Visgi galimybių apsaugoti savo turtą yra. Viena tokių – saugios kaimynystės kūrimas. Kaip geresni santykiai su kaimynais gali padėti išvengti nuostolių, kaip kooperuojantis sutaupyti pataria daugiau kaip du dešimtmečius saugos sprendimų srityje dirbantis bendrovės „Fosus“ vadovas Valdas Matačiūnas.
„Saugi kaimynystė prasideda nuo bendravimo, šalia gyvenančių žmonių pažinimo. Diskutuojant daugeliui aktualiais tvarkingos, saugios aplinkos klausimais, nesunku rasti bendraminčių. Taip kuriasi bendruomenė: žmonės pradeda rūpintis ne tik savo, bet ir bendru turtu, jaučiasi neabejingi ir greta gyvenančių saugumui“, – pasakoja ekspertas.
Atsiradus pasitikėjimui, lengviau spręsti ne tik su bendrų patalpų, bet ir aplinkinių erdvių, tarkime kiemo saugumu susijusius klausimus. Paprasčiau tampa ir sutarti dėl tarpusavio sugyvenimą reglamentuojančių taisyklių bei jų taikymo.
„Kai žmonės neabejingi, jie atkreips dėmesį į laiptinėn užėjusius ar kieme besiburiuojančius nepažįstamuosius, sudrausmins netinkamai besielgiančius vaikus. O ir policijos kviesti gimtadienį triukšmingiau paminėti nusprendusiam kaimynui neskubės: paskambinę jam į duris ir draugiškai pasikalbėję pasieks norimo rezultato“, – bendruomeniško elgesio naudą aiškina Valdas Matačiūnas.
Vertindamas pagrindinius daugiabučių gyventojų didesnį saugumą galinčius užtikrinti sprendimus, ekspertas skaičiuoja, kad bazinių priemonių – laiptinės ir kiemo apšvietimo, metalinių laiptinės durų su telefonspynėmis bei kelių vaizdą įrašančių kamerų – įrengimo sąmata dažnai nesiekia tūkstančio eurų. Be to, kooperuojantis galima sutaupyti ir naudojantis papildomomis saugumo priemonėms.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti vaizdo stebėjimą. Tais atvejais, kai kaimynai pažįsta ir pasitiki vieni kitais, dažnai taikomas sprendimas, jog vaizdo signalas, kurį fiksuoja prie įėjimo į laiptinę ir kieme įrengtos kameros, perduodamas ne saugos tarnybai, o vienam ar keliems iš kaimynų. Tai padeda sutaupyti“, – atskleidžia specialistas.
Kooperuotis apsimoka ir tada, kai naudojamasi saugos tarnybų įprastinėmis paslaugomis. Saugodama kelis ar keliolika butų viename name ir teikdama papildomas paslaugas, tokias kaip operatyvų atvykimą pagal iškvietimą, saugos bendrovė patiria sąlyginai mažesnius kaštus, tad ir gyventojams gali pasiūlyti įvairių galimybių sutaupyti.
Saugia kaimynyste visų pirma siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, visgi, net ir įvykus, pavyzdžiui, vagystei, kaimynų tarpusavio bendravimas gali duoti rezultatų. „Pasiskambinus kaimynams nesunku pasidomėti, gal jie matė įtartinus asmenis, į kiemą užsukusius automobilius ir panašiai. Šią informaciją perdavus policijai jos darbas, aiškinantis nusikaltimą, gerokai palengvėja“, – sako Valdas Matačiūnas.
Anot eksperto, pradėti bendrai rūpintis saugumu paprasčiausia ten, kur susikūrusios daugiabučių namų bendrijos. Jo teigimu, atsiradus tokioms diskusijoms, vertinga į susirinkimą pakviesti ir saugos specialistą. Jis gali patarti kokius sprendimus optimaliausia pasirinkti, išaiškinti saugos tarnybų turimus įgaliojimus – tai gyventojams nieko nekainuoja.
„Pastebėjau, kad labiausiai bendruomeniški ir norintys kurti saugią kaimynystę yra butus naujos statybos namuose įsigiję, dažnai jaunesnio amžiaus asmenys. Galbūt panaši socialinė padėtis ir interesai, galiausiai analogiški rūpesčiai dėl būsto įrengimo ar auginamų vaikų skatina daugiau bendrauti tarpusavyje. Kita vertus, jaunosios kartos ir mentalitetas skiriasi“, – svarsto ekspertas.
Pasak jo, iš sovietmečio atėjęs tarpusavio nepasitikėjimas, baimė, nenoras pasakoti apie savo gyvenimo būdą, perdėtas kuklumas, neretai virstantis abejingumu, yra vieni pagrindinių trikdžių kurtis saugios kaimynystės bendruomenėms. Visgi, sėkmingų pavyzdžių yra ir jų daugėja.
„Pradėję nuo elementarių dalykų – pasisveikinti su kaimynais, jiems nusišypsoti, užmegsime reikiamą ryšį. Nesakau, kad būtina gerai pažinoti visus savo daugiabučio gyventojus, tačiau atsirinkti bent keletą, kuriais galėtume pasitikėti ir kurių drąsiai paprašytume atkreipti dėmesį į mūsų būstą ar kieme paliktą automobilį išvykdami, nėra sudėtinga“, – reziumuoja specialistas.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
