Intensyvių statybų Vilniuje vyko visais laikais. Kai kurie pastatai tapo neatsiejama sostinės dalimi, bet yra tokių, prie kurių žmonės taip ir nepriprato. Arba tokių, kurie net neturėjo būti pastatyti.
Senamiestis, Vilnius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pats miesto reljefas lėmė, kad pastaraisiais dešimtmečiais kam nors trukdyti, keisti aplinką ar vaizdą pro langą ėmė kiekvienas naujas pastatas.

„Neprisimenu nė vieno Vilniaus pastato, dėl kurio kas nors nebūtų įsižeidęs, pykęs ar piktinęsis, kad šis nedera prie aplinkos, o gal greičiau prie žmonių prisiminimų“, – knygos „Vilnius 1900–2012. Naujosios architektūros gidas“ („Baltos lankos“, 2011 m., 304 p.) pristatymo vakare kalbėjo publicistas Andrius Užkalnis.

Leidinio sudarytojos – architektūros kritikės Rūta Leitanaitė ir Julija Reklaitė – nenorėjo apsiriboti tik architektūros vertybėmis laikomų pastatų publikavimu. Jiedvi siekė pasiremdamos dinamiška istorinių laikotarpių, architektūros koncepcijų bei ideologijų kaita apžvelgti sostinės architektūros praeitį ir dabartį. Tai – 112 architektūros metų, 238 pastatų istorijos, 323 iliustracijos ir 157 brėžiniai.

Pasak vienos leidinio autorės, architektūros istorikės dr. Marijos Drėmaitės, architektūros kokybės klausimas buvo aktualus visais laikais.

Pavyzdžiui, modernistai stalininę architektūrą laikė senamadiška, o postmodernistai kritikavo socialistinius modernistus, esą jie per šalti ar per aštrūs. Taip veikiamas skirtingų laikotarpių, politinių santvarkų ir ekonominių sąlygų Vilnius keitėsi visą šimtmetį. Ir visa to palikti pėdsakai svarbūs gyvenantiesiems šiame mieste.

„Vilnius, kurį šiandien matome – trečiosios urbanizacijos bangos padarinys, ir tai yra tikrovė, su kuria reikia taikytis, patinka mums ar ne. Buvo žmonių, kurie mėgo Eifelio bokšte gerti kavą, galbūt atsiras žmonių, kurie pamėgę Vilniaus miesto vaizdą gers kavą 30-ame dangoraižio aukšte“, – svarstė architektas urbanistas doc. dr. Tomas Grunskis.

Nors naujajame Vilniaus architektūros gide aptariama moderno, tarpukario, sovietinių metų architektūra, vėlyvojo modernizmo ir postmodernizmo kryptys, kontroversiškiausiai vertinama ir daugiausia dėmesio skiriama pertvarkyto naujausiųjų laikų – pastarojo dvidešimt-mečio – Vilniaus architektūrai.

Pasak R. Leitanaitės, ryškiausiai miesto veidas pasikeitė per pastaruosius šešerius metus, ir tai buvo viena priežasčių išleisti antrąjį, atnaujintą, knygos leidimą. Sostinės architektūrai pažinti prieš šešerius metus buvo išleistas profesionalus architektūros gidas „Vilnius, 1900–2005. Naujosios architektūros gidas“ (Architektūros fondas, 2005 m., 240 p.).

R. Leitanaitė pastebėjo, kad atkūrus nepriklausomybę pirmiausia imta įgyvendinti lietuvio svajonę statyti gyvenamuosius namus – Vilnius išsklido į priemiesčius ir gamtines teritorijas. Sostinė nebuvo pasiruošusi ir prasidėjusiam daugiabučių statybų bumui, tad nepajėgė suvaldyti miesto plėtros.

„Aplinkybės lėmė investuotojų godulį – atsirado nepamatuojama paklausa, todėl buvo pristatyta daug prastos kokybės daugiabučių. Vis dėlto ryškiausi ženklai Vilniaus miestovaizdyje – verslo ar administraciniai pastatai“, – situaciją apibendrino R. Leitanaitė.

Kultūrai pasisekė mažiau – Tautos namų, Nacionalinio kongresų centro, Nacionalinio stadiono projektai nugulė stalčiuose.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Veryga brandina planą: palies pamėgusius privačias ligonines (236)

Sveikatos apsaugos ministerija sukūrė planą, kaip valstybės finansus ligoninėms susieti su...

Pergalė prieš kazino: lošimų bendrovė privalės grąžinti vyrui 6,5 tūkst. praloštų eurų (10)

Teisminis ginčas Klaipėdos miesto teisme išnagrinėtas priklausomybę įrodžiusio vyro naudai....

Islandijoje svajonių darbą susiradęs lietuvis negali atsidžiaugti (14)

Antrus metus iš eilės gidu pietryčių Islandijoje dirbantis Žilvinas Žebrauskas negali...

Užkalnis. Vilnius nebetinka būti sostine. Perkelkime ją į Kauną (370)

Daug metų didžiavausi ir gyriausi, kad, gimęs Kaune, esu vilnietis. Džiaugiausi, kad po 16 metų...

Pirkėjas „Maximoje“ užfiksavo koktų vaizdą – dar labiau papiktino darbuotojos reakcija (42)

Esu nuolatinis parduotuvių tinklo „Maxima“ pirkėjas, tačiau tai, ką pamačiau ir teko patirti...

LKL apdovanojimų šventė: Jasikevičius – geriausias treneris, Daviesas – naudingiausias finalo žaidėjas du titulus nugvelbė Birutis (30)

Šio „Betsafe–LKL“ sezono uždanga nuleista: trečiadienį vakare iškilmingoje apdovanojimų...

Moteris teigia, kad ant jos nukrito išmatos iš lėktuvo: ar tai įmanoma? (1)

Viena moteris Kelounos mieste Kanadoje pateko į komiškai netikėtą įvykį. Jos vairuojamas...

Slapta rusų verbavimo technologija: atskleidė ukrainiečiai, atradę specialų raktą (134)

Ukrainos kontržvalgyba atskleidė naują Rusijos federalinės saugumo tarnybos ( FSB )...

Burokėliai – kaip pasirinkti veislę

Bu­ro­kė­lių mes val­go­me dau­giau už ki­tas tau­tas. Da­bar pa­gal sta­tis­ti­ką...

Nustebino rusiškos dainos ir žinios prekybos centre: ar nebūtų tinkamesni nacionaliniai kūriniai? (40)

Girdėdami parduotuvėje, grožio salone ar kitoje įstaigoje grojančią muziką, turbūt retai...