- Neringa, prieš trejus metus įgyvendinote savo svajonę – įkūrėte „Tele bim bam“ darželį, kuriam ir vadovaujate. Taigi, iš esmės Jūs galite daryti, ką norite. Koks tas tobulas vaikų darželis pagal Neringą?

- Tobulumo šioje žemėje nėra. Iš tiesų jau būdama suaugusi bandau suklijuoti vaikystės mozaiką, įsivaizduodama, kas vaikams yra geriausia. Mūsų darželis yra gamtoje, į darželio programą integruota estetinio lavinimo mokyklėlė: teikiami muzikos, teatro, dailės, keramikos, jogos, anglų kalbos, ikimokyklinio ugdymo pradmenys. Pamokėles veda atvykstantys specialistai, savo sričių profesionalai, pavyzdžiui, aktoriai Kristina Savickytė, Julius Žalakevičius, aš pati vedu muzikos pamokas. Man smagiausia matyti, kai vaikai laisvai jaučiasi ir laimingi.

- To, matyt, siekia ir tėveliai?

- Deja, ne visada. Šiais perfekcionizmo laikais tėveliai iš vaikų nori dar daugiau ir po darželio neretai veda į papildomus būrelius. Taip į vaikystę įsiveržia hiperaktyvumo ir konkurencijos gūsis. Kita vertus, gal ir gerai vaikui išbandyti kuo daugiau veiklų ir atrasti save, tik, duok Dieve, kad vaikas nepersitemptų tiek, kad nustotų bet ko norėti. Žmogaus psichofizinės išgalės tokios, kad nuo perkrovos organizmas saugosi, ir vaikas, pavyzdžiui, gali pradėti sirgti...

- Jei jau užsiminėte apie perkrovas... Gauname nemažai tėvelių laiškų apie „tarybines“ šventes mokyklose, kai vaikai yra muštruojami ir pavargsta repetuoti tas pačius eilėraščius. Nereikia daug kalbėti, kartais pakanka pažiūrėti į švenčių nuotraukas, kuriose vaikai atrodo labai įsitempę ir liūdni. Jūs esate vaikų linksmybių ir švenčių organizavimo profesionalė, turinti jau 20 metų stažą. Kaip vertinate tokias „iškaltas“ šventes?

- Tai didžiulis atidirbimo planas tėveliams, nes bijoma netekti klientų. Deja, tai galioja ir valdiškiems, ir privatiems darželiams. Aš šneku ne iš oro. Pasižiūrėkite, kas vyksta prieš Kalėdas Moksleivių rūmų salėse – kokie ten grandioziniai spektakliai ir renginiai!

Mano manymu, tai nėra gerai. Kiekviena šventė vaikui yra stresas. O jei per Kalėdas prasideda lakstymas, vaikas patiria įtampą, jam dar ant galvos užmaukšlinama didžiulė karūna?! Niekas neklausia, ar tam vaikui iš tiesų patinka šokti ir dainuoti tą patį 90-tą kartą? Tai aš kalbu iš savo ilgametės patirties, vaikų stebėjimo, užsirašinėjimo. Man labiausiai rūpi vaikas, todėl taip ir kalbu. Manau, dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir tėveliai, kurie toleruoja tokias šventes.

- Kokiu pagrindiniu kriterijumi vadovaujatės rengdama šventes savo darželyje ir apskritai veiklose su vaikais?

- Šventė – kai džiaugiasi širdis ir mažylio, ir suaugusiojo, ir viso kolektyvo. Man didžiausias džiaugsmas, kai per šventę niekas neapsiverkia. Tačiau tam reikia ir meistriškumo, ir savotiško filosofinio požiūrio. Mes savo darželyje kuo toliau bėgame nuo „atsiskaitomųjų“ švenčių.

- Kaip tai padaryti? Ką patartumėte?

- Tarkim, jei kalbame apie Kalėdas, labai svarbu supažindinti su šia švente, įvesti į šventę, laikas iki šventinio renginio. Mes turime Advento skaitinių tradiciją, kai vakare prie eglutės iš pradžių auklėtojos, paskui ir tėveliai skaito pasakas, kiekvieną dieną maži nykštukai palepina, palikdami dovanų. Šventė yra procesas, o kai nuotaiką pagauni gruodžio vidury, tai viskas einasi tarsi savaime ir nebereikia tų begalinių repeticijų. Šventės – tai pusmečio, ne mėnesio ar savaitės išraiška.

Bet tai labiau filosofija... Be to, daugelis darželių turi Advento vakarus. Ar galite pasakyti esminius kelis dalykus, ką daryti, kad šventė būtų vykusi ir „neatsiskaitomoji?“

Neringa Čereškevičienė ir Stano
Svarbiausia – prie vaiko turi liestis mylintis žmogus, o ne programų vykdytojas. Žinau, kad yra visokių gražiausių, humaniškiausių metodų ir sistemų, bet jei darželyje dirba netinkami žmonės, griūna visos kaladėlės, kurias bandome kruopščiai statyti.
Jei aš matau, kad mano darbuotojos atėjo į darželį prastai nusiteikusios, blogos nuotaikos, siūlau geriau pasiimti tris dienas nemokamų atostogų, nes pro darželio vartus turi įeiti tik mylintis ir linksmas žmogus.

- Kokia, Jūsų manymu, svarbiausia darželio užduotis?

- Atidaryti kuo daugiau durelių vaiko sieloje, leisti išbandyti kuo daugiau sferų ir zonų, kur vaikas gali reikštis, kelti jo savivertę, galų gale ruoštis tolesnei kovai už save mokykloje. Darželis – tai šimtaprocentinė socializacija. Čia matyti visas socialinis visuomenės pjūvis su savais prezidentais ir ministrais pirmininkais, menininkais ir darbininkais. Ir didžiulis džiaugsmas – vaiką pastūmėti į aukštesnį lygmenį.