Pūslinė (Impetigo)
Ant vaiko veido atsiradusi nedidelė rausva dėmė, kurioje greitai susidaro pūslelė su minkštu paviršiumi. Vėlia pūslelė išnyksta, jos vietoje lieka rusvos spalvos odos sustorėjimas. Pūslelės gali susilieti ir sudaryti plačius pažeidimo židinius. Po viršutinės odos dalies atsisluoksniavimo lieka melsvai rožinė dėmė, kuri ilgainiui išnyksta.
Pūslinė yra dažniausiai sutinkama vaikų streptodermijos forma. Šios ligos sukėlėjas – streptokokas – dažniausiai plinta tiesioginio kontakto su sergančiuoju keliu ir per infekuotus buities daiktus bei žaislus. Yra kelios streptokokinio impetigo rūšys, besiskiriančios specifiniais simptomais.
Gydymui skiriamos išorinės dezinfekuojančios priemonės. Erozijos tepamos 1-2 proc. metileno mėlio ar kitų anilininių dažų tirpalu ir tepalu su antibiotikais. Gydymo metu ligonių negalima maudyti vonioje, po dušu, kloti kompresus. Jei pūslinė pasireiškė ant veido, jo prausti negalima.
Sveiką odą, supančią piodermijos židinius, galima dezinfekuoti kamparo, boro arba salicilo spiritu. Mikrotraumos (randeliai, nukasymai ir pan.) apdorojami viena iš baktericidinių priemonių, pvz. 2 proc. jodo spiritiniu tirpalu.
Sukandžiojo blakės
Matote raudoną gumbelį, kurio skersmuo yra iki 1 cm. Gumbelis niežti ar netgi nestipriai degina. Išoriškai labai panašus į uodo įkandimą. Vienu metu gali atsirasti keli greta esantys įkandimai.
Pasaulyje egzistuoja 50 tūkst. blakių rūšių. Vidutinėse Europos platumose jų yra apie kelis tūkstančius rūšių. Bet kasdieniame gyvenime dažniausiai susiduriame tik su viena rūšimi: patalinėmis blakėmis. Blakės kandžiojasi neskaudžiai, 70 proc. žmonių netgi nejunta, kad tapo šių vabzdžių aukomis. Be to, blakės – mėgėjos pakeliauti, galite jas vežiotis po visą pasaulį savo lagamine ar miegmaišyje. Geriausia blakių naikinimo priemonė – karštas vanduo.
Patalinės blakės – išrankūs gyviai, teikiantys pirmenybę švelnesnei – moterų ir vaikų – odai. Blakių seilėse yra anestezuojančios medžiagos, todėl jos įkandimas nejuntamas.
Ieškodama kapiliaro su krauju, blakė gali vienu kartu įkąsti kelis kartus.
Specifinio gydymo nuo tokių įkandimų ir „priešblakinių“ preparatų nėra. Įkandimų žymės išnyksta per kelias dienas. Minkštinantys losjonai ir kremai su kortizonu palengvina niežulį. Įkandimų vietas galima nuplauti muiluotu vandeniu, po to pridėti gabalėlį ledo ir išgerti antialerginį vaistą ar pasitepti kremą nuo alergijos, taip sumažinant niežulį.
Norint iš namų išvyti blakes, galima kliautis liaudies priemonėmis - padės sausa pelyno žolė, išdėliota patalpose. Blakės ir blusos negali pakęsti šio augalo kvapo. Taip pat į grindų plovimo vandenį galima įpilti pelynų ir arbatmedžio aliejaus.
Dilgėlinė
Raudonos patinusios dėmės arba randeliai, bėrimas ant veido ar krūtinės, kartais – ant vokų arba lūpų. Sukelia stiprų niežulį.
Dilgėlinė – tai į alergijas linkusių vaikų odos reakcija į kai kurias medžiagas. Vienokiu ar kitokiu pavidalu dilgėlinė pasireiškia 20 proc. vaikų. Ji prasideda netikėtai ir be jokio gydymo baigiasi po kelių dienų. Dažniausia dilgėlinės priežastis yra alergija maistui, vaistams ar ant odos patekusios alergizuojančios medžiagos.
Dažniausiai alerginę reakciją sukelia maisto produktai (žuvis, riešutai, kiaušiniai, šokoladas, braškės) ir vaistai (penicilinas, aspirinas). Alerginės reakcijos priežastis gali būti ir stiprūs kai kurių medžiagų kvapai, gyvūnų seilės ar kailis, odos tepalai.
Kol nenustatytas alergijos sukėlėjas, gydoma mažinant tinimą ir niežulį. Ant pažeistų odos vietų dedami šalti kompresai su vandeniu. Efektyviausiai gydoma antihistamininiais preparatais.
Vėjaraupiai
Ant veido ir plaukuotos galvos odos staiga atsiradęs bėrimas raudonų spuogus primenančių raudonų gumbelių pavidalu. Vėliau spuogeliai tampa pūslelėmis, sprogsta, džiūva ir pasidengia šašiuku. Ant odos vienu metu galima rasti ir spuogelių, ir pūslelių, ir šašiukų. Bėrimas gali atsirasti net burnos gleivinėje ir akies junginėje.
Vėjaraupiai – ūmi infekcinė liga, perduodama oro-lašeliniu būdu. Bėrimas trunka 3-4 dienas, kartais pakyla temperatūra, kuri normalizuojasi po 3-5 dienų nuo ligos pasireiškimo pradžios. Kuo vyresnis sergantysis, tuo sunkesnė ligos eiga.
Patiems mažiausiems pacientams dėl pūslelių nusikasymo gali prasidėti antrinė infekcija – pūlinis dermatitas. Dėl to labai svarbu mažyliams nukirpti nagus, pirštus dezinfekuoti muilo tirpalu, spiritu (tai būtina atlikti bet kuriam sergančiam vaikui). Nulupinėjant šašiukus ant odos liks randeliai, kurie bus matomi visą gyvenimą.
Specifinio vėjaraupių gydymo nėra, pagrindinis gydymo tikslas yra apsisaugoti nuo komplikacijų antrinių infekcijų pavidalu. Niežulio mažinimui bėrimus reikėtų 2-3 kartus per dieną apdoroti antiseptikais. Pavyzdžiui, briliantinė žaluma dezinfekuoja žaizdeles ir apsaugo jas nuo bakterijų patekimo, mažina niežulį bei fiksuoja naujus bėrimus. Bėrimų šlapinti negalima – tai tik sustiprins nemalonius pojūčius. Duokite vaikui daug gėrimų, ypač jei jo temperatūra pakilusi. Jei temperatūra viršija 38-39 laipsnius, derėtų vartoti temperatūrą mažinančius vaistus.
Bet kuriuo atveju vėjaraupiais sirgęs žmogus įgyja imunitetą ir šia liga daugiau nebeserga.
