Atviras, atpalaiduotas snukis – laimingo šuns išraiška. Paklusniai surauktas – šuniška mūsų nervingos šypsenos išraiška. Šunys gali šiepti savo priekinius dantis, atkišti lūpas, prisiploti prie žemės. Ši nepavojinga, nervinga „šypsena“ lengvai supainiojama su agresyviu urzgimu. Jei abejojate, geriau laikykitės nuo šuns atokiau.
Faktas: šunys gali įsiminti iki 250 žodžių
Ar žinojote, kad protingiausi, geriausiai išauklėti šunys savo gebėjimais suprasti žmonių kalbą panašūs į dvejų metų vaikus, teigia mokslininkas dr. Stanley Corenas. Šie šunys supranta iki 250 žodžių, tuo tarpu vidutinis šuo gali suprasti apie 150 žodžių.
Protingiausi: borderkoliai, pudeliai, vokiečių aviganiai, auksaspalviai retriveriai, dobermanai pinčeriai.
Daugiau grožio nei proto: kurtai, čiau čiau, buldogai, afganų kurtai.
Faktas: šunys gali žvelgti su meile
Kai jūsų šuva žvelgia į jus, tai tikrai gali būti meilės kupinas žvilgsnis, ne vien tik skanaus kąsnelio kaulijimas. Šis netipiškas šuns elgesys gali išsivystyti glaudžiai bendraujant su žmonėmis – su kitais šunimis arba su nepažįstamais žmonėmis toks stebeilijimasis žymi grėsmę. Žinoma, ne kiekvienas žvilgsnis gali reikšti meilę – gal šuva tiesiog norėtų jūsų vakarienės. Arba, jei jis įsitempęs, o ausys priglaustos, gal jis tiesiog nebyliai grasina jums trauktis iš kelio.
Mitas: vizgina uodegą, vadinasi, laimingas
Vizginantis uodegą šuo gali būti trijų skirtingų nuotaikų, ir tik viena iš jų gali būti apibūdinama kaip laiminga. Kai uodega neįprastai aukštai pakelta ir nejudri, šuva sunerimęs ir pasiruošęs gintis. Kai uodega žemai ir vizginama labai greitai, vadinasi, šuo išsigandęs ir paklusnus. Laimingas šuva vizgina uodegą, pakeltą natūraliame vidutiniame aukštyje, jo kūnas, ausys ir snukis būna atsipalaidavę.
Mitas: šunys mato juodai baltą pasaulį
Ne visai, sako šunų ekspertai. Šunys mato mėlyną, violetinę ir daug daugiau pilkos atspalvių nei žmonės. Jie taip pat geriau mato blankioje šviesoje ir gali atskirti menkiausią judesį – tai savybė, kuri padeda jiems būti gerais medžiotojais. Jie veikiausiai neskiria raudonos, oranžinės, geltonos arba žalios spalvos.
Mitas: šilta nosis – sergantis šuo
Šuns nosies temperatūra keičiasi lengvai, todėl tai nėra geras ligos indikatorius. Ji gali būti sausa ir karšta pagulėjus saulėje, vėsi ir drėgna - palakus vandens. Ligos indikatoriai – letargija, apetito praradimas, vėmimas, kosėjimas, pakilusi temperatūra.
Faktas: šlubavimas gali reikšti plaučių bėdas
Šunys kartais nuvežami pas veterinarą dėl šlubavimo, o iš jo išeina su plaučių vėžio diagnoze. Vėžys krūtinėje gali paskatinti kojos kaulus gaminti naujus audinius – dėl to skauda ir tinsta kojos. Tipiškesnis simptomas – kosulys. Vis dėlto apie 25% šunų neturi jokių simptomų, kol plaučių vėžys neaptinkamas peršvietus rentgenu. Kojų problemos išsisprendžia, kai vėžys išgydomas.
Mitas: šunims reikia kaulų
Šis mitas kilęs iš minties, kad senovės šunys (vilkai) ėdė daugybę kaulų. Dabar šunys gauna visą reikalingą kalcį ir kitas maistines medžiagas iš sauso ėdalo. Kaulai gali patenkinti jų kramtymo instinktą, tačiau saugiau jiems tiesiog duoti graužti specialius žaislus, kurie parduodami gyvūnų parduotuvėse.
Mitas: laižymas išgydo šunų žaizdas
Priešingai populiariam įsitikinimui, šuns seilėse nėra jokios magiškos gydomosios galios. Atvirkščiai: burnos bakterijos gali sukelti infekciją, kuri sulėtina gydymą. Šunys linkę į kompulsyvų laižymą, sukeliantį opas, kurias paskui sunku išgydyti. Paprastai gydant naudojama speciali apykaklė, kuri neleidžia šuniui pasiekti žaizdos, kol ji visiškai užgyja.
Faktas: šunys įsimyli
Ar gali du šunys užmegzti meilės santykius? Antropologė Elizabeth Marshall Thomas sako, kad šunys gali įsimylėti, ir savo knygoje „The Social Lives of Dogs“ pagrindžia šį teiginį įspūdinga meilės istorija tarp „Sundog“ ir „Bean“. E.M. Thomas teigia, kad nedaug šunų užmezga santykius, nes mes juos laikome kaip savo namų augintinius, uždarytus, „gimusius daryti tai, ką norime mes, o ne ką nori jie“.
