Unikalus kaimas Lietuvoje: pasaulio matę gyventojai kuria sau ypatingus namus

„Kuriame istoriją iš naujo“, – sako Raimondas Bružas, vienas pirmųjų naujakurių, pasistatęs šiaudinį namą.

Krunų kaime susibūrė profesionalių statybininkų, diplomuotų inžinierių kompanija: Raimondas Bružas, Mantas Šleževičius, Šarūnas Kondratas, ir architektas Jonas Martinkus. Nuolat gyvena Raimondas ir Šarūnas su šeimomis, o Mantas ir Jonas šiuo metu kuriasi, kol kas kaime praleidžia tik šiltąjį sezoną. Prie šio ketvertuko dar prisijungė Modestas Ežerskis.

„Pirmasis į Krunus prieš 3–4 metus atsikėliau aš. Prieš tai verčiausi tradiciniu statybų darbu, kaime sugalvojau statyti namą savo rankomis. Norėjosi gyventi harmoningai su gamta, todėl ir pasirinkau tokią medžiagą. Dvejus metus lipdžiau šiaudinuką. Netoli kūrėsi viena moteris, paprašė manęs pastatyti panašų namą ir jai. Susimąsčiau, kodėl gi ne? Pasikalbinau vieną, kitą kruniškį ir šiuo metu jau dirbame penkiese, visi iš to paties kaimo“, – pasakoja Raimondas.

Šiaudinių namų statybos jis nelinkęs vadinti verslu. Nors iš šio darbo užsidirba pragyvenimui, sako, kad tai labiau veikla, glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu ir požiūriu į aplinką.

„Krunuose kuriasi tokie žmonės, kurie nori grįžti prie pradinių vertybių, turėti šiek tiek daugiau nei šešis arus žemės“, – paaiškina R. Bružas.

Laimę rado Lietuvoje

Raimondas savo ankstesnio darbo atsisakė nuo pirmos dienos, kai apsigyveno Krunuose.

„Šiaudiniai namai – mano profesija ir gyvenimo būdas. O žmonės, kurie prisijungė, pamažu pereina prie šios veiklos. Niekur nesireklamuojame, bet žinia pasklido plačiai, gauname daugiau užsakymų, negu sugebame padaryti. Jau antrus metus dirbame profesionaliai, darome savo brėžinius, projektus.

Mums, inžinieriams ir architektui, tai nesudėtinga. Iš mūsų komandos tik Šarūnas Kondratas yra kitos profesijos atstovas. Jis šokėjas, masažuotojas, užsiima relaksacine veikla. Šarūnas dar neatsisakė savo ankstesnių darbų, bet vis labiau įsilieja į statybas. Mantas Šleževičius anksčiau projektavo, vedė gamtines dujas į gyvenamuosius namus. Jis pripažino, kad toks darbas neuždega, ir įsitraukė į prasmingesnę ir įdomesnę šiaudinių namų statybą“, – pasakoja Raimondas.

Jis su žmona apie 5–6 metus gyveno ir dirbo užsienyje. Raimondas Danijoje baigė magistrantūros studijas, ten sutiko būsimą žmoną. Abu stažavosi Indijoje: Raimondas statybos įmonėje, jo žmona – rinkodaros įmonėje, paskui pusmetį praleido Pietų Korėjoje pagal mainų programą. Visus tuos metus pora neturėjo jokių konkrečių planų, kur norėtų gyventi, bet kai gimė dukra, nutarė grįžti į Lietuvą. Išmaišė pusę pasaulio ir laimę atrado Lietuvos kaime.

„Reikia daug keliauti, daug ką pamatyti, kad suprastum, kaip Lietuvoje gera. Matėme daug miestų, civilizacijos, kuri mūsų nesužavėjo, nuošalų kaimą pasirinkome neatsitiktinai“, – teigia Raimondas.

Savaitgaliais žolės nepjauna

Krunų kaimas savo aplinka nėra kuo nors ypatingas. Nepaliesta gamta ir tiek. Gamtos požiūriu tai nėra unikali vieta, bet savo sąmoningomis pastangomis kruniškiai stengiasi kurti gražią oazę, formuoja takelius tarp sklypų, sodina medžių alėjas. Šio kaimo kiemuose nepamatysite trinkelių, nėra ir didelių mūrinių namų, kiekviena šeima pagal savo poreikius pasirenka nedidelius medinius ar šiaudinius namelius. „Stengiamės pasitenkinti kukliais poreikiais ir džiaugtis gyvenimu“, – teigia Raimondas.

Pamažu formuojasi ir kaimo taisyklės. Naujakuriai susitarė, kad naudos kuo mažiau technikos, savaitgaliais laikysis tylos, nebirbins žoliapjovėmis, kad netrukdytų kaimynams.

Didžioji dalis kruniškių gyveno miestuose, bet nusprendė, kad gyvenimas arčiau gamtos įdomesnis. Bendruomenės niekas sąmoningai nekūrė, savaime buriasi bendraminčiai. Tie, kurie domisi tokiu gyvenimo būdu, atvažiuoja, apsižiūri ir supranta, ar tai skirta jiems, ar ne. „Čia įsikuria skirtingi žmonės, bet juos jungia noras gyventi paprastą, žemišką gyvenimą. Svarbiausia neskubėti, daryti savo mėgstamą darbą, o jei dar iš jo ir pragyveni, iš viso gerai“, – sako Raimondas.

Dauguma kruniškių dirba mieste. Iki Vilniaus netoli, apie 40 kilometrų. R. Bružo žmona vadovauja Danijos prekybos rūmams, užsiima fotografija, viename restorane dirba rinkodaros darbuotoja. Jų kaimynystėje gyvena žmogus, kuris vadovauja buhalterijos įmonei, įsikūrė ir kompiuterių specialistas, vienu metu jis dirbo Londone, nors gyveno Krunų kaime.

„Gyventojų veiklos labai pasaulietiškos, nenorime atitrūkti nuo pasaulio, neatsisakome mėgstamos veiklos, bet gera vakare grįžti ir miegoti čia, gamtos apsuptyje“, – tvirtina Raimondas.

Šiaudinis nuo stogo iki grindų

Raimondas sau pasistatė šiaudinį namą, kurio net grindys apšiltintos šiaudais. Iš išorės namas apkaltas medinėmis lentelėmis. Stogas dengtas nendrėmis, ne visai šiaudai, bet labai artima medžiaga. „Labiau šiaudinių namų sunku būtų rasti. Grindis pakėliau aukščiau, jos neturi sąlyčio su gruntu.

Apšiltinau šiaudų sluoksniu, kuris iš abiejų pusių padengtas moliu. Išorinių sienų netinkavau, nes ilgainiui tinką nuplauna lietus, nebent labai platus stogo kraigas“, – pasakoja R. Bružas.

Kokybiškai įrengtos šiaudinės sienos atitinka visus šiuolaikiniams namams keliamus energinius reikalavimus. Raimondo namas šiltas, A energinės klasės.

Kruniškių statybininkų komanda nenaudoja gamtai kenksmingų medžiagų. Jei žmogus pasirinko šiaudinį namą, jis turi būti ekologiškas. Tai reiškia, kad šiaudams presuoti reikia sunaudoti kuo mažiau resursų.

„Jeigu ieškotume įmonės, kurį gamina spudulus, superka iš ūkininkų šiaudus, susidaro ilgas logistinis kelias, daug sąnaudų, tai kokia čia ekologija? Stengiamės šiaudų gauti iš aplinkinių ūkininkų, kurie augina rugius ar kvietrugius keliolikos kilometrų spinduliu nuo statybos vietos“, – teigia Raimondas.

Kaime karvių nėra

R. Bružas namų interjerą kūrė pagal skandinavišką stilių: šviesios spalvos, saikingas minimalizmas, jaukumo suteikiančios detalės.

„Gyvenome Danijoje, turėjome daug draugų, lankydavomės jų namuose, perpratome danų interjero specifiką, ji mums patiko“, – paaiškina Raimondas.

Krunų kaimo gyventojai turi internetą, vandentiekį. Raimondo namas apšildomas viena krosnele. Jos užtenka vientisai gyvenamajai erdvei, yra tik du atskiri kambariukai ir vonia.

„Norėtųsi užsiimti žemės ūkiu, bet kol kas šiaudinė statyba taip įtraukė, kad daugiau laiko niekam nelieka. Turim tik mažą darželį, kur užsiauginam šiek tiek daržovių, yra šiltnamis. Auga keli krūmeliai šilauogių. Ūkio yra tiek, kiek norisi, kiek spėjam“, – reziumuoja Raimondas.

Tradicine ūkio veikla neužsiima ir kiti kruniškiai. Čia nėra karvių, nors pusmetį gyveno moteris, kuri planavo pirkti sklypą ir auginti gyvulius. „Manau, ilgainiui karvių turėtų atsirasti. Kažkada labai norėjau auginti avis. Ne dėl kokių nors pragmatiškų tikslų, iš idėjos – man jos patinka“, – sako R. Bružas.

Nereikėtų stebėtis, kad Krunų kaimas – kitoks, nei įprasta. Čia įsikūrė jauni žmonės, vidutinis amžius 30–40 metų. Tik kelios šeimos atsivežė savo pagyvenusius tėvus.

Krunuose neišlikę ankstesnių gyventojų pėdsakų, nėra net kapinaičių. Vienoje vietoje matyti tik senos sodybvietės ženklų, brandžių medžių alėja. „Kuriame kaimo istoriją iš naujo“, – sako R. Bružas.