Užburiantis kusamono

Menas stebėti gamtą

Kusamono reiškia „žolė“ ir „daiktas“. Tai mažas žolynas, statomas prie bonso ir sudarantis jam kontrastą. Abu elementai – laikinas, atspindintis sezonų kaitą ar tam tikrą gamtos sezoniškumą ir ilgaamžis, mažai besikeičiantis – turi sudaryti vieningą kompoziciją.

Dažnai Japonijoje naudojami trys elementai: be bonso ir žolyno, svarbus fonas. Tai gali būti lygi arba natūraliomis medžiagomis padengta siena, bet geriau – kabantis grafikos arba tapybos darbas su bonso stilių atitinkančiu vaizdu.

Kusamono dažniausiai statomas bonso dešinėje. Žolynas turi būti kilęs iš tos pačios vietovės kaip ir medelis ir atspindėti tą patį kraštovaizdį.

Pavyzdžiui, vieni žolynai tiks kalnams (mėgstamiausios yra uolaskėlės), kiti – miškams (pačios mažiausios melsvės ir viksvos), treti – pelkėms ir žemumoms (asiūkliai ir vikšriai).

Neseniai kusamono pripažinta atskira meno forma. Žolynai gali būti auginami atskirai nuo bonsų. Reikalavimai tie patys – specialūs vazonėliai, subtilus mažytis augalėlis, sezonų atspindėjimas būtini. Kai kurios didesnės kompozicijos gražiai atrodo kelis mėnesius ar net sezonus. Smulkūs pavieniai žolynai gali būti vos vienos savaitės akcentas.

Augalai parenkami labai apgalvotai, meniški. Jei derinsite kelių rūšių žolynus, svarbu, kad jie nestelbtų vieni kitų, derėtų pagal formą.

Pradžia – indas

Kusamono turėtų tilpti ant delno. Tik didesni kelių rūšių žolynų sodeliai užima daugiau vietos.

Pagal auginimo būdą skiriami trys kusamono tipai. Paprasčiausia kompozicija – augalai mažame vazonėlyje. Šis turėtų būti pagamintas tik natūralių medžiagų (akmens, molio, šamoto), pageidautina rankomis.

Vazonėlis būtinai priderinamas prie bonso indo. Kitas būdas – auginimas padėkle arba lėkštutėje. Žemės ir šaknų gniužulas sudaro kauburėlį, iškilusį ant lėkštelės. Pats sudėtingiausias auginimo būdas – samanų kupstelyje.

Vazonėlių dugne nebūtinai turi būti drenažo skylutė. Jie maži, todėl galima apversti ir išpilti vandens perteklių. Dar lengviau jį išlieti iš lėkštutės. Samanų kupstelį būtina nuolat drėkinti. Iš jo vanduo išbėga savaime.

Augalai sodinami kaip paprastai. Skirtumas vienas – viskas maža. Į lėkštutę perkeliami žolynai, kurių šaknų sistema jau gerai susiformavusi. Juos geriausia paauginti vazonėlyje. Tada šaknys gerai apraizgys žemės gniužulą ir keliant nenukentės. Tarp samanų augalas įsodinamas iš daigyklos arba iškasamas iš žemės ir kurį laiką paauginamas, kad šaknys susipintų su samanomis.

Augalai aplink mus

Mes esame įpratę prie ilgalaikių gėlių kompozicijų. Pavyzdžiui, jei jas kuriame kambariui – tai bent metams, jei balkonui – iki rudens, o sodo gėlynui – keleriems metams. Tad trumpaamžį kusamono pamėgs ne kiekvienas. Jei sodini žolyną, tai bent mėnesiui. Ir labai svarbu, kur ir kaip tą laiką jis gyvens.

Smulkios darželio gėlytės ir pievų žolynai tinka kusamono. Tik perkelti į kambarį ne visi gerai auga, ne visi pražysta (arba žiedai susidaro ant išstypusių kotelių, blyškių spalvų) ar prigyja. Lauko augalus geriau laikyti kieme, kaip ir laukinių medžių bonsus. Jų kompozicijos
nuostabiai atrodo balkonuose, terasose.

Pavasariui į indą sukiškite kelis krokų, snieguolių ar erančių svogūnėlius. Tokių kusamono reikėtų pasiruošti rudenį. Per žiemą laikykite kaip ir pražydinti skirtas svogūnines gėles. Pavasarį, pastatę matomoje vietoje, laukite trumpalaikio grožio.

Pievų žolynai irgi tinka. Kuo blogesnis gyslotis, katpėdėlė arba asiūklis? Juos iškaskite anksti pavasarį ir pasodinkite.

Namuose kusamono tiks patys mažiausi kambariniai augalėliai. Pasidomėkite, iš kokių kraštų ir augaviečių jie kilę. Sodinkite mažus sodinukus, vandenyje įsišaknijusias šakeles ir laikykite jiems tinkamomis sąlygomis (daugiau ar mažiau saulės šviesos, daugiau ar mažiau vandens).

D. Stundžaitės, A. Dagienės, B. Jundulaitės nuotraukos

Tinkamiausi sodo žolynai

Acena (Acaena)
Gvaizdės (Armeria)
Aubretės (Aubrieta)
Smulkusis katilėlis (Campanula cochleariifolia)
Pūkuotoji glažutė (Cerastium tomentosum)
Smulkiausios gvazdikų (Dianthus) rūšys
Anksta (Draba)
Saulenis (Helianthemum)
Smulkiausios melsvių (Hosta) rūšys ir veislės
Ylalapis flioksas (Phlox subulata)
Smulkios uolaskėlės (Saxifraga)
Smulkūs šilokai (Sedum)
Siauralapė vikšruolė (Sisyrinchium angustifolium)
Čiobreliai (Thymus)
Kvapioji našlaitė (Viola odorata)
Smulkiausios viksvų (Carex), eraičinų (Festuca) rūšys ir veislės

Kambariniai augalai

Granadinė nertera (Nertera granadensis)
Nykštukinės sanpaulijų (Saintpaulia) veislės
Tilandsija (Tilandsia)
Smulkusis fikusas (Ficus pumila)
Fitonija (Fittonia)
Gebenė (Hedera helix)
Viksvameldis (Scirpus cernuus)
Elksinė (Soleirolia)

Priežiūra – kantriesiems

Kusamono priežiūra panaši į bonsų: reikia kasdien laistyti, purkšti. Trumpaamžes kompozicijas pasibaigus sezonui reikėtų grąžinti (persodinti) į sodą arba gėlyną. Ilgai augančius žolynus tenka prižiūrėti kruopščiau: patręšti, nukirpti ne vietoje atsiradusius arba per ilgus stiebelius.

Norintys justi nuolatinę gamtos kaitą žmonės turėtų iš anksto pasiruošti kelias kusamono kompozicijas, kurias laikui atėjus galėtų keisti. Jas visas, ypač dar laukiančias savo šlovės valandos, reikia atidžiai prižiūrėti.

Žiema – lauke augančių bonsų ir lauko žolynų poilsio metas. Rudenį pageltusios viksvos gražiai derės prie lapus numetusio mažo medelio. Prasidėjus šalčiams, augalams reikia surasti saugią vietą vėsiame rūsyje arba sode.