Kepsnių sezonas
„Sušilus orams prasideda kepsnių sezonas, padaugėja išvykų į gamtą, todėl, kaip ir kasmet, galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų pagausėjimo, – teigia Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė. – Dažnai apsinuodijama greitai gendančiu maistu: karštai rūkyta mėsa, žuvimi, dešra, pieno produktais, kreminiais gaminiais. Todėl, ruošiantis išvykoms, būtina pasirūpinti, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir saugus.“
Į iškylą žmonės pasiima įvairaus maisto, tačiau neretai jį vežasi ir laiko netinkamai. Šiltai gabenami mašinomis krepšiuose be šaldymo įrangos greitai gendantys maisto produktai tampa bakterijų šaltiniu.
Bakterijos yra atsparios, patekusios į maistą šiltu oru greitai dauginasi, tačiau nekeičia nei produkto skonio, nei išvaizdos. Su maistu į organizmą gali patekti įvairiausių bakterijų – streptokokų, stafilokokų, salmonelių ir įvairiausių kitų.
„Į iškylą geriausiai tinka vežtis šaltai rūkytų mėsos gaminių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, vaisių, daržovių, – aiškina O. Ivanauskienė. – Jei gamtoje praleisite kelias dienas, labai svarbu įvertinti, kiek ir kokių maisto produktų pasiimti, ypač jei ten nebus šaldytuvo, geriamojo vandens.“
Daug kas mėgsta gamtoje kepti šašlykus, kepsnius. Valgyti galima tik gerai iškepusią mėsą – tada žūsta pavojingos bakterijos.
„Pajutus pirmuosius negalavimo požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją“, – perspėja O. Ivanauskienė.
Rizika susirgti
Specialistai nepataria per iškylas iš netoliese gyvenančių žmonių ar pakelių, turgų pirkti kaimiškų sūrių, varškės, pieno. Nevirintas pienas gali būti užkrėstas erkiniu encefalitu, jei karvei ar ožkai įsisiurbė erkė.
Persivalgymas taip pat gali tapti rimta negalavimų priežastimi: žmonės skundžiasi virškinimo sunkumais, kankina pilnumo jausmas, skauda galvą.
Iškylaujant karštą vasaros dieną nerekomenduojama gerti saldžių, su įvairiais dirbtiniais saldikliais gėrimų, nes jie troškulį ne numalšina, bet padidina. Taip pat geriau atsisakyti stiprios kavos – ji skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Todėl išgėrus puodelį kavos reikėtų nepamiršti papildomai išgerti stiklinę vandens.
Užterštas vanduo
Kitas gamtoje poilsiautojų tykantis pavojus – per telkinių vandenį plintančios ligos.
„Karštomis dienomis vandenyje ne tik gausybė besipliuškenančių žmonių – ten taip pat knibždėte knibžda ir įvairiausių mikroorganizmų. Vieni jų ramiai gyvuoja nekenkdami žmogui, kiti pakliuvę į organizmą gali sukelti įvairiausių ligų, – tvirtina Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė. – Besipliuškenant gurkštelėjus tokio vandens gresia susirgti bakterijų, virusų bei kirminų sukeltomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis. Jų sukėlėjai gyvena ir dauginasi žarnose, tad į vandenį pakliūna su išmatomis.“
Kai kurių gyvūnų (žuvėdrų, žąsų, ančių, bebrų ir kt.) parazitai, su išmatomis pakliuvę į vandenį, žmonėms gali sukelti odos uždegimą, nes, pasak K. Rudžinskaitės, parazitų tarpinės vystymosi formos prasiskverbia į odą, naminių augintinių (kačių, šunų) parazitais užterštas vanduo ir paplūdimio smėlis gali susargdinti toksokaroze, echinokokoze, leptospiroze.
Vandens telkinius neretai užteršia prastai išvalytos ar net ir nevalytos miestų bei miestelių, pramonės įmonių nuotekos.
„Vandens užterštumas labai priklauso ir nuo pačių besimaudančiųjų, – tikina K. Rudžinskaitė. – Jei maudynių mėgėjai laikysis higienos taisyklių, nesimaudys sirgdami žarnyno užkrečiamosiomis ligomis, nemaudys tuose pačiuose vandens telkiniuose savo augintinių, daugelio ligų pavyks išvengti.“
