Įsigiję žemės sklypą prie miško, upės arba ežero, pasvarstykite, ar verta jame daug laiko ir vargo skirti vejai ir gėlynams įrengti. Gal geriau ir patogiau vietoj vejos turėti žydinčią pievą, sklidiną laisvai augančių žolynų ir natūraliose pievose dažnų įvairiaspalvių gėlių? Tokia pieva į sodybą vilios vabzdžius, paukštelius ir kitus gyvūnus. Veją pakeisiančios pievos nereikės skrupulingai prižiūrėti, užteks ją tik vieną ar du kartus per metus nušienauti.
Gamta gali didžiuotis labai gausia pievų „drabužių spinta“. Skirtingų pievų tipų joje galima rasti pasižvalgius skirtingose augavietėse. Vienokias pievas pamatysime žemumose, kitokias – aukštumose. Tai labai priklauso nuo dirvožemio, kuriame auga pievų augalai, tipo. Derlingoje ir molingoje žemėje noriai auga dobilai (Trifolium), bajorės (Centaurea) ir tankiažiedžiai katilėliai (Campanula glomerata), o smėlingose – čiobreliai (Thymus) ir tūbės (Verbascum).
Prieš renkantis augalus savo sodybai, verta apsižvalgyti aplinkui, pasivaikščioti apylinkėse ir įsiminti, kokie augalai auga aplinkinėse pievose ir žmonių rečiau lankomose vietose. Pasodinę tuos pačius augalus galėsite būti tikri, kad ir jūsų sklype jie puikiai augs.
Jei norite kieme visą sezoną turėti žydinčią pievą, rinkitės tik vienmečius augalus, pavyzdžiui, dirvinius dobilus (Trifolium arvense), aguonas birules (Papaver rhoeas), rugiagėles (Centaurea cyanus), kalifornines ešolcijas (Eschscholtzia californica), dvirages leukonijas (Matthiola bicornis), darželines juodgrūdes (Nigella damascena), dirvinius raguolius (Consolida regalis). Svarbiausia nepamiršti, kad žydinti pieva skirta ne vaikščioti, o grožėtis. Jei per ją teks vaikščioti ir eiti prie dažnai lankomų vietų, nutieskite nuolatinius takelius. Jei vis dėlto jums maloniau vaikščioti basomis po minkštutį pjautos vejos kilimą, žaisti su vaikais krepšinį ar dūkti su šunimi – pasirinkite tradicinę šienaujamą veją.
Pasidaryk pats. Žydinti pieva – žingsnis po žingsnio
* Įvertinkite sode esančio dirvožemio tipą ir parinkite jame gerai augančius augalus. Galima įsigyti pagal dirvos tipą paruoštą sėklų mišinį. Augalų sėklų galima prisirinkti ir vaikščiojant po apylinkes ar pabandyti jų prikratyti nuo kaimyno nušienauto šieno.
* Perkaskite žemę, išravėkite visas piktžoles, išlyginkite ir išvoluokite. Jei gaila aplink namus esančios vejos ir neturite laiko perkasti visą plotą, esančioje vejoje nukaskite velėną apie 1–2 m skersmens ratais ir tik ten sėkite naujas sėklas. Vejoje turėsite pievų gėlių oazes.
* Pavasarį, geriau antroje balandžio pusėje, sėkite pasirinktų augalų sėklų mišinius, ne per tankiai ir ne per retai. Paprasčiau sėti sėklas sumaišius su smėliu ar smulkiomis pjuvenomis. Storesnes, didesnes sėklas, pavyzdžiui, dobilų, sėkite atskirai. Berkite po 3–5 sėklas 1 kv. metre. Jei perkate jau paruoštą sėklų mišinį, atidžiai sekite visas instrukcijas, pateiktas ant pakuotės. Smulkių sėklyčių neužberkite žemėmis, nes joms bus sunku sudygti. Sėklomis užsėtą paviršių suvoluokite ir palaistykite.
* Būsimą pievą intensyviai laistykite iki tol, kol sudygs sėklos. Vėliau laistymai gali būti retesni.
* Pirmą sezoną naujai įrengtą pievą šienaukite tik rudenį. Kitais metais šienavimo laikas priklausys nuo augalų žydėjimo laiko. Jei pievoje vyrauja pavasarį žydintys augalai, pirmą kartą dalgiu pievutę šienaukite birželį, o vėliau – kartą ar du kartus per sezoną (net iki rudens šią pievą galima šienauti žoliapjove paliekant 10 cm aukščio žoles). Vasarą žydinčių augalų pievą nuo balandžio šienaukite žoliapjove, nuo birželio pradžios nutraukite šienavimą, tik rudenį augalus nušienaukite vėl kartą ar du kartus.
Vertingi patarimai
* Rinkitės tų augalų sėklų mišinį, kurie gerai augs sodyboje.
* Į augalų mišinius nedėkite daug greitai išplisti linkusių žolių, pavyzdžiui, šunažolių (Dactylis), pašiaušėlių (Alopecurus), svidrių (Lolium), sėklų, nes po tam tikro laiko jos užgoš ir išstums žydinčius pievų augalus.
* Pasirinkite tinkamą sėklų sėjos tankį, nes dalis pievose žydinčių augalų dygsta lėčiau ir vėliau nei žolynai. Per tankiai pasėjus žolių daigai gali greitai užgožti žydinčių augalų daigus. O jei sėklas sėsite labai retai, vietoj norimų augalų pievoje gali sudygti ir išaugti piktžolės, kurių sėklų pilna bet kokioje dirvoje.
* Prisiminkite, kad kai kurie daugiamečiai augalai nepakenčia šienavimo. Nušienauti jie paprasčiausiai išnyksta. Tokiems augalams priskiriamos rugiagėlės, dirviniai bobramuniai (Anthemis arvensis), dirvinės skaistažiedės (Chrysanthemum segetum), dirvinės raugės (Agrostemma githago).
Sausoje vietoje esančioje pievoje auga
Kalniniai astrai (Aster amellus), didžiagalvės bajorės (Centaurea scabiosa), rugiagėlės, daugiamečiai linai (Linum perenne), raženiai (Coronilla), gailiardijos (Gaillardia), melsvieji gencijonai (Gentiana cruciata), kartūziniai gvazdikai (Dianthus carthusianorum), smiltyniniai gvazdikai (D. arenarius), putokšlės (Polygala), čiobreliai, kaliforninės ešolcijos, aguonos (Papaver), pavasariniai adoniai (Adonis vernalis), kardalapiai debesylai (Inula ensifolia), pentiniai (Delphinium), kosmėjos (Cosmos), smiltyninės sidabražolės (Potentilla arenaria), baltosios sidabražolės (P. alba), perluočiai (Anthyllis), veronikos (Veronica), tikrieji lipikai (Galium verum), ežeiniai (Echium).
Drėgnoje vietoje esančioje pievoje auga
Pieviniai snapučiai (Geranium pratense), šilkažiedės gaisrenos (Lychnis flos-cuculi), aitrieji vėdrynai (Ranunculus acris), dobilai, pelkinės purienos (Caltha palustris), įvairiaspalviai vilkdalgiai (Iris versicolor), sibiriniai vilkdalgiai (I. sibirica), geltonieji vilkdalgiai (I. pseudacorus), raudoklės (Lythrum), raudonosios žiognagės (Geum rivale), paupinės usnys (Cirsium rivulare), paprastieji burbuliai (Trollius europaeus), pavasarinės raktažolės (Primula veris), rūgtys gyvatžolės (Polygonum bistorta), astilbės (Astilbe), klemaliai (Asclepias), pelkinės vingiorykštės (Filipendula ulmaria), F. hexapetala.
