aA
Daugiau kaip prieš dešimtmetį įstiklindami balkonus naudojome medinius rėmus, o dabar, specialistų teigimu, toks būdas nebe popuiliarus ir nepraktiškas: mediena tręšta, pūva, kas keletą metų rėmus reikia perdažyti.
Gėlės balkone
Gėlės balkone
© Corbis/Scanpix
Trys būdai

Šiandien siūloma įstatyti balkonuose stiklus su plastikiniais profiliais, naudoti slankiąją rėminę konstrukciją iš aliuminio profilių arba berėmę konstrukciją su grūdintu stiklu.

Pirmuoju atveju balkonas turės varstomus langus, antruoju - aliuminiu įrėmintus vientisus stiklus bus galima stumdyti. O slankioji berėmė konstrukcija reiškia, kad nėra jokių rėmų tarp stiklų, ir jie gali slinkti per visą balkono ilgį bei susistumti prie sienos.

Šilumos mėgėjams - plastikas

Balkonus stiklinančios UAB „Langunita" direktorius Ričardas Girdenis teigia, kad Lietuvoje populiarios visos trys minėtos balkonus atitveriančios konstrukcijos.

„Dažniausiai klientai pageidauja izoliuoti savo balkonus stiklais su plastikiniais profiliais arba slankiąja rėmų konstrukcija", - sako Girdenis.

Eksperto teigimu, plastikinė konstrukcija priimtinesnė norintiesiems turėti šiltą butą, gerą garso izoliaciją. Norėdami padidinti buto plotą, kartais gyventojai išgriauna balkoną ir kambarį skiriančią sieną. Erdvė padidėja, bet prarandama šilumos.

Pasak bendrovės „Grimpas" projektų vadovės Giedrės Eidukonytės, balkono langų konstrukcija yra analogiška kaip įprastinių plastikinių langų. „Klientas pats gali rinktis profilio kamerų skaičių, varstomų langų kiekį, kitas langų komplektą sudarančias dalis. Pagal medžiagų kokybę, sudėtingumą bus ir langų kaina. Kuo mažiau kamerų ir varstomų langų, tuo mažesnė kaina", - aiškina Eidukonytė.

Rinkoje vidutinė balkonų stiklinimo kaina yra 300 litų už kvadratinį metrą. Į ją įeina montavimo, skardinimo ir kiti balkono apdailos darbai iš lauko pusės. Statant plastikinius rėmus, kaina gali būti mažesnė arba didesnė, nes klientas gali pasirinkti stiklo rūšį, langų, profilių skaičių, jų spalvą. Kai kuriose bendrovėse ji siekia 500 litų už kvadratinį metrą ir daugiau.

Slankioji konstrukcija taupo vietą

Kaip sako Girdenis, įstiklinus balkoną slankiosiomis aliuminio konstrukcijomis su stumdomaisiais stiklais, sutaupoma erdvės. Eidukonytės teigimu, vienu metu galima atidaryti net tris ketvirtadalius balkono langų. Palyginti su plastikine konstrukcija, naudojant įprastus stiklus su aliuminio rėmais sutaupoma kur kas daugiau vietos. „Langų nereikia atidarinėti į vidų, jie tiesiog sustumiami, kur patogiau", - sako specialistė.

Dar vienas šios konstrukcijos pranašumas - tai 3-4 centimetrais siauresni nei plastiko aliuminio rėmai. Jie atrodo gražiau, daugiau turi stiklo.

Erdvės mėgėjams - berėmiai langai

Eidukonytė tvirtina, kad pagal populiarumą plastikinę ir rėminę slankiąją konstrukcijas vis dėlto lenkia berėmis balkonų stiklinimas. „Šis būdas yra patogus, stiklus galima stumdyti į kairę ir dešinę, jie užsistumia vienas ant kito. Be to, tokia konstrukcija nemažina erdvės balkone, netrukdo patekti šviesai. Todėl pastaruoju metu žmonės ją renkasi dažniausiai", - aiškina pašnekovė.

Bene didžiausias berėmės konstrukcijos pranašumas - balkonas atrodo tarsi vitrina, stiklai beveik nepastebimi. Tai suteikia komforto pojūtį viduje, prabangiai atrodo iš lauko.

Ant stiklų kraštų vietoj profilio dedama maždaug 1 centimetro stiklo juosta, už jos laikant galima saugiai stumdyti stiklus, taip pat ji užtikrina sandarumą. Nors atrodo trapiai, berėmė konstrukcija, palyginti su kitomis, yra tvirtesnė ir saugesnė.

„Stiklai be rėmų, todėl siekiant didesnio atsparumo naudojamas 6 milimetrų storio grūdintas, poliruotas, šlifuotomis briaunomis stiklas, iki 7 kartų atsparesnis smūgiams negu paprastas. Toks stiklas duždamas skyla į smulkius gabalėlius, todėl maža tikimybė, kad sužeis", - pasakoja UAB „Grimpas" projektų vadovė. Taip pat gali būti naudojamas tonuotas arba matinis stiklas.

Įstiklina per dieną

Bendrovės „Langunita" direktorius tvirtina, kad balkonus dažniau stiklina daugiabučių gyventojai, o ne individualių namų savininkai.

Senos statybos blokiniuose namuose net ir įgudusi ranka susiduria su problemomis - dažnai vienos pusės balkono aukštis skiriasi nuo kitos pusės. Kaip pasakojo vienos Klaipėdos įmonės atstovas, stiklinant balkonus jam yra tekę rasti net 22 centimetrų viršutinės balkono plokštės aukščio skirtumą. Tuomet montavimo problemas specialistai sprendžia statydami mažesnius langus, tarpus lygindami papildomomis medžiagomis.

Kaip pasakojo Girdenis, naujos statybos daugiabučiuose tokių neatitikimų nėra, darbas vyksta operatyviau ir balkoną įstiklinti galima per dieną. Paprastai balkonų stiklinimo darbams naujos statybos namuose suteikiama 5 metų garantija, o senos statybos - 3 metų.

Saugumas

Pasak Eidukonytės, stiklinant balkoną langais su plastikiniais rėmais, investuojama į būsto saugumą.

„Profilyje galima įrengti (kai kuriuose jau būna įrengta iš anksto) apsaugą nuo įsilaužėlių. Tai vadinamieji „grybukai" (grybo formos mechanizmai), kurie neleidžia išlaužti lango ar durų varčios", - teigia projektų vadovė.

Klaipėdos bendrovės atstovas sako, jog prie langų profilių pritvirtinus „grybukus" namie bus saugiau, nes jie neleidžia lengvai ir greitai atidaryti balkono. Tačiau namai nebus visiškai apsaugoti.

Bendrovės „Langunita" direktoriaus manymu, būstą saugoti geriau patikėti saugos bendrovėms. „Įstiklinus balkoną, namai tikrai nebus visiškai saugūs. Naudojamos ir apsauginės žaliuzės, signalizacija, bet įsilaužti pavyksta. Todėl langų „grybukai" neapsaugos", - sako bendrovės vadovas.

Patarimai gyventojams

Specialistai pataria nesusigundyti skelbimais, kuriuose teigiama, kad vieno kvadratinio metro balkono stiklinimas kainuoja 200-230 litų. „Tai gali būti reklaminis triukas. Kartais į šią kainą neįtraukiami montavimo, skardinimo ir kiti lauko apdailos darbai. Reikėtų pasidomėti, kokios paslaugos sudaro kainą", - pataria „Langunitos" vadovas.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po erkės įkandimo tarnybos metu neteko didžiosios dalies darbingumo: tikina, kad jam buvo pakištas suklastotas dokumentas (17)

2016 m. pavasaris tuometiniam kariui savanoriui buvo lemtingas. Tarnybos metu įsisiurbusi erkė jį...

Darbuotojų bėdos su karantino pabaiga nesibaigs: gali netekti ne tik darbo, bet negauti ir išmokų (32)

Nors po truputį pradeda ryškėti galima karantino pabaigos data, rūpesčiai nei darbuotojams, nei...

Skvernelis: yra dvi priežastys, kodėl reikalingas karantinas (271)

Ministrų kabinetas trečiadienį karantiną šalyje pratęsė iki birželio 16 dienos. Premjeras...

Automobilių nuoma užsienyje: ko jums nepasako iki galo ir ką reikią žinoti, kad atostogos netaptų galvos skausmu

Planuojant atostogas dažnai susiduriama su dilema – nuomotis automobilį ar pasikliauti viešuoju...

Europos Komisija: Lietuva gali pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš ES atsigavimo fondo (255)

Europos Komisija siūlo, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos...

Turgaus prekeiviai jau stebi didžiulius pokyčius: štai kas iš tiesų dedasi lietuvių piniginėse

Vis labiau švelninant karantino sąlygas centriniame Kauno miesto turguje prekyba tik intensyvėja....

Blažytė: apie turtingiausius pasaulio bedarbius ir Lietuvą – kaip galingą Europos fabriką (1)

„Dabar vertybėmis vadinama tai, kas yra eiliniai buitiniai dalykai. Man tai pradeda nebepatikti“,...

Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems Lietuvos vaikams (488)

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui vaikams skirti...

Atsakingas požiūris. Oligarchai, spekuliantai, savanaudžiai — kodėl verslas vis dar demonizuojamas? (6)

Nors šiuolaikinis verslas sukuria tūkstančius darbo vietų, noriai moka mokesčius valstybei, kuria...

Merkel: per ES viršūnių susitikimą ekonomikos gaivinimo planui vargu ar bus pritarta (8)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė, kad nesitiki, jog ES lyderiai pritars...

|Maža didelių žinių kaina