Konsultuoja radiologijos skyriaus gydytojas Gintaras Michailovas, Vaikų ligoninė VšĮ VUL Santariškių klinikos filialas.
Pilkas sienas pakeitė spalvotos
Pažintį su Vaikų ligoninės radiologu G.Michailovu pradedame vaikų rentgeno kabinete. Apsidairau ir nusišypsau: sienos išmargintos gerai žinomais animaciniais herojais. Gydytojas sako, kad žaisminga aplinka sukurta tam, kad čia atėjęs vaikas neišsigąstų. „Kai sienos buvo pilkos, būdavo, įeina vaikai ir iš karto – į ašaras, tada labai sunku susitarti ir atlikti tyrimą.“
Atliekant rentgenologinius tyrimus vaikams vadovaujamasi taisykle: jonizuojančiosios spinduliuotės dozė turi būti tokia maža, kad jos pakaktų diagnozei nustatyti – ir ji kuo mažiau apšvitintų vaiką.
Modernūs rentgeno aparatai šiandien nebeprimena mūsų tėvų laikų, kai laborantė dirbo rankiniu būdu, už durų pusę valandos reikėdavo laukti ryškinamos nuotraukos. Šiandien skaitmeniniai rentgeno aparatai turi jautrius jutiklius, yra užprogramuojami, ir tyrimas užtrunka labai trumpai – nuo kelių ar keliasdešimt milisekundžių iki sekundės.
„Atliekant krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, pavyzdžiui, įtariant pacientui plaučių uždegimą, jis gauna tokį kiekį jonizuojančiosios spinduliuotės, kiek paprastai žmogus gauna radiacijos iš aplinkos per kelias dienas. Tiriant kitus organus, dozės yra šiek tiek didesnės. Visi tyrimai, rentgeno – taip pat, turi būti atliekami tada, kai tikrai reikia, ir jų nauda yra gerokai didesnė už galimą žalą.
Pavyzdžiui, kai gydytojas po apžiūros ir kitų atliktų tyrimų negali nustatyti diagnozės. Buvo atliktas mokslinis tyrimas, kaip didėja tikimybė susirgti vėžiu gavus tam tikrą apšvitos dozę. Paaiškėjo, kad ji nėra didelė“, – sako G. Michailovas.
Prijuostės ir kitos saugos priemonės
Per tyrimą vaikas turi nejudėti. Antraip vaizdas bus „išplaukęs“. Darant plaučių nuotrauką ar tiriant pilvo organus reikia sulaikyti kvėpavimą, nes kvėpuojant plaučiai juda ir nuotrauka gali būti netiksli. Jei rentgenograma daroma mažam vaikučiui, šis suvystomas į specialų vokelį (fiksatorių), kad nejudėtų.
Jei priešindamasis ir verkia, jis nejuda taip stipriai, kad tyrimas būtų netikslus. Kokio amžiaus mažylis jau sugeba pasėdėti ramiai? Gydytojas sako, kad tai labai priklauso nuo vaiko. Kartais neįmanoma sutarti su keturmečiu, o kitas mažesnis būna sukalbamesnis. Vaiką atliekant tyrimą gali prilaikyti ir padrąsinti tėvai.
Tyrimui nereikalingos kūno vietos uždengiamos specialiomis švino pripildytomis prijuostėmis, saugančiomis nuo apšvitos. Pavyzdžiui, jeigu reikia padaryti kojos piršto rentgeno nuotrauką vaikui, šis pasodinamas ir rekomenduotina kūną iki pėdos uždengti prijuoste. Šios prijuostės uždedamos ir lydintiems tėveliams, laikantiems mažą vaikutį.
„Atliekant tyrimą susidaro antriniai spinduliai, kurie sklinda įvairiomis kryptimis, prijuostės šalia esantiems reikalingos, kad apsisaugotų nuo jų“, – sako radiologas.
Jis pataria esant galimybei vaiko į rentgeno kabinetą nelydėti besilaukiančiai moteriai. Iki 18 nėštumo savaitės vaisius yra jautriausias rentgeno spinduliams. Geriau, kad mažylį atneštų kitas šeimos narys ar paprašyti medicinos personalo pagalbos. Į klausimą, ar rentgeno tyrimai kūdikiams ir mažiems vaikams daromi taikant nejautrą, pašnekovas atsako neigiamai: „Bet kokia anestezija yra papildomas įsikišimas į organizmą, ir jei to įmanoma išvengti, taip ir darome.“
Šimtametis tyrimas
Elektromagnetines didelės energijos bangas 1895 m. atrado Wilhelmas Röntgenas, tad ligų diagnostikai rentgenas naudojamas per šimtą metų. Net ir atsiradus tobulesniems tyrimams – kompiuterinei tomografijai, magnetiniam rezonansui, vis tiek išlieka labai populiarus. Ypač nepakeičiamas patyrus traumą, kai reikia diagnozuoti lūžius. Kartais jis papildo ultragarso tyrimą, pavyzdžiui, tiriant kūdikius dėl klubų displazijos. Šiuo atveju dažniausiai atliekamas ultragarsis tyrimas, o jei diagnozė neaiški – rentgenas.
Bene dažniausiai atliekamas rentgeno tyrimas – vadinamoji plaučių nuotrauka (krūtinės ląstos rentgenograma). Ji skiriama vaikui įtariant, tarkim, bronchitą, bronchiolitą, plaučių uždegimą, tuberkuliozę ir kt. Vaikas dūsta, stipriai kosėja, kas jam? Kaip gydyti toliau?
Į šiuos klausimus padeda atsakyti rentgeno tyrimas. Tačiau jei vaikas atlikti plaučių rentgeną siunčiamas trečią kartą per metus, ar tai jam nepadarys žalos, klausiame specialisto. „Kaip minėjau, darant krūtinės ląstos rentgenogramą gaunama spinduliuotė prilygsta 2–3 dienų spinduliuotei, gaunamai iš gamtos, ji tikrai nėra didelė.
Darant kitus tyrimus – pilvo, stuburo, dubens rentgeno nuotraukas, rentgeno spindulių dozės didesnės, tad galima pasvarstyti, kaip dažnai juos atlikti. Jei gydytojas nusprendė, kad toks tyrimas būtinas, manau, tai pagrįsta. Jei gydytojas radiologas mato, kad paskirtas tyrimas yra nepagrįstas, tai ir neatlieka.“
Kiti svarbūs tyrimai
Kartais rentgeno tyrimo nepakanka ir pagalbon pasitelkiami kiti tyrimai – kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas.
1. Magnetinis rezonansas
Tyrimas paremtas stipriais magnetiniais laukais ir elektromagnetinėmis bangomis, jonizuojančios spinduliuotės, galinčios paskatinti ląstelių pakitimus, jame nėra. Kol kas nėra duomenų, kad magnetinio rezonanso tyrimas žalingas. Šis tyrimas trunka ilgai – iki valandos, todėl mažiesiems atliekamas su anesteziologo pagalba, kai vaikas užmigdomas.
Tik mokyklinukai sugeba išgulėti ramiai patys. Šis tyrimas itin efektyvus tiriant galvos smegenų patologijas: raidos anomalijas, encefalitus ir pan. Taip pat norint įvertinti sąnarius, raiščius. Kadangi tyrimas trunka ilgai, vaikams reikia anesteziologo pagalbos, jų atliekama gana nedaug. Šio tyrimo Vilniuje tenka palūkėti.
2. Kompiuterinė tomografija
Atliekant tyrimą naudojami rentgeno spinduliai, kurių apšvitos dozė didesnė, negu atliekant įprastą rentgeną. Galima tirti daugybę organų, trunka gerokai trumpiau negu magnetinio rezonanso tyrimas – vos keliasdešimt sekundžių. Tai itin svarbu patyrus traumą, ypač galvos smegenų, norint greitai sužinoti, ar nepažeistos smegenys, nelūžo kaukolė, stuburas ir pan.
Kompiuterinė tomografija labai mažiems vaikams atliekama taikant nejautrą. Vienas naujesniių įsimintinų atvejų gydytojo G.Michailovo darbe buvo vaikas, kuriam atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą galvoje buvo rastas auglys. Atsirandant naujiems tyrimo būdams, kyla klausimas, o gal ateityje rentgeno aparatai išvis išnyks?
„Vargu, – sako gydytojas radiologas. – Buvo prognozuojama, kad kompiuterinė tomografija išnyks atsiradus magnetinio rezonanso tyrimui, bet nieko panašaus nenutiko. Kiekvienas tyrimas svarbus, turi pliusų ir minusų. Gal kada nors Lietuva bus turtinga šalis ir kiekviena ligoninė turės po keletą magnetinio rezonanso aparatų“, – optimistiškai atsisveikina pašnekovas.
