aštriais spygliais, lapų kraštais“, – įspėjo ji.
Toksinų gali būti ir žieduose, ir uogose, lapuose, stiebuose, šaknyse. Erzinti ir galvos skausmą gali sukelti vien aitrus augalų, pavyzdžiui, jazminaičių, pelargonijų aromatas. Stipriai alergizuoja – nudegina odą ir sukelia egzemą – gerai pažįstama darželinė rūta.
Bene pavojingiausias augalas – Sosnovskio barštis. Itin nuodingos yra jų sultys. Prie augalo net nebūtina prisiliesti, kad jos nudegintų odą. Šio augalo poveikį sustiprina saulės ir drėgmė. Sosnovskio barštis gali sukelti net II laipsnio nudegimus. Jie išlieka iki poros mėnesių, o dėmės po nudegimų – net porą metų.
Pažeidžia skirtingus organus
Priklausomai nuo to, kokiu augalu ir kokiu būdu – palietus ar suvalgius – buvo apsinuodyta, galimi skirtingi organizmo pažeidimai.
„Suvalgius rabarbarų, begonijų, kiškio kopūstų ar hiacintų galima nusideginti lūpas, burnos gleivinę, gali ištinti liežuvis.
Apsinuodijus drigne, durnarope, vaistine šunvyšne gali sutrikti regėjimas, išsiplėsti vyzdžiai, parausti oda, sutrikti rijimas, išsivystyti psichozė, prasidėti haliucinacijos. Sunkų ilgai trunkantį viduriavimą, virškinamojo trakto patinimą sukelia kaštono vaisiai, šilagėlės, plukės, vėdrynai, žalčialunkis.
Seilėtekis, vėmimas, kartais viduriavimas gali atsirasti paveikus snieguolės toksinams“, – vardijo specialistė.
Klastingi augalai yra rudeninis vėlyvis, karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis. Apsinuodijimo jais simptomai pasireiškia praėjus 1–6 valandoms, o kartais – net po paros. Vaistinė gelsvė, sėjamasis pastarnokas pažeidžia odą, jei prie jų prisiliečiama arba jei odą nudegina jų syvai. Kaip ir Sosnovskio barščio, šių augalų poveikį sustiprina šviesa ir drėgmė.
Kreiptis skubios pagalbos
Norint išvengti pavojaus pirmiausia reikėtų išmokti atpažinti nuodingus augalus, vengti susidūrimo su jais.
„Jei augalas pažeidė odą ar gleivinę, visų pirma reikėtų nuo jo pasitraukti, pažeistą vietą nuplauti šaltu vandeniu ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Be to, gerai būtų apsimauti pirštines, kad nuodingos medžiagos nepatektų ant gelbstinčiojo odos. Jei nuodo pateko į akis, plaukite tekančiu kūno temperatūros vandeniu mažiausiai 10–15 min.“, – patarė V. Dubinskienė.
Jei mažylis nuodingo augalo paragavo, specialistė patarė kuo skubiau kreiptis į Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centrą. Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė, galima dėti į burną ledo gabaliukų arba duoti vaikui atsigerti šalto vandens. Be gydytojo nurodymo negalima vartoti jokių vaistų, imtis medicininių procedūrų.
Nukentėjusį vaiką vežant pas medikus specialistė priminė būtinai pasiimti ir augalo šakelę – pavyzdį.
Verta žinoti
Būnant gamtoje reikėtų pasirinkti tinkamą aprangą: ilgomis rankovėmis marškinius, kelnes, nes einant galima netyčia prisiliesti prie nuodingo augalo ir nusideginti. Sodyboje auginamą pavojingą augalą reikėtų aptverti.
Pavojingi augalai: amerikinė fitolaka, kukmedis, brugmansijos, juodoji drignė, paprastoji durnaropė, žalčialunkis (visos augalo dalys labai nuodingos), paprastoji rusmenė, pakalnutė, darželinė rūta (stipriai alergizuoja, nudegina odą ir stiprią egzemą sukelia).
Nuodingi gali būti ajerinių, lelijinių, bulvinių, karpažolinių, amarilinių, stepukinių šeimų augalai.
