Mano mama buvo labai nesaugi ir egocentriška. Ji jautėsi labai svarbi ir norėjo, kad žmonės be paliovos ja žavėtųsi. Ji nuolat mane kritikavo ir slopino mano pasitikėjimą savimi, kad pasijustų pranašesnė. Stengiausi jai įtikti, bet niekada nepavykdavo. Jos veiksmai mane ir siutino, ir glumino. Kas buvo ši moteris? Mama ar konkurentė?
Vietoj to, kad visada mane mylėtų ir palaikytų, ji su manimi varžėsi, todėl kartais, kaip daugelis kitų moterų, susimąstydavau, ar ir aš būsiu tokia pati. Juk, kaip bebūtų, neturėjau gero pavyzdžio. Ar aš galiu būti gera mama? Atsakymas – taip. Aš nesu mano mama, o jūs nesate jūsų mama. Būkite rami – jumyse gyvena mylinti motina. Leiskite man padėti jums ją surasti.
Paieškokite kitų pavyzdžių
Galbūt jūsų mamai ir nepavyko jumyse išugdyti pasitikėjimo savimi ir saugumo jausmo, bet tikriausiai savo gyvenime turėjote kitų sektinų pavyzdžių – močiutę, mokytoją ar draugės mamą. Lygiuokitės į jas. Įsiklausykite į savo instinktus ir jais pasitikėkite. Jei prireiks truputėlio pagalbos, pasinaudokite galimybe mokytis iš savo draugių. Stebėkite šalia esančias mamas ir tai, kaip jos bendrauja su savo vaikais. Saugokite, bet leiskite kvėpuoti. Girkite vaiką ne tik už pasiekimus, bet ir už pastangas. Bardamos nemenkinkite vaiko savivertės ir orumo.
Mokykitės iš patirties
Jūs galite pasimokyti iš skausmingų praeities prisiminimų. Ar jūsų mama irgi buvo narcisistinė asmenybė, kuriai nuolat reikėjo dėmesio ir kuri mėgo jus kritikuoti? Ką galite daryti kitaip? Neužgožkite savo vaiko. Neprisiimkite nuopelnų už jo pasiekimus. Išmokite pasidžiaugti dukros pergalėmis kaip komplimentu sau. O jei pajutote poreikį varžytis, pripažinkite šį jausmą ir venkite kartoti skausmingas motinos klaidas.
Panašiai elgiasi ir motina, kuri kontroliuoja kiekvieną sūnaus ar dukters žingsnį, vaizduodama, kad ši kontrolė yra meilės ženklas. Jei nuolat abejosite vaiku, jis manys, kad neverta pasitikėti savo paties sprendimais. Leiskite vaikui daryti klaidas ir iš jų mokytis. Duokite erdvės augti. Nemanykite, kad vaikas privalo suteikti jums laimės - neužkraukite jam šios naštos. Kad ši priklausomybė sumažėtų, susitelkite ties asmeniniu gyvenimu ir santykiais su kitais žmonėmis.
Nebijokite pasakyti „atleisk“
Gera mama neturi būti tobula ar aukotis kaip kankinė. Jūs turite nuosavą emocinį bagažą, savus randus ir poreikius. Galite pastebėti, kad per daug kontroliuojate, kritikuojate ar šaukiate ant vaiko, kai patiriate stresą.
Tai mokymosi būti mama dalis. Jei didžiąją laiko dalį ugdote vaiko savigarbą, pasitikėjimą savimi ir saugumo jausmą, kelios klaidos nepadarys ilgalaikės žalos. Labai svarbu mokėti pasakyti „atleisk“. Pripažindama savo klaidas jūs parodote vaikui, kad galite būti pažeidžiama, patikinate jį, kad tai nebuvo jo kaltė.
Nebijokite prašyti pagalbos
Mamos laimė vaikams dažnai yra svarbesnė nei jų pačių. Jie bando spręsti problemas ir kaltina save dėl tėvų liūdesio. Vaikas, kuris turi būti mama savo paties mamai, dažnai yra ne pagal metus išmintingas, tačiau iš jo buvo pavogta vaikystė.
Suaugę šie vaikai dažnai tampa gelbėtojais ar kilimėliais kojoms nusivalyti – jų pačių poreikiai jiems yra ne tokie svarbūs kaip aplinkinių. Tačiau jūs galite rasti drąsos pakeisti savo gyvenimą ir padėti sau ir savo vaikui. Jei kenčiate nuo depresijos ar vartojate alkoholį/narkotikus, dar ne viskas prarasta. Ieškokite profesionalios pagalbos ir paimkite vairą į savo rankas, kad to daryti nereikėtų jūsų vaikui.
Bėgant laikui man pavyko suformuoti nuostabius, meilės ir pagarbos kupinus santykius su savo dukra Wendy. Pasitelkusi užsispyrimą ir terapiją aš nuslopinau nuoskaudą, netikrumą bei pyktį, ir tapau rūpestinga mama. Jei sugebėjau aš, sugebėsite ir jūs.
