Didelė dalis magnolijų rūšių natūraliomis sąlygomis auga kalnuose ir pasižymi dideliu ištvermingumu žiemą bei nereiklumu dirvožemiui. Tai reiškia, kad augalams nereikia itin derlingo dirvožemio. Mūsų vidutinio klimato sąlygomis priežiūra gana paprasta, todėl, jei norite, galite sau leisti savo kieme auginti tokį pavasario stebuklą kaip magnolija.
Svarbiausia pasirinkti tinkamą veislę ir laikytis sodinimo bei priežiūros taisyklių.
Pirmaisiais gyvenimo metais magnolijų vainikai nekarpomi, kitaip yra didelė tikimybė sutrikdyti augalo pasiruošimą žydėjimui.
Įvairovės pasirinkimas
Prieš rinkdamiesi magnolijų sodinukus, pasistenkite perskaityti atsiliepimus tų sodininkų, kurie jau turi patirties auginant tam tikrą veislę jūsų regione. Ne visos veislės gali ramiai žiemoti atvirame grunte.
Žiemai atspariausios magnolijų veislės
Magnolijos hibridas „Susan“. Suaugusio medžio aukštis siekia 3 m. Žiedai dideli, levandų-rausvos spalvos, kvapnūs. Ištveria šalčius iki –27 °C.
Magnolija žvaigždūnė „Royal Star“. Aukštis – apie 3 m, lajos skersmuo – iki 2 m. Įspūdingi balti žiedai su daugybe siaurų žiedlapių. Atlaiko šalčius iki –35 °C.
Magnolija „Black Tulip“. Didžiuliai violetiniai apskriti žiedai. Ištveria šalčius iki –30 °C.
Magnolija „Honey Tulip“. Reta veislė švelniais vanilės geltonumo žiedais. Medžio aukštis iki 3 m. Atsparumas šalčiui – iki –27 °C.
Magnolija „Galaxy“. Užauga nuo 2 iki 3 m aukščio. Nepaprastai kvapnūs žiedai, nuspalvinti sodriu raudonai rausvu atspalviu. Atspari šalčiui – iki –25 °C.
Magnolija „Sulanja Alba Superbo“. Švelniai rožinės spalvos, perlamutro atspalvio stambūs žiedai. Augalo aukštis svyruoja nuo 2 iki 3 m. Atspari šalčiui iki –25 °C.
Magnolija „Nigra“. Dideli violetinio juodo atspalvio žiedai, medžio aukštis iki 3 m. Veislė priklauso prie pakartotinai žydinčių. Nepaisant aukšto minusinės temperatūros slenksčio žiemą (iki –27 °C), kenčia nuo antžeminės dalies apledėjimo, todėl pirmaisiais trejais metais rekomenduojama uždengti medžio kamieną.
Kad ir kokią veislę pasirinktumėte, pirmus trejus metus antžeminę medžio dalį geriau apsaugoti nuo šalčio.
Vietos pasirinkimas
Viena iš svarbių magnolijų sodinimo sėkmės sąlygų – pasirinkti sodinuką su uždara šaknų sistema.
Jos trapios šaknys lengvai nutrūksta, o tada augalas labai ilgai užtrunka, kol įsitvirtina naujoje vietoje, prastai prisitaiko. Geriau iš karto parinkti nuolatinę vietą, kad medelis apsieitų be persodinimo. Sodinukams sodinti reikia parinkti nuo kaitrių saulės spindulių apsaugotą vietą. Idealiu atveju magnolija turėtų augti pusę šviesaus paros laiko pusiaujo. Augalai nepakenčia skersvėjų, todėl magnolijos sodinamos ramiose vietose“.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti dirvožemiui.
Magnolijoms tinka maistinga puri žemė iš lapinės žemės, smėlio ir durpių mišinio, paimto santykiu 3:2:2:2.
Jauniems medeliams palanki vidutinė dirvos drėgmė vietoje, todėl magnolijų sodinukus galima sodinti netoli vandens telkinių. Dirvožemio rūgštingumas svyruoja nuo 6 iki 7,5. Sodinukai turėtų būti sodinami lygioje aikštelėje. Jei natūralus dirvožemio drėgnumas sklype per didelis, magnolijos sodinamos ant iš anksto supiltų kalnelių, o į sodinimo duobę dedamas drenažo sluoksnis.
Kaip sodinti magnolijas pavasarį?
Magnolijas geriau sodinti pavasarį, nes per vasarą augalai sustiprės, o tai leis jiems be nuostolių išgyventi žiemą. Sodinukus rekomenduojama sodinti atokiau nuo suaugusių medžių ar aukštų sodo statinių. Jei jauni augalai bus pasodinti pavėsyje, jų vystymasis labai sulėtės.
Duobės dugne įrenkite drenažą (15 cm), tada – smėlio sluoksnį (10 cm), kaip organinę trąšą – galite įterpti šviežio mėšlo (15 cm), tada – vėl smėlio sluoksnį (15 cm). Ji užpildoma pertręštomis durpėmis, juodžemiu ir smėliu (2:1:0,5). Augalas pastatomas ant duobės centre esančios žemės kalvelės, šaknų sistema išskleidžiama ir užpilama žemėmis.
Sodindami negilinkite šaknies kaklelio. Daigus gerai laistykite, jaunus augalus karštuoju metų laiku laistykite gausiai kartą per savaitę. Pavasarį naudokite trąšas su didesniu azoto kiekiu, rudenį – kalio-fosforo.
Magnolijų laistymas
Egzistuoja nuomonė, kad magnolijų neįmanoma perlaistyti, tačiau tai negalioja jauniems sodinukams. Per didelis vandens kiekis gali lengvai sukelti šaknų sistemos puvimą. Per vasaros karščius užlietos šaknys paprasčiausiai sudžiūsta, nes šaknys išsidėsčiusios paviršutiniškai. Laistyti reikėtų taupiai, o viršutinį dirvos paviršių rekomenduojama kelis kartus per sezoną švelniai purenti 1–2 cm gylyje.
Patarimai: išoriškai galima vadovautis vandens kiekiu, kuris pilamas po kiekvienu sodinuku:
augalo lapai yra ryškiai žalios spalvos, o pats augalas elastingas – laistant pakanka 3–5 litrų vandens vienam daigui;
lapai gelsta – reikės iki 7 litrų vandens.
Apytikslis laistymų skaičius per 1–2 savaites – vieną arba du kartus. Jei lijo, vienas laistymas praleidžiamas, kol dirva išdžius.
Magnolijų tręšimas
Magnolijų tręšimas yra labai svarbi jų auginimo procedūra. Kadangi magnolijoms reikia šiek tiek rūgštaus dirvožemio, jos prastai reaguoja į kalkines trąšas. Tačiau jas galima tręšti universaliomis trąšomis arba trąšomis, skirtomis rūgštis mėgstantiems augalams.
Tręšti magnolijas galima nuo balandžio pradžios iki liepos vidurio. Vėlesnio tręšimo reikėtų vengti dėl ilgo magnolijų vegetacijos periodo, kad krūmas prieš žiemą spėtų sumedėti. Tręšti galima 3–4 kartus, kas 2–3 savaites.
Tręšimui rekomenduojamos kompleksinės trąšos, tačiau galima naudoti ir ilgo veikimo trąšas Osmocote, jų užtenka vieną kartą įterpti į dirvą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad trąšų sudėtyje nebūtų kreidos ar kalkių, kurios nurūgština dirvožemį. Viena iš rekomenduojamų smulkmenų – nerekomenduojama naudoti trąšų per didelius karščius.
Magnolijų genėjimas
Magnolijų auginimo grožis yra tas, kad vainikas formuojasi natūraliai, todėl specialaus genėjimo nereikia. Tai labai supaprastina priežiūrą. Kai kurių veislių magnolijūnų formavimo genėjimas apskritai neatliekamas. Žiediniai pumpurai pasirodo šakų galuose, o dėl per didelio genėjimo rizikuojate kitą sezoną likti be žiedų.
Tačiau kartais vis tiek būtina atlikti sanitarinį genėjimą: kaip įprasta, pašalinkite pažeistas, nudžiūvusias ir susipynusias šakas. Tai reikėtų daryti vasarą, praėjus kuriam laikui po magnolijos žydėjimo. Pavasarį tokios procedūros atlikti negalima, nes magnolija šiuo laikotarpiu pasižymi gausiu sulčių judėjimu – ji gali tiesiog nukraujuoti.
Pirmaisiais gyvenimo metais magnolijų vainikai nekarpomi, kitaip yra didelė tikimybė sutrikdyti augalo pasiruošimą žydėjimui. Augalas pats reguliuoja ataugančių ūglių skaičių, laikui bėgant įgaudamas krūminę formą keliomis šakomis arba vieną galingą krūmą. Po žiemos gali prireikti sanitarinio medelių genėjimo. jei šakos buvo pažeistos šalčio.
Su amžiumi magnolijos turi silpnas ūglių viršūnes ir auga labai lėtai. Daugiašakius augalus galima atjauninti nupjaunant nuo 1/4 iki 1/3 senų ūglių 60–100 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus.
Žiemojimas
Nesvarbu, kokia šalčiui atspari jūsų pasodinta augalo rūšis, žiemai augalą būtina pridengti. Pirmiausia jį reikia apsaugoti nuo šaltų vėjų.
Apatinė kamieno dalis ir šakniastiebį iki 20–30 cm aukščio uždengiama durpėmis arba šiaudais. Stiebas apvyniojamas 2–3 sluoksniais drobinio audeklo arba spunbondo. Vainikas labai kruopščiai surišamas ir uždengiamas agrotekstile, kuri taip pat surišama virvele.