Baruose ar kavinėse gėles lankytojams naktimis siūlantys mažamečiai neretam suvirpina širdį, tačiau tik pavieniai lankytojai, prieš tiesdami keletą litų už gėlės žiedą, susimąsto, kad gėlėmis prekiaujantys vaikai gali būti išnaudojimo ar skaudžios socialinės realybės auka.

Nesirūpina naktinėjančiais vaikais

Gėles baruose pardavinėjantys vaikai, atrodo, prašyte prašosi spręsti jų problemas, bet kol nėra formalaus prašymo, nė viena institucija lyg ir neįpareigota pasirūpinti naktiniais mažaisiais prekeiviais.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad per metus pranešimų apie vėlyvu paros metu kavinėse, baruose gėlėmis prekiaujančius vaikus negauta nė vieno, tačiau pripažįsta, kad toks reiškinys egzistuoja. Vaiko teisių apsauga užsiimančios institucijos realiai pradėti tyrimą gali tik sulaukusios oficialaus signalo.

„Gėlės atrodo labai jau nekaltas dalykas. Žinoma, nekalbame apie tai, kai vaikas padeda prekiaujančiai mamai dienos metu. Pirmiausia kalbame apie tai, kad tai vėlyvas darbas. Kitas dalykas – vaikai vaikšto po kavines, kur yra tam tikra padidinta rizika: alkoholio vartojimas, pačiu baisiausiu atveju – girti vyrai, kurie gali panaudoti ne tik psichologinę, bet ir seksualinę prievartą“, – sakė E. Žiobienė.

Naktiniai darbai vertinami neigiamai

„Paprastai vaikai nešiojasi ne po vieną gėlytę, taigi gauna tam tikrą uždarbį, todėl vaikams kyla didesnis pavojus, nes iš jų bet kas gali atimti pinigus, primušti. Tikrai tame slypi labai daug pavojų. Akivaizdu, kad nakties metu vaikas turi ilsėtis ir būti su savo artimaisiais“, – susirūpinimo neslėpė vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Vilnietė Lina tvirtina mačiusi gėlėmis prekiaujančius vaikus vėlyvu metu.

„Senamiesčio baruose jie pasirodo iki 22 valandos. Tai vėlyvas metas vaikams iki 12 metų“, – sakė Lina. Paklausta, ar kada teiravosi vaiko, kam ir dėl ko jis dirba, ar kreipėsi į baro savininkus ar policiją, mergina tikina nesureikšminusi tokių dalykų ir nieko nedariusi.

E. Žiobienė teigė, kad vaiko pagalba šeimos ūkiui, kai darbo santykiai yra įforminami, dirbama dieną, įgyjama darbo patirties, yra normalu, tačiau tokie naktiniai darbai vertinami neigiamai. Pasak kontrolierės, tėvai ar globėjai turi būti atsakingi už vaiką ir negali leisti jam dirbti vėlyvu paros metu.

Gėlėmis prekiauja ne tik socialinės rizikos šeimoms priklausantys mažamečiai, kai tokiu būdu bandoma sudurti galą su galu. Nesunkiu uždarbiu gali susigundyti ir vaikai iš pasiturinčių šeimų, norintys pajusti gyvenimo skonį ar finansinę nepriklausomybę.

Jeigu vaikas vėlyvu paros metu yra ne namuose, vadinasi, šeimoje kažkas yra negerai. Ar ji turtinga, ar socialiai pažeidžiama, bet kuriuo atveju ji neužtikrina vaiko teisių. Tai dažnai susiję su vidinėmis tėvų ir vaikų prob­lemomis.

Išvydavo iš barų

Pasak Kaune gyvenusio Aurimo, vaikai jam ne kartą siūlė nusipirkti gėlių. „Dažniausiai tokie vaikai apsilanko Laisvės alėjos lauko kavinėse. Vėliau juos matydavau interneto kavinėse. Gal jie taip užsidirba pinigų savo pramogoms?“ – svarsto šiuo metu Vilniuje dirbantis vaikinas.

Aurimas sako, kad jo matytiems gėles pardavinėjantiems vaikams ne daugiau kaip 10 metų.

„Kaune juos matydavau dieną, vakarais neteko pastebėti. Įdomu, kad Vilniuje jų niekas nevaiko, o Kaune tokius vaikus išvydavo barų padavėjos“, – pasakojo Aurimas.

Pasak vieno sostinės baro padavėjos, išvyti vaiką lauk ji neturi teisės.

„Jei savininkas pasakytų, kad tokie vaikai nepageidaujami, tuomet reikėtų vyti, tačiau dabar tokio nurodymo nėra, o ir lankytojai nesiskundžia. Atvirkščiai – būna, kad ir gėlę nusiperka“, – sakė Vita prisistačiusi padavėja.

Visuomenė abejinga

Vaikų teisių gynėjai ir dauguma kalbintų tėvų yra įsitikinę, kad gėlių vaikams parūpina suaugusieji, kurie ir pinigus surenka. Taip vaikas yra išnaudojamas. Pamačius vaiką su gėlėmis daugeliui kyla noras įsigyti gėlių ne dėl to, kad jų reikia, o dėl noro padėti vaikui. Deja, mūsų visuomenei dar trūksta pilietiškumo ir į panašius atvejus reaguojama vangiai.

„Visi esame atsakingi už vaikus. Įstatymas mums visiems numato pareigą pamačius vaiko teisių pažeidimą iš karto pranešti atsakingoms institucijoms. Ar tai būtų baro lankytojas, ar šeimininkas, ar darbuotojai – jie turi teisę pranešti Vaiko teisių tarnybai arba policijai“, – sakė E. Žiobienė.

Už vaiko nepriežiūrą gali būti nubausti tėvai, o vaikui – suteikta pagalba, pasirūpinta jo teisėmis ir gerove. Galbūt prekiaujantis vaikas iš tikrųjų elgetauja, gal tėvai išvažiavę į užsienį, netgi globa nesutvarkyta, o jis neprižiūrėtas?

Pasak vaiko teisių specialistų, jau vien dėl to verta apie tokių vaikų pasirodymą pranešti policijai. Dažnai visuomenė abejingai žiūri į tokias problemas, nes vis dar gajus įsitikinimas, kad kreipimasis į policiją užkraus ant pečių daug rūpesčių ir vargų. Tačiau retai kas pagalvoja, kad bet kuris teigiamas mūsų veiksmas yra pagalba vaikui.

Policija tikina neturinti informacijos

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė neslėpė žinanti, kad mažamečiai naktimis vaikšto po barus, kavines ir siūlo gėlių, tačiau barų šeimininkai dėl to nesiskundžia. Tiesa, E. Šiškauskienė teigė esanti prieš tokią prekybą gėlėmis pasilinksminimo vietose.

„Barai ir restoranai turi savo politiką. Manyčiau, kad tai yra prieš įstatymą ir skatinčiau barų, restoranų savininkus neįsileisti tokių prekybininkų. Kai yra vakaras, išgėrusių žmonių, vaikams, net ir pačiais kilniausiais tikslais, tikrai ten ne vieta lankytis“, – komentavo LVRA prezidentė ir pridūrė, kad kiekvienos įstaigos savininko asmeninis reikalas, ar įsileisti jaunąjį prekeivį.

O Vilniaus policijos atstovai, sužinoję apie naktinę mažamečių prekybą gėlėmis, teigė, kad konkrečios informacijos apie tai, jog Vilniaus miesto centre esančiose kavinėse, naktiniuose baruose savaitgalio vakarais ir naktimis mažamečiai vaikai prekiautų gėlėmis, neturi.

Pasak Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, kurio teritorijoje yra centro barai ir kavinės, nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vyresniosios specialistės Rūtos Jonavičienės, informacijos apie gėlėmis prekiaujančius vaikus turėta prieš kelerius metus, pastaruosius porą metų šis reiškinys buvo išnykęs.

Tačiau Vilniaus centre kalbinti kavinių ir barų lankytojai tikina, kad gėlėmis prekiaujantys vaikai niekur nedingo, gal tik kiek jų sumažėjo. Tiesa, dauguma tvirtina, kad vaikų vietą užima dailios, seksualios 20–30 metų merginos, nešinos pilnomis pintinėmis rožių.

Tėvams – nedidelės baudos

„Patarčiau pranešti policijos pareigūnams, vaiko teisių apsaugos specialistams, kad jie galėtų sužinoti kuo daugiau informacijos. Tuo labiau jei tai vėlyvas laikas, mažamečiai neturėtų būti tokiose vietose, kur jiems yra nesaugu, jie gali tapti nusikaltimo aukomis.

Reikia nepamiršti, kad vaikai turi teisę į poilsį, atitinkantį jų amžių, sveikatą, poreikius, o tai pirmiausia privalo užtikrinti tėvai. Jei jie negali to padaryti, turi užsiimti institucijos, besirūpinančios vaiko apsauga ir gerove“, – sakė pareigūnė.

Naktinei vaikų prekybai gėlėmis kelią atveria ir negriežtos bausmės: Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams numato įspėjimą tėvams, jei pažeidimas padaromas pirmą kartą. Jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai, tėvams skiriama bauda iki 400 litų.

R. Jonavičienė prognozavo, kad dėl negerėjančios šeimų socialinės padėties vaikų, prekiaujančių gėlėmis, gali padaugėti, juo labiau kad artėja vasaros atostogos. Dėl to visuomenė, pareigūnai ir barų savininkai raginami atkreipti dėmesį ir nebijoti pranešti apie jaunuosius gėlių pardavėjus.