Šitokį ar labai panašų klausimą per pastaruosius keletą mėnesių man uždavė gal jau trys ar keturi žmonės. Matyt, tai tampa išties paplitusiu reiškiniu. Geriausias įrodymas - pilnos laiptinės paauglių, besibūriuojančių vakarais su alaus buteliais rankose. Ką reiktų atsakyti sunerimusiems jų tėvams?

Netapkite jaunimo opinijos įkaitais. Juk jeigu kalbama, kad “visi vagia”, dar nereiškia, kad tai yra gerai ir kad mes taip pat turime vogti. Tėvai pirmiausia turėtų patys sau atsakyti į klausimą, kaip jie žiūri į tokį kasdienį alaus gurkšnojimą. Gal jie patys abejoja, kad tai žalinga? Jeigu taip, tai jau rimtas pavojaus signalas. Kaip pasakytų specialistai, tai rodo pernelyg žemą suvokimo slenkstį. Juk jeigu jūs tvirtai įsitikinęs, jog tai blogai, kelios dešimtys paauglių vargu ar pakeistų jūsų nuomonę. Jums bus visiškai neįdomu, kiek kas geria, vagia ar dar bala žino ką daro. O jeigu abejojate ir esate pasiruošęs nulenkti galvą prieš mistinį “visi taip daro”, tai turbūt neverta ir gydytojų durų varstyti. Vaikai puikiai jaučia jūsų svyravimą ir moka juo pasinaudoti.

Taip, statistika negailestingai tvirtina – beveik 30 procentų 15-16 metų moksleivių išties alkoholį vartoja kone kasdien. Bet juk yra dar 70 procentų, tiesa? Taigi toli gražu ne “visi taip daro”. Tik pastaruosius jaunuolius daug rečiau pamatysi kur nors gatvėje ar laiptinėje, nes jie paprasčiausiai neturi laiko ramstyti sienų. Vakarus jie leidžia sporto klubuose, klausydami muzikos, skaitydami knygas ar ruošdami namų darbus.

Netgi tie, kurių išvaizda ir elgesys atrodo itin laisvi ar net iššaukiantys, dažniausiai yra geri ir nuoširdūs vaikai. Kai rugsėjo pabaigoje Vilniuje buvo organizuojamas koncertas, skirtas savižudybių prevencijai, turėjau progos pabendrauti ne su vienu jaunu žmogumi, drąsiai lipančiu ant scenos. Tarp jų - ir su žinomos jaunimo grupės “Mokinukės” narėmis. Galite būti tikri - alkoholio nė vienas jų tikrai nevartoja, nors galimybių, atrodytų, turi daugiau nei kiti.

Taigi, ar pora butelių alaus šešiolikmečiui jau yra priklausomybė, ar dar ne? Ligos šiuo atveju gal dar ir nėra. Bet riba, kuomet vaikui leidžiama tai, kas prieštarauja sveikos gyvensenos normoms, jau peržengta. Tėvai jau prarado autoritetą, ir paauglys pasirinko kitas gyvenimo vertybes. Koks bus kitas jo žingsnis? Bet kokios kitos psichoaktyvios medžiagos, nes vaikas jau įsisuko į ratą, kuriame “visi taip daro...”