Židinys – pagrindinis šilumos šaltinis

Nuo židinio galima nuvesti ortakius, kuriais sklinda karštas oras. Ortakius nutiesti galima ir į antrą namo aukštą ar mansardą. Židinių kapsulėmis prekiaujančių įmonių atstovai teigia, kad jais galima apšildyti iki 200 kv. m ploto namą.

Bendrovės „Ugnista“ direktorius Konstantinas Chodorovič pasidžiaugė, jog pastebėjo tendenciją, kad nemažai naujų, gerai apšiltintų medinių karkasinių namų savininkai renkasi šildymą židiniu. „Židinys gali būti pagrindiniu šilumos šaltiniu ir palaikyti patalpoje komfortabilią temperatūrą, – teigia jis.

Koks name šilumos šaltinis bus pagrindinis, reikia apsispręsti dar projekto stadijoje. „Statyti židinį ir vedžioti ortakius bei dar sumontuoti dujų ar kietojo kuro katilą – per didelė prabanga. Apsispręsti reikia iš anksto, ir tvirtai“, – mano K. Chodorovič.

Bendrovės „Stiksas“ direktorius Eduardas Giedra sako, kad į Lietuvą atvežama įvairių gamintojų krosnelių bei židinių kapsulių, kurie skirti įvairiems tikslams. „Kartais pasižvalgius po prekybos centrus atrodo, kad prietaisai perkami tik dėl to, jog jie pigūs – situacija panaši į tą, kai sukčius sugebėjo tautiečiams įsiūlyti žaislinę filmavimo kamerą už tikrą. Taip ir šiuo atveju – ne visos krosnelės ar kapsulės tinka nuolat kūrenti. Reikia atidžiai skaityti jų technines charakteristikas, geriausia – originalo kalba“, – pataria jis.

Visi židinių kapsulių pardavėjai teigia, kad židinys gali būti pagrindiniu ir vieninteliu šilumos šaltiniu nuosavame name, tačiau nurodo nemažai sąlygų, kurios turi būti, kad pakaktų šilumos.

Ilgai dega – ilgai šilta

Jeigu židinys bus pagrindiniu šilumos šaltiniu, verta pasižiūrėti, kokio lygio šildymas numatomas ugniakurų techninėse charakteristikose. Jose pažymėtas autonominio degimo laikas rodo, kiek laiko vidutiniškai dega viena malkų įkrova ir kokios yra malkų sąnaudos per vieną valandą.

Būstui šildyti siūloma rinktis uždarus ugniakurus, kuriuose autonominis degimo laikas ne mažesnis nei 8 val. Tiek laiko dega malkos, kai naudojamas antrinis degimas, kuomet sudega iš malkų išsiskiriančios dujos. Idealiausiai tinka tie ugniakurai, kurių autonominio veikimo laikas yra 10–15 valandų. Tokiais atvejais paprastėja židinio priežiūra, nes pakanka per parą prie jo prieiti vos kelis kartus.

„Į krosnelę daugiausia galima įdėti 3 kg malkų, į židinio ugniakurą – 5 kg. Tai penkios normalaus dydžio pliauskos. Degdamos jos gali sudegti per pusvalandį, o rusenti – iki 6 valandų. Degimas reguliuojamas oro padavimo į degimo kamera pagalba“, – savo nuomonę turi K. Chodorovič.

Bendrovės „Ugnista“ direktorius tikina, kad galima užkurti židinį (išskyrus atvirų tipų židinius) iš ryto, išeiti į darbą (palikti jį saug ), o vakare grįžus ant dar rusenančių žarijų vėl uždėti malkų. Ir tokio šildymo, anot jo, visiškai pakanka ir jis pigus.

UAB „Stiksas“ direktorius Eduardas Giedra ne toks optimistas: „Nuomonė, kad apšildyti pastatą ortakiais pigu – klaidinga. Prietaisai nepigūs. Antra, apie ką reikėtų pagalvoti renkantis ortakių šilumą, kad visi prietaisai bei ortakių jungtys turi būti labai tikslūs, gerai apskaičiuoti pagal patalpų tūrį, kuro kiekį ir išgaunamos energijos kiekį. Visa tai turi būti subalansuota, atitikti poreikius bei normas. Turi būti labai gerai sureguliuotas oro padavimas“, – pastebi „Stikso“ direktorius.

Bendrovės „Židinių pasaulis“ vadybininkas Bernardas Aleksandravičius irgi atviras: „Retoje kapsulėje malkos dega 8 valandas, tačiau tokių yra. Esame tokių montavę ir klientai nenusivylė. Greitai turėsime itališką krosnelę kūrenamą granulėmis, jos degimo laikas – 31 val. Norint palaikyti patalpoje pastovią temperatūrą, židinys turėtų degti nuolat, net ir naktį, todėl reikalinga ilgo ir pastovaus degimo kapsulė“.

O Gediminas Zutelis, bendrovės „Vilpra“ plėtros ir pardavimų skyriaus direktorius, nepataria žavėtis labai lėtu degimu židinyje – nesudegusios dervos nusėda dūmtraukyje, ant kapsulės stiklo ir vidinių paviršių, juos sunku išvalyti

SVARBU

Orinio šildymo trūkumas – sukelia dulkes. Jeigu šeimoje yra alergiškų žmonių, nuolat kūrenti židinio nepatariama.

Užduotis židinių meistrams

Kaip skaičiuoti židinio galingumą, kurioje namo vietoje jį statyti ir kaip išvedžioti ortakius, jeigu, pavyzdžiui, per du namo aukštus reikia apšildyti 160 kv. m? Ši užduotis ir projektas buvo pateikti keletui meistrų ir bendrovių vadovų.

„Dauguma mano, kad 1 kW reikia 10 kv. m ploto. Teisingai, taip ir yra. Yra tam tikra formulė, kaip skaičiuojama židinio galia atsižvelgiant į patalpos aukštį ir plotą. Pavyzdžiui, apšildymo plotas – 140 kv. m, patalpų aukštis – 2,6 m, tada V = A x h = 364 kub. m. Jei laikysime, kad maksimaliai patalpose reikalinga temperatūra 20 laipsnių šilumos, minimali lauke – 20 laipsnių šalčio, o gerai apšiltinto namo šilumos laidumas G = 0,75 (vidutinis G = 0,90, mažas – 1,20 W/ m³ ºC), tai Q s = 364 x 0,75 x (20 – (-20) = 10 920 W. Taigi apytikriai 1 kW = 10 kv. m. Bet tokios galios židinio šilumos užteks tik tuo atveju, jei namas gerai apšiltintas“, – skaičiavimus pateikė bendrovės „Ugnista“ direktorius K. Chodorovič. Pateiktame plane židinį jis pasiūlė statyti pirties ir svetainės sienoje.

Bendrovės „Stiksas“ direktorius E. Giedra sakė, kad teoriškai į konkrečius klausimus atsakyti jis vengia. „Kodėl? Todėl, kad reikia daug duomenų: patalpų išsidėstymo pasaulio šalių atžvilgiu, išorės sienų šiluminės varžos, langų vietos ir jų šiluminės varžos. Tik tokiu atveju galima skaičiuoti, kokių ir kiek reikės ortakių. Jų kryptis – link šalčio tiltų, paprastai šnekant, link langų“, – komentavo E. Giedra.

B. Aleksandravičius, bendrovės „Židinių pasaulis“ vadybininkas, atsakė, jog pateiktame plane namo židinys turėtų būti svetainėje. „Pagal numatomą baldų išdėstymą nerandu jam vietos, todėl parinkau savo nuožiūra. Taip pat reikalingas kaminas. Pirmame namo aukšte ortakiai būtų lubose, karštas oras būtų paduodamas iš lubų, o antrame aukšte ortakiai grindyse. Antro aukšto sanitarinių mazgų patalpose ortakiai būtų sienose“, – atsakė B. Aleksandravičius.

„Nusistovėjusi tarp židinių meistrų nuostata, kad 1 kW židinio galia gali apšildyti 10 kv. metrų patalpų, galioja tik patalpoms su labai gera šilumine izoliacija ir kūrenant sausomis kokybiškomis malkomis“, – mano G. Zutelis. Jis pastebi, kad atskirose patalpose (virtuvėje, vonios kambaryje, tualete ir pan.) paprastai būna ištraukiamieji ventiliatoriai, kurie gali turėti įtakos karšto oro srautams sistemoje, todėl nerekomenduoja į tas patalpas išvesti karšto oro liukus ar groteles.

Pateiktame projekte „Vilpros“ meistrai židinį atsisakė statyti, nes, anot jų, projektas visai tam netinkamas ir jie nedrįstų prisiimti atsakomybės.

Ortakių ir ventiliatorių parinkimas

Pasak „Ugnistos“ direktoriaus, apie ortakius galima kalbėti labai daug. „Manau, kad jų konstrukcijos subtilumus reikia palikti siauros srities specialistams, o vartotojams žinotina, kad neverta taupyti ir pirkti pigių ventiliatorių ir ortakių. Visų pirma jie turi būti sertifikuoti. Norėčiau patarti, kad žmonės nesigėdytų prašyti parodyti kokybę įrodančių dokumentų.

Reikia atkreipti dėmesį, kokiam laikui gamintojas suteikia ventiliatoriui garantiją. Jeigu tik metams, nemanau, kad tai geros kokybės prietaisas. Be to, pigūs prietaisai dirbdami ūžia, todėl tarp vartotojų sklinda gandas apie jų keliamą triukšmą. Iš tiesų kokybiški ventiliatoriai veikia tyliai ir taupyti 100 litų jo sąskaita neverta“, – pataria K. Chodorovič.

Renkantis ortakius jis siūlo atkreipti dėmesį į jų deklaruojamą atsparumą temperatūrai. Tai svarbus jų kokybės rodiklis. „Jie turėtų atlaikyti ne mažiau kaip 250 laipsnių karščio. Mažiau atsparių tikrai neverta pirkti“.

Taip pat siūlo atkreipti dėmesį į židinio montavimui naudojamą karščiui atsparią vatą . Jų yra kelių tipų. Vatos kokybė priklauso ne tik iš kokios medžiagos ji padaryta, bet ir nuo to, kokiu būdu folija priklijuota ant vatos pagrindo. Jeigu naudojami klijai, jie gali neatlaikyti karščio, kuris susidaro židinio tūryje. Tokiu atveju dažniausiai klijai išdega, folija nukrenta (subyra) ir skleidžia nemalonų kvapą. „Tokia vata pigesnė, tačiau gali neatlikti savo funkcijų.

Keliais litais brangesnė vata („Rockwool“ gamintojo vata Firerock) turi cemento pagrindu priklijuotą foliją, kuri nebijo karščio, taigi norint įrengti kokybišką ir ilgaamžį židinį, neverta taupyti, kad vėliau netektų išleisti gerokai daugiau arba taikstytis su nekokybišku židiniu ir keiksnoti meistrus“, – pateikia pavyzdį K. Chodorovič.

E. Giedra prisiminė, jog jam teko būti ekspertu teismo byloje, kur užsakovas skundėsi židinių meistrų darbu, nes nuo ortakių sklido smarvė.

Židinio vieta ir oro cirkuliacija

„Architektai, projektuodami individualų namą, kuris bus šildomas židiniu, pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad židinio dūmtraukio pozicija, aukštis ir angos dydis atitiktų židinio ugniakuro techninius parametrus. Židinys turi būti kuo arčiau dūmtraukio. Labai dažna projektuotojų klaida, kai suprojektuojamas interjeras, išdėstomi baldai, o tik tada parenkama vieta židiniui. Blogai, kai dūmtraukis kitoje namo pusėje, kaip ir yra pridėtame namo plane. Šiluma geriausiai pasiskirsto tada, kai dūmtraukis yra namo centre.

Dažniausiais židinio ugniakuro dūmtraukio skersmuo - 200-250 mm., tai reiškia, kad namo dūmtraukis turi būti toks, kad tilptų 200 mm skersmens nerūdijančio plieno įdėklas. Būtina apgalvoti šalto oro tiekimo į patalpą būdą - per pamate įrengtą orlaidę, ortakiu tiesiai po židiniu, ar iki ventiliatoriaus kameros“, - nurodo bendrovės „Vilpra“ specialistas G. Zutelis.

„Ugnista“ direktorius mano, kad ortakiams židinio vieta neturi reikšmės, jie gali būti išvedžioti ir palubyje, ir po grindimis. „Jie vis vien yra vedžiojami pagal tam tikrą schemą. Yra keturios principinės ortakių paskirstymo schemos. Kiekviename name ar bute projektuojant ortakius skaičiuojamas šilumos praradimas, karšto oro stumdymui reikalingas slėgis, ir taip toliau.

Per kiek laiko visiškai įšils patalpos, priklauso nuo židinio kapsulės galingumo, sienų šiluminės varžos ir nuo bendros židinio įrengimo sistemos. Užkūrus židinį oras įšyla, konvekcijos principu patenka į šiluminę kamerą (tūrį). Joje susidaro 350-400 laipsnių karščio temperatūra.

Vidutiniškai per 15 minučių iš šiluminės kameros ventiliatoriaus ir ortakių pagalba karštas oras paskirstomas į atskiras uždaras patalpas. Reguliatoriumi nustatoma, kokiai temperatūrai esant ventiliatorius pradeda veikti. Dažniausiai, kai oras įkaista iki 50 laipsnių, ventiliatorius automatiškai įsijungia. Taigi maždaug per 15–20 min. nuo kūrenimo pradžios per ortakius ima tekėti šiltas oras“, – paaiškino K. Chodorovič.

Statinio izoliacija

Visų bendrovių specialistai sutarė, jog daug svarbiau nei energijos šaltinis yra namo aitvarų šilumos izoliacija. „Nesvarbu, ar patalpas šildome židiniu, ar dujomis, sienų šilumos izoliacija turi būti maksimaliai gera. Juk temperatūra laikosi tol, kol malkos smilksta. O po to, kad ir kokia būtų kapsulė – plieno ar ketaus, galinga ar ne, ji aušta.

Jeigu židinio viduje yra šamotas ar židinio konstruktyve panaudotas muilo akmuo, jie šiek tiek akumuliuoja šilumą, ši dar kurį laiką sklinda. Bet jei sienų varža gera, temperatūra patalpose laikosi ilgiau. Kaip minėjau, mano nuomone, vienintelis kietuoju kuru kūrenamo židinio, turinčio orinio šildymo ortakinę sistemą, trūkumas – dulkės“, – reziumavo bendrovės „Ugnista“ vadovas.

RUGSĖJO MĖNESIO žurnalo „STATYK!“ pagrindinė tema – įvairūs energijos šaltiniai - iš oro, žemės, saulės bei šildymo būdai. Daugiausia informacijos apie geoterminį šildymą, kuris jau tampa daugelio individualių namų savininkų išsigelbėjimu. Net keliuose straipsniuose aptariami šilumos siurblių įrengimo būdai, technologijos, pranašumai ir trūkumai.

Kita tema – saulės kolektoriai, galimybė juos pritaikyti kasdieniniame gyvenime. Sumanūs Danijos inžinieriai jau sukūrė saulės spindulių energija varomą ventiliatorių, tad, gali būti, kad saulės energija šildomų pastatų era nebe už kalnų.

Taip pat rasite informacijos apie termoakumuliacinius radiatorius, kurie kaupia pigesnę nakties elektros energiją. O jeigu kas nusprendė apšildyti namą kietu kuru kūrenamu židiniu, ras straipsnį apie ortakių sistemas.

Patyrę meistrai pasakoja apie nuosavo namo plokščio stogo rekonstrukciją, o energinius auditus atliekančios įmonės specialistai išaiškina, ar jūsų pastatui pagal nuo 2009 metų įsigaliojantį įstatymą reikės energinio naudingumo sertifikato ir kokie reikalavimai keliami kiekvienai energinio naudingumo klasei.

Pagrindinės kito - SPALIO MĖNESIO „STATYK!“ numerio temos – buto remontas, skydinių namų konstrukcijos, patarimai, kaip kieme sukloti trinkeles.