- Kai pradėjote dirbti, Lietuvoje nevaisingų porų konsultavimas žengė pirmuosius žingsnius. Kaip įsitraukėte į šią veiklą?
- Dar studijuodama rezidentūroje dirbau Vilniaus miesto klinikinėje Antakalnio ligoninėje. Gydytojos akušerės ginekologės Gražina Bogdanskienė ir Jūratė Masiliūnienė, pagalbinio apvaisinimo pradininkės mūsų šalyje, kaip tik ėmė gilintis į vaisingumo problemas. Antakalnio poliklinikos Moterų konsultacijoje atidarytame pirmame Lietuvoje kabinete moterys ir jų sutuoktiniai buvo ne tik konsultuojami, bet ir rengiami pagalbinio apvaisinimo procedūroms, kurias tada atlikdavo Londone. Gydytojai G. Bogdanskienei išėjus motinystės atostogų man teko ją pavaduoti, taip po truputį susidomėjau šiomis problemomis.
Vėliau labiau gilinausi į priešlaikinio gimdymo, gimdymo po cezario pjūvio, akušerines operacijas, ir disertaciją iš šios srities parašiau. Nevaisingumo diagnostika ir gydymu vėl pradėjau domėtis prieš dešimt metų. Apvaisinimo in vitro, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, procedūrų neatlieku, tačiau darau intrauterines inseminacijas (specialiai paruoštos spermos sušvirkštimas į gimdą), konsultuoju pacientes, sudarau tyrimų ir gydymo planą.
- Kokių pokyčių įvyko šioje srityje?
- Labiausiai krinta į akis tai, kad padaugėjo nevaisingų vyrų. Dėl to dažniausiai prireikia pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Kai pradėjau dirbti, pagrindinė priežastis, dėl ko jas atlikdavo, buvo vadinamasis moterų kiaušintakinis nevaisingumas. Dauguma vyrų nevaisingumo atvejų yra susiję su spermos kiekio ir kokybės pakitimais.
Kiaušintakių patologija arba endometriozė – dažniausios moterų nevaisingumo priežastys. Jei nepadeda medikamentinis ar chirurginis gydymas arba nerandama priežasties, dėl kurios pora natūraliai nesusilaukia vaikų, ir per dvejus metus moteriai nepavyksta pastoti, paprastai taikomas pagalbinis apvaisinimas. Kitas dalykas – šia problema labiau domimasi, žmonės nebijo kreiptis pagalbos į specialistus, taip pat kur kas dažniau ryžtasi šioms procedūroms.
- Kokias naujas technologijas taikote?
- Viena iš naujienų – preimplantacinis genomo skenavimas (PGS). Tai chromosomų skaičiaus ir stambių struktūrinių persitvarkymų tyrimas, atliekamas prieš implantaciją nevaisingų ar iš dalies vaisingų porų embrionams, sukurtiems pagalbinio apvaisinimo būdu. Nesėkmingo pagalbinio apvaisinimo priežastis dažnai yra embriono chromosomų skaičiaus arba struktūros pokyčiai. Jie lemia nesėkmingą implantaciją moters gimdoje arba ankstyvą embriono žūtį.
Šis tyrimas leidžia išaiškinti chromosomų pokyčių neturinčius embrionus, todėl padidėja sėkmingo apvaisinimo in vitro procedūros ir nėštumo tikimybė. Jis siūlomas ir tais atvejais, kai moteris vis patiria persileidimą. Bendradarbiaudami su Medicininės genetikos centro specialistais šį tyrimą atliekame Koordinaciniame Santaros vaisingumo centre.
- Naujausia statistika rodo, kad natūraliai susilaukti vaikų negali kas ketvirta pora. Kokios priežastys tai lemia?
- Anksčiau apie nevaisingumo problemą mažiau diskutuota, moterys nedrįsdavo ieškoti pagalbos, ką jau kalbėti apie vyrus. Kad vis daugiau porų negali natūraliai susilaukti vaikų, akivaizdu, nors ir neturime Lietuvos statistikos, tad remiamės kitų šalių duomenimis. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, viena iš keturių porų, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, yra nevaisinga.
Kitais skaičiavimais, pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais. Dar 10–25 procentų moterų negali pastoti pakartotinai. Viena iš dažnai pasitaikančių nevaisingumo priežasčių yra moterų amžius.
Dabar moterys gimdo vis vyresnės, vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje jau artėja prie 29 metų. Jei jos apsispręstų gimdyti anksčiau, sumažėtų problemų dėl ovuliacijos, pasikartojančių persileidimų, nes kuo vyresnė moteris, tuo jų tikimybė didesnė. Kitos priežastys susijusios su gyvenimo būdu, bet jas galima keisti. Tai rūkymas, alkoholio vartojimas. Atsisakius šių žalingų įpročių pastebimai pagerėja vaisingumas. Neigiamos įtakos turi ir antsvoris, moterims dėl to kyla problemų, taip pat įtampa. O sveika mityba, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas gali padėti išvengti vaisingumo sutrikimų.
- Kas paskatino įkurti Koordinacinį Santaros vaisingumo centrą?
- Lietuvoje iki šiol nė vienoje valstybinėje gydymo įstaigoje tokio centro nebuvo. Kitose Europos ir pasaulio šalyse jie veikia tiek universitetų ligoninėse, tiek privačiose įstaigose, o pas mus buvo tik privačiose. Centro užduotis – koordinuoti veiksmus teikiant nevaisingumo diagnostikos ir gydymo paslaugas ir taikyti naujausias technologijas. Čia konsultuojamoms, tiriamoms ir gydomoms nevaisingoms poroms bus garantuojami universiteto ligoninės privalumai – daugiaprofilė komanda (dirbs ne tik ginekologai, urologai, kurių pagalbos dažnai prireikia gydant vyrų nevaisingumą, bet ir genetikai, molekulinės ir regeneracinės medicinos, medicininės laboratorijos specialistai ir kiti), šiuolaikinė medicinos įranga, modernios laboratorijos.
Šiomis paslaugomis galės pasinaudoti ir sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantys pacientai – jiems nevaisingumo problema po chemoterapijos labai skaudi. Numatoma, kad prieš pradedant specifinį gydymą jie galės užšaldyti savo lytines ląsteles, vyrai – spermą, moterys – kiaušidžių audinį arba kiaušialąstes. Jos bus saugomos centro saugyklose. Labai svarbu, kad žmonės galės gauti visą informaciją ir visas reikiamas paslaugas vienoje vietoje.
Kitas privalumas – jei moteriai pavyksta pastoti, ji toje pačioje ligoninėje galės būti prižiūrima per visą nėštumą ir gimdymą. Tai ypač svarbu moterims, kurioms atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, nes dažniau pasitaiko nėštumo komplikacijų. Kadangi nemaža dalis tų moterų yra vyresnės, dažniau po šių procedūrų pasitaiko daugiavaisis nėštumas, o dėl jo padidėja priešlaikinio gimdymo, nėščiųjų hipertenzijos rizika. Nemažai tokių pacienčių nėštumo pabaigoje vis tiek atsiduria mūsų ligoninėje.
- Už centre teikiamas paslaugas pacientams teks mokėti patiems, nes valstybė jų nekompensuoja. Gal jos bus bent pigesnės negu privačiose gydymo įstaigose?
- Kainos panašios, nes kol kas pagalbinio apvaisinimo procedūros nekompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Apvaisinimo in vitro kaina yra 1,4 tūkst. eurų, jei reikėtų papildomų manipuliacijų laboratorijoje, ji gali padidėti iki 2 tūkst. eurų. Tai, kad už pagalbinio apvaisinimo procedūras Lietuvoje tenka mokėti, yra didžiausia kliūtis, trukdanti nevaisingoms poroms, kurioms kiti gydymo metodai nepadeda, pasinaudoti medicinos laimėjimais. Šios paslaugos brangios, todėl ne visiems prieinamos.
Be to, mokėti tenka ne tik už pačią pagalbinio apvaisinimo procedūrą, bet ir už medikamentus, kuriuos reikia vartoti ruošiantis jai, ir už gydytojo konsultaciją. Taigi bendra suma gali padidėti iki 2,5–3 tūkst. eurų. Tačiau jei nevaisingumą lemia kitos priežastys, pavyzdžiui, endometriozė, kitos kiaušintakių ar kiaušidžių ligos, jų gydymo išlaidas ligonių kasos kompensuoja – tiek specialistų konsultacijas, tiek medikamentinį gydymą, tiek chirurgines intervencijas.
Kai kurios šeimos ima banko paskolą, skolinasi iš giminaičių ar draugų, kad galėtų atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūras. Skaudžiausia, kai joms nepasiseka susilaukti vaikelio, nes apvaisinimo in vitro sėkmė, literatūros duomenimis, siekia 30–50 procentų.
- Kai kurie žmonės ryžtasi atlikti šias procedūras užsienyje ir sako, kad taip pavyksta nemažai sutaupyti.
- Iš tiesų dalis lietuvių, susidūrusių su vaisingumo problemomis, važiuoja į kitas šalis, tačiau manau, kad ne dėl pigumo. Dažniausiai taip daro poros, kurioms reikia donorinių ląstelių, jei vyras yra visiškai nevaisingas, net įvairių pagalbinių procedūrų metu negalime spermatozoidų išgauti, arba kai moteris nori gauti donorinę kiaušialąstę, nes Lietuvoje šie pagalbinio apvaisinimo metodai kol kas neįteisinti. Anksčiau poros važiuodavo į užsienį ir dėl preimplantacinės diagnostikos. Kalbant apie įkainių skirtumą nemanau, kad ten jie mažesni, ypač pridėjus kelionės, pragyvenimo išlaidas.
- Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas vis dar nepriimtas. Kur jis užstrigo šįkart?
- Šiuo metu įstatymo projektas svarstomas Seimo Sveikatos reikalų komitete, tikimės, jog galų gale jis bus priimtas arba bus pasirinkta alternatyva – Civilinio kodekso pakeitimas, numatantis, kad pagalbinį apvaisinimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Norėtųsi, kad įstatymas leistų mums dirbti kokybiškai, taikyti visas naujausias technologijas ir gydymo metodus, kad šios paslaugos būtų kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Deja, projekte numatyti įvairūs moksliškai nepagrįsti apribojimai, pavyzdžiui, embrionų skaičiaus ribojimas, šaldymo ir lytinių ląstelių donorystės draudimas, kurie pablogina ir pasunkina pagalbinio apvaisinimo procedūrą, sumažina jos veiksmingumą, atima galimybę ateityje susilaukti vaikų onkologiniams ligoniams.
- Kas Jums darbe teikia didžiausia pasitenkinimą?
- Galutinis teigiamas rezultatas, laiminga šeima su kūdikiu. Dažniausiai tėvai ateina su naujagimiais pasidžiaugti. Net po kelerių metų mūsų neužmiršta, aplanko, nuotraukų atsiunčia. Tai labai smagu. Tokių vaikų, kuriems padėjau ateiti į šį pasaulį, turiu nemažai, nes jau dvi dešimtis metų dirbu šioje srityje.
