Iš pradžių reikia apsispręsti dėl dviejų dalykų – išsirinkti vynuogių sodinimo vietą ir veislę. Iš esmės vynuogienojai augs beveik visur (išskyrus visišką pavėsį) ir jeigu prižiūrėsite, netgi duos šiek tiek vaisių. Tačiau protingai pasirinkta vieta leis sulaukti išties gero derliaus išeikvojant kur kas mažiau jėgų.

Prisiminkite, kad prastų vynuogių veislių sodinukų auginimas atims jūsų laiką, jėgas ir gerą nuotaiką. Dėl to jūs galite nepagrįstai nusivilti vynuogių auginimu, nors tai tebus tik jūsų pačių klaida.

Sodinimo vieta

Vieta turi būti saulėta ir apsaugota nuo vėjo, pavyzdžiui, prie pietinės namo ar kito statinio sienos arba šalia tvoros, atsuktos į pietus. Dirvožemis bet kokiu atveju turi būti gerai drenuojamas. Jeigu sklype yra minimalus nuolydis, sodinkite vynuogienojus ant pietinio ar pietvakarinio šlaito, o jų eilės turi būti išdėstytos pietų-šiaurės kryptimi.

Jeigu sklypas visiškai lygus, o pietinės sienos užimtos, jums patogioje vietoje pastatykite simpatišką maždaug dviejų metrų tankią tvorelę, kuri turi būti orientuota iš rytų į vakarus. Ir jūs iškart suprasite vienuolynų vynuogynų paslaptį! Šiam tikslui taip pat galima panaudoti tankias gyvatvores arba iš po ranka pasitaikiusių medžiagų (pavyzdžiui, vytelių ar meldų) pagamintas širmas.

Patarimai pradedantiesiems vynuogių augintojams

Vynuogių sodinimas labai priklauso nuo dirvožemio tipo. Galimi keli variantai, tačiau paprastai smėlingoje dirvoje vynuogienojus rekomenduojama sodinti tranšėjoje, o prastai įšildomame priemolyje ir molyje ar tokiose vietose, kur netoli gruntiniai vandenys – lysvėse.

Neskubėkite sodinukų sodinti į nuolatinę jų augimo vietą, ypač jeigu tik išbandote naujas veisles. Tegul iš pradžių pabūna daigyne, kur uždengti lengviau.

Kai kurie šiaurinėse šalyse gyvenantys vynuogių augintojai pirmaisiais metais apskritai sodinukų nepersodina į atvirą gruntą, o laiko juos mobiliose talpyklose (pvz. kibiruose), pusiau užkastuose į žemę. Rudenį tos talpyklos su sodinukais perkeliamos į rūsį, o vėlų pavasarį jie jau sodinami į dirvą. Tokie sodinukai vaisius duoti pradeda anksčiau.

Nesodinkite vynuogienojų bet kaip. Iš pradžių būtina susiplanuoti, kaip tuos vynuogienojus išdėstysite jiems skirtame plote. Juos būtina sugrupuoti, nes skiriasi jų susodinimo intervalai. Atstumas tarp sulčių ir vyno spaudimui skirtų rūšių krūmų turi būti apie 80 centimetrų, stalo veislių – ne mažiau pusantro metro, tarp eilių – nuo pustrečio iki trijų metrų.

Pageidautina pasitikslinti, iki kokio dydžio išauga pasirinktos veislės vynuogienojai, nes tai padės teisingai apskaičiuoti jų susodinimo tankį. Jeigu vynuogienojus sugrupuosite pagal jų nokimo laiką bei atsparumą šalnoms, bus lengviau juos prižiūrėti. Tuomet nereikės visų purkšti ar dengti.

Nesodinkite skiepytų sodinukų (iš Europos ar pietinių daigynų) vertikaliai. Sodinkite praktiškai gulsčiai, įmanomai maksimaliu kampu, kitaip turėsite problemų su nokimu.

Neužmirškite, kad vynuogėms būdingas vertikalus poliškumas. Kai išsiskleidžia, derlingą žiedynkotį pririškite prie grotelių tik horizontaliai – tada visi vienmečiai žali ūgliai augs vienodai. Jeigu parišama vertikaliai, intensyviai auga tik ūgliai iš viršutinių akučių, o iš apatinių auga silpnai ar išvis neauga.

Ribokite laistymą. Jaunus vynuogienojus būtina laistyti tik pirmus dvejus metus, be to, visas veisles palaistome rudenį. Nustokite laistyti likus septynioms-dešimčiai dienų iki numatomo žydėjimo, nes per didelė drėgmė pablogins vynuogių spalvą bei pavėlins derliaus subrendimą.

Neperlaistykite, kitaip išprovokuosite ligas. Įrenkite drenažo kanalus ir laistymo vamzdžius tarpueilių kraštuose ne arčiau kaip 30–50 centimetrų iki krūmo apačios. Vynuogėms nepatinka drėgni lapai ir šlapias žemės paviršius. Jeigu įmanoma, virš vynuogienojų padarykite stogelį.

Visas vynuogių priežiūros operacijas atlikite švelniai ir laiku. Negalima vienu metu pašalinti visų naujų ūglių. Gali būti, kad žiemojantys krūmo pumpurai ūgtelės ir jo potencialas smarkiai sumažės. Genėkite rugpjūtį, iškart kai išsitiesina vainikėlis.

Genėti vynuogienojus būtina, kitaip uogos taps smulkios, o pats krūmas pernelyg įžels. Tačiau tais metais, kai pasodinote, genėti dar nereikia, tokiu atveju pakanka rudenį pašalinti nesubrendusias žalias ūglių dalis.

Nuo trečiųjų metų genėkite ūglius taip, kaip rekomenduojama (trumpas arba ilgas genėjimas), tačiau nepulkite neapgalvotai laikytis visų rekomendacijų, nes jūsų sąlygos – reljefas, dirvožemis, aktyvių temperatūrų suma (ATS) – jas koreguoja.

Rudeninį genėjimą atlikite tik tada, kai natūraliai nukrenta lapai arba nakties temperatūra nukrenta žemiau nulio (lapkričio pradžioje). Pavasarį vynuogienojų negenėkite, nes jų „ašaros“ (ištekėjusi sula) augalą silpnina.

Pirmus dvejus-trejus metus visus sodinukus prieš žiemą būtina uždengti. Pirmaisiais metais jie auga pririšti prie laikinų grotelių. Rudenį ūgliai nuimami ir užklojami dviem-trim sluoksniais specialios dangos.

Kad vynuogienojai neprisispaustų, jums prireiks lentų. Ant sodinukų – sluoksnis gofruoto kartono (arba sponbondo) ir plėvelė (arba senas linoleumas). Visą likusį darbą atliks sniegas. Dangoje palikite ventiliacijos angas.

Uždengimo pavasarį nenuimkite iškart ir viso. Jeigu jau nuėmėte, tai palikite šalia pora sluoksnių sponbondo tam atvejui, jeigu šalčiai sugrįžtų.

Fiksuokite sodinimo, žydėjimo, brendimo, genėjimo ir derlingumo ypatumus. Kitaip viskas pasimirš ir neteksite itin vertingos informacijos, jeigu ateityje norėtumėte palyginti skirtingas veisles. Ji bus naudinga ne tik jums, bet ir ateities vynuogių augintojų kartoms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)