Mamos pilvelyje


Pirmo ir antro nėštumo mėnesio sandūroje pradeda formuotis vaisiaus nosytės šnervės, ketvirtą mėnesį – jos nugarėlė, o šeštą šnervės jau atsiveria. Kaip vaisius reaguoja į uodžiamus kvapus, pasakyti sunku – nėra tyrimų. Manoma, kad paskutiniais nėštumo mėnesiais žmogutis jau gali uosti ir gimęs prisimena visus uostus kvapus bei tuos, kuriuos mėgo mama.

Kvapas kaip ir garsas: jei primena patirtą ramybę, meilę, saugumo jausmą, ramina ir nervų sistemą. Kaip tik dėl to kvapų specialistai pataria nėščiajai uostyti malonius, raminančius kvapus (tarkim, ramunėlių, levandų), o gimus kūdikiui jais šiek tiek pakvėpinti aplinką.

Galimas pavojus

Dažnai ir stipriais kvapais besimėgaujanti nėščioji gali susirgti alergine kvėpavimo takų liga ir polinkį ja sirgti perduoti kūdikiui.

Pirmas gyvenimo mėnuo

Pirmais mėnesiais kūdikis, pažindamas pasaulį, labiausiai pasikliauja uosle ir lytėjimu. Juk akytės dar blogai funkcionuoja, o garsas teikia nepakankamai informacijos, nes kūdikis dar nesuvokia žodžių. Uoslę, kaip ir kitus jutimus, reguliuoja nervų sistema. Tiesa, sąmoningai uostyti kūdikis dar nesugeba, bet vos per porą dienų išmoksta pagal kvapą atpažinti, kuri iš dviejų skarelių buvo priglausta prie mamos krūties.

Jei laukdamasi vaikelio mama nuotaiką gerino kvapais, gimęs kūdikis taip pat juos prisimins ir pažins, tačiau jų terapijai tikrai dar ne laikas, nors naujagimio uoslė labai jautri.

Galimi pavojai

Naujagimis jau atpažįsta mamos kvapą, todėl jei ji pasikvėpina naujais kvepalais arba senais, bet gausiai, gali sudirgti, verkti, nes neįprastas kvapas verčia nerimauti.

Jau kūdikis!

Kūdikio uoslė labai gera, nes dar nėra sirgęs užkrečiamosiomis nosies ligomis, gleivinė nosyje sveika ir nepaburkusi. 6–8 savaičių naujagimis jau tikrai atpažįsta kvapus, kuriuos per tą laiką suspėjo pažinti, į juos reaguodamas keičia savo elgseną. Nurimsta užuodęs mamą ir pienuką, greitai užmiega užuodęs tyrą, gaivų lauko orą.

Vienas Marselio (Prancūzija) neurologas kūdikių gebėjimą iš kvapo pažinti mamą panaudojo nemigai gydyti (nuo kvapo, kurį skleidė šalia padėta mamos nosinaitė, kai kurie kūdikiai užmigdavo be vaistų).

Kūdikis gali sudirgti, pradėti verkti, pajutęs specifinį svetimo žmogaus odos, prakaito kvapą, o sulaukęs 12–os savaičių nuo jo nusisukti…

Sulaukusiam trijų mėnesių, jei mamytė nori, o vaikelis nėra alergiškas ir neturi polinkio į alergines ligas, jau galima pakvėpuoti ramunėlių ar levandų eterinio aliejaus skleidžiamų kvapų, bet labai retai ir tik tada, kai itin neramus. Dažnai kvėpuojančio eteriniais aliejais vaikučio organizmas gali įsijautrinti. Vienas du lašiukai užlašinami ant specialios pagalvėlės ar minkšto žaisliuko ir pakabinami ant lovelės krašto. Sklindantis kvapas turėtų būti labai silpnas. Stipresnių kvapų (rožių, greipfrutų, apelsinų, citrinų) kūdikiui galima uostyti tik nuo 6 mėn. ir, žinoma, jei neserga alergija.

Verta žinoti

Jei vaikutis dažnai serga sloga, sinusitu, nosies gleivinė, reguliuojanti gebėjimą uosti, paburksta ir nesugeba perduoti impulsų į smegenis. Kai sloga liaujasi, uoslė vėl tampa normali. Tačiau jei vaikutis dažnai serga sloga, sinusitu, uoslė gali negrįžtamai susilpnėti. Gali prireikti operuoti išvešėjusią nosies gleivinę arba šalinti adenoidus.

Kūdikis taip pat gali susirgti alergine sloga. Ji ilgam sutrikdo uoslės ir skonio receptorių impulsus. Vaikutis neužuodžia maisto kvapo, nejaučia skonio, todėl mažiau valgo. Jautraus kūdikio drabužėlius patartina skalbti bekvapiu skalbikliu.

Jei dažnai keičiasi auklės, mažutis gali nerimti, tapti dirglus, nes trūksta mamos, tėčio kvapo. O jei išvežamas pas auklę – ir namų kvapų. Jautrios uoslės mažiukas naujus kvapus skleidžiančioje aplinkoje gali sudirgti, jausti šleikštulį ir atsisakyti maisto.

Jei vaikučio uoslė itin jautri, tam tikros lakiosios, labai stiprios koncentracijos medžiagos, sudirgina ne tik uoslę, bet ir trišakio nervo šakneles gleivinėje. Stiprus kvapas kūdikį gali pažadinti iš miego, sukelti skausmą.

Uoslę gali sutrikdyti trauma, jei pažeidžia už uoslę atsakingą nosies ar smegenų dalį.

Tai įdomu

Sulaukęs metukų vaikutis jau skiria gerus ir blogus kvapus. Išskyrus puoduko turinio kvapą. Jis mažyliui neatrodo atstumiantis.

Kai kurių vaikų uoslė ir toliau lieka labai jautri. Vaistų „jautriai nosiai“ nėra, tik reikia daugiau tyro, švaraus oro.

Norint ištirti uoslę, vaikui duodama pauostyti užkoduotų bespalvių skysčių su lakiosiomis medžiagomis ir jis turi atspėti kvapą. O jei sprendžiama, ar būtina operuoti, atliekama encefalograma. Ji parodo, ar uodžiant kvapą kyla aktyvios bangos galvos smegenyse.

Nosytės priežiūra

1. Kad kūdikis išvengtų slogytės, dažniau panešiokite stačią.

2. Kūdikio nosytę valykite kiekvieną rytą ir vakarą, nes dar nemoka išsišnirpšti. O jei sloguoja – dar ir prieš valgį. Labai patogu ir greita naudoti aerozolinį druskos tirpalą (ar jūros vandenį). Papurškus balionėliu į nosytę, tirpalo patenka ant gleivinės, kūdikis pradeda čiaudėti ir susikaupęs sekretas pasišalina laukan.

3. Jei po ranka neturite aerozolinio druskos tirpalo balionėlio, tirpalo pasigaminkite pati. Į stiklinę įpilkite kambario temperatūros vandens ir įberkite 0,5 arbatinio šaukštelio druskos. Ją gerai ištirpdykite. Keletą lašų įtraukite į specialų balionėlį ir suleiskite į nosytės landas. Po procedūros kūdikį palaikyti stačią, kad gerai išsičiaudėtų.

4. Jei kūdikis sloguoja, pakelkite lovytės galvūgalį. Taip lengviau išteka sekretas ir kūdikiui lengviau kvėpuoti. Dieną, jei šilta, saulėta, nevėjuota ir neturi temperatūros, mažylį galima išvežti į lauką.

5. 1,5–2 metukų mažylį pamokykite išsišnypšti nosytę dar tada, kai nesloguoja. Ant stalo padėkite vatos gumulėlį (plunksnelę). Liepkite suspausti lūpytes, pro nosį įkvėpti oro ir stengtis per ją iškvėpti jį taip, kad vatos gniužulėlis nuo stalo nuskristų. Tokios pamokėlės pravers užklupus slogai.

Naujame, birželio mėnesio, žurnale „Tavo vaikas“ skaitykite:

„Vaiko ratai“ - naudingi patarimai ieškantiems paties geriausio vežimėlio.

„Kūdikis turistas“ - praktiški patarimai ketinantiems keliauti su vaikais.

„Mamos yra didvyrės!“ - neabejoja Juozas Liesis ir atvirai pasakoja apie dukrą, žmoną ir tėčio pareigas.

„Burnytės bėdos“ - paprastai ir suprantamai apie pienligę, stomatitą, herpio virusą ir kt „nemalonumus“

„Vienintelis“ - mamos pasakojimas apie 5 mėn Emilį, kuriam išoperuotas storasis žarnynas.