aA
Pasaulyje nerimstant ginčams dėl cukraus ir sintetinių saldiklių kenksmingumo, didėjant sergamumui cukriniu diabetu, itin domimasi stevija – saldžiąja arba medaus žole, medaus lapais, kaip šį augalą vadino Pietų Amerikos indėnai. Jos sėklų galima rasti ir mūsų šalyje. Kuo gi šis augalas garsus?
© D.Stundžaitės nuotr.

Stevija (Stevia rebaudiana Bertoni) – nedidelis astrinių (Asteraceae) šeimos krūmas, natūraliai augantis šiaurytinėje Paragvajaus dalyje ir kaimyniniuose Brazilijos regionuose, paatogrąžiuose, aukštai virš jūros lygio. Ten jis tarpsta smėlingose dirvose ir išauga iki 80 cm aukščio.

Dauginasi sėklomis, tačiau jų daigumas mažas. Kultūrinius augalus geriausia dauginti vegetetyviškai – kero dalimis arba auginiais.

Trumpa augintojo atmintinė

*Lietuvoje lauke stevijos nežiemoja, jautrios šalnoms, sausrai. Jos mėgsta saulę, nuo vėjų ir skersvėjų apsaugotą vietą. Geriausiai auga nuolatos drėgname (jokiu būdu ne šlapiame!) ir nerūgščiame priesmėlyje.

*Sėklos sėjamos kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje kambaryje. Jų žeme užberti nereikia. Galima, kol sudygs, sėklas pridengti polietileno plėvele ar stiklu. Kartkartėmis reikia pravėdinti. Palaikoma aukštesnė negu 15 °C temperatūra. Kai išauga daigeliai su keliais lapeliais, viršūnėlės nugrybiamos. Pasibaigus šalnoms, jie pasodinami šiltnamyje.

*Augalai laistomi dažnai, gausiai. Jei žemė nederlinga, kartą per mėnesį naudinga patręšti kompleksinėmis trąšomis.

*Stevijas galima auginti ir dideliuose vazonuose ar kubiluose, daržo žemėje, tik ant dugno būtina papilti drenažinės medžiagos. Pasibaigus pavasarinėms šalnoms, jos išnešamos į lauką, o rudenį, vėstant orui, perkeliamos į namus ar šiltnamį.

Legenda ir istorijos faktai

Sena indėnų legenda pasakoja apie gražuolę Steviją, kuriai tautos ir gimtosios žemės likimas buvo svarbesnis už ją pačią. Už išmintį, atsidavimą, tyrumą ir meilę žmonėms dievai merginai padovanojo žolę, kad ši teiktų laimę, sveikatą, amžiną grožį ir stiprybę.

Žinoma, kad guaranių genties indėnai, dabartinių paragvajiečių protėviai, saldžiosios žolės (kaa he-he) lapais saldino matę, gydė rėmenį ir kitas ligas ar tiesiog kramtė dar tada, kai Kristupas Kolumbas nebuvo atradęs Amerikos. 1887 metais Paragvajaus sostinėje Asunsjone veikusio Žemės ūkio koledžo direktorius dr. Moisesas Santiago Bertoni susidomėjo pasakojimais apie nepaprastai saldžią žolę.

Jis ėmė tirti sunkiai gautas šakeles, tačiau išsamiai aprašyti galėjo tik 1903 metais, kai parapijos šventikas padovanojo gyvą augalą. Savo bičiulio, chemijos mokslų daktaro Ovidijaus Rebaudi, garbei rūšį pavadino Eupatorium rebaudianum Bertoni. Šis žmogus išgavo pirmąjį saldžiosios žolės ekstraktą. Vėliau, 1905 metais, M. S. Bertoni augalą priskyrė Stevia genčiai.

Nauji atradimai

Pirmieji stevijos saldumo paslaptį įminti 1931 metais pabandė prancūzų chemikai M. Bridelis ir R. Lavieille’is. Tirdami ekstraktą, jie išskyrė baltą kristalinę medžiagą, kurią pavadino steviozidu. Mokslininkai nustatė, kad šis glikozidas daug kartų saldesnis už cukrų, bet visiškai nekenkia eksperimentiniams gyvūnams.

Anglijoje 1941 metais, kilus cukraus ir kitų saldiklių deficitui, pradėta ieškoti panašių savybių turinčio augalo, kurį būtų galima auginti Britų salyne. Karališkojo botanikos sodo direktorius įpareigojo Ronaldą Melville’į ištirti steviją. Šis nustatė, kad augalas iš tiesų gali būti puikus cukraus pakaitalas.

1952 metais susibūrusi Nacionalinio artrito ir metabolinių ligų instituto (JAV, Merilendas) mokslininkų grupė analizavo steviozido molekulę. Jie patvirtino, kad ši medžiaga yra pati saldžiausia pasaulyje.

Kinų mokslininkas Tei Fu Čen 1971 metais apsilankė Paragvajuje. Ten jo dėmesį patraukė stevijos. Remdamasis Kinijos imperatorių rankraščiais, jis atrado būdą, kaip atsikratyti nepageidautinos steviozido spalvos ir kartaus skonio.

Kodėl žolė saldi?

Stevijų saldumo paslaptis – glikozidas steviozidas, kurį sudaro gliukozė, steviolas ir soforozė. Daugelis mokslininkų teigia, kad jis nedidina cukraus kiekio kraujyje. Netgi priešingai – sumažėja gliukozės ir cholesterolio, sustiprėja kraujagyslės.

Stevijas rekomenduojama vartoti, jei sutrikusi medžiagų apykaita, sergant cukriniu diabetu, ateroskleroze. Tai gelbėjimosi šiaudas mėgstantiems saldėsius, bet linkusiems tukti žmonėms. Stevijos gerina kepenų, inkstų ir tulžies pūslės, virškinimo trakto veiklą, miegą, slopina uždegimus, atstato baltymų, angliavandenių, lipidų, vandens ir druskų pusiausvyrą organizme.

Jos didina fizinį ir protinį darbingumą, neleidžia skrandyje ir žarnyne atsirasti žaizdoms, daugintis bakterijoms ir patogenams. Šie augalai gelbsti ir nuo burnos ertmės uždegimų, saugo dantis nuo karieso, o dantenas – nuo periodontito. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad jie mažina potraukį alkoholiui ir nikotinui, stiprina imunitetą. Išoriškai vartojami nuo dermatito, seborėjos, sudirgus odai ir norint pagerinti jos būklę.

Be glikozidų, stevijų lapuose yra vitaminų A, E, C ir B grupės vitaminų, flavonoidų (rutino, kvercitino), angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo, cinko, geležies, natrio, vario, seleno, chromo), taninų ir kt. Tad jos gali būti naudingos tiems žmonėms, kurie valgo mažai vaisių ir daržovių, pirmenybę teikia termiškai apdorotiems maisto produktams.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Saulius Skvernelis: nekaltinu prezidento, bet tai panašu į diskriminaciją tautiniu pagrindu (207)

Kalbėdamas apie prezidento ir opozicijos kritiką susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus...

Pangoniui „Klaipėdos kartoną“ pardavęs Avulis pasisakė apie taršos skandalą: mato kitą versiją (98)

Prieš kurį laiką paaiškėjus, kad „ Grigeo Klaipėda“ galimai į Kuršių marias leido...

Istorinis pasiekimas: pergalės fone Sabonis pirmas iš lietuvių NBA surinko trigubą dublį (36)

Domantas Sabonis tapo pirmuoju istorijoje Lietuvos krepšininku, kuriam per NBA rungtynes pavyko...

Mitybos specialistas patarė, kaip paprastai numesti bent 3 kg: pradėkite nuo kavos puodelio (19)

„Jei norite numesti 3 kilogramus per daug nekeičiant savo mitybos įpročių, patarčiau kartais...

Šio prietaiso neturėjimas namuose gali kainuoti ne tik gyvybę, bet ir baudą (12)

Namuose įsiplieskęs gaisras vis dar yra didžiulė problema. Norint sumažinti gaisro padaromus...

Ineta Stasiulytė atvirai: apie sunkiai širdyje rastą vietą Ščiogolevaitei, kas išgelbėjo santykius su Meškausku ir planus vestuvėms N-18 (10)

Šįkart DELFI TV laidos „ Nepatogūs klausimai su Radistais “ viešnia – Ineta Stasiulytė ....

The Economist

Ekonomistai bando suvokti, kodėl daugėja amerikiečių „mirštančių iš nevilties“

Norint suprasti „mirtis iš nevilties“ reikės į problemą pažvelgti naujai.

Gamtininkas: vilkai nebe tie, kaip prieš kelis dešimtmečius (70)

Vilkų Lietuvos miškuose daugėja ir jau gaunami pirmieji pranešimai apie tai, kad šis žvėris...

Sausus orus keis vėjuoti ir drėgni (6)

Pirmadienio dieną toliau vyraus sausi orai . Šalies rytinius ir pietinius rajonus dengs gana storas...

Puiki „Australian Open“ pradžia: Berankis sutriuškino ispaną (3)

Melburne vykstantį Australijos atvirąjį teniso čempionatą pergalingai pradėjo lietuvis...