„Babje Leto“, „Meteoras“, „Rosa“, „Canby“, „Willamette“, „Polana“, - tokią užsienietiškų žodžių virtinę išgirstame užsukę į vyndarių Tatjanos ir Česlovo Ramoškų sodybą Švėkšnos seniūnijos Virkytų kaime. Tie žodžiai atspindi ne ką kitą, o paprasčiausių aviečių įvairovę.

Bet tos įvairovės Ramoškų sodybos avietyne nerasite - čia veši viena vienintelė „Polana“.

Iš ko ją geriau virti - iš lapų ar iš stiebų, o gal naudingiau į verdantį vandenį dėti aviečių uogienę? Su medumi ją vartoti ar be? - į tokius klausimus šįkart tegu atsakys didžiausio rajone avietyno šeimininkai.

Avietė - tikra gyduolė

Avietė - nepamainomas vaistas nuo peršalimo ligų (slogos, bronchito, gripo), liaudies medicina tai žino jau seniai.

Išskiriama daug avietės gydomųjų savybių, kurios padeda palaikyti arba grąžinti tinkamą sveikatos būklę: gydo širdies ir kraujagyslių ligas, stiprina kraujagyslių sieneles, gydo aukštą kraujospūdį, plaučių ligas (pneumoniją ar plaučių uždegimą, kvėpavimų takų, burnos ir ryklės ligas, bronchitą ir bronchinę astmą, anginą, inkstų ligas, skatina tulžies ir šlapimo išskyrimą, gydo kepenų ligas, cukrinį diabetą, skrandžio ir žarnyno ligas, gerina virškinimą, skrandžio ir dylikapirštės opaligę, gastritą, reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina ir valo organizmą, gydo kosulį, maliariją, odos ligas (spuogus, strazdanas, egzemą), mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gydo sąnarių ligas, rachitą, kolitą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, moterų negalavimus (gimdos kraujavimus, sustiprina gimdos susitraukimus), naikina bakterijas, malšina vėmimą, pykinimą ir rytinį šleikštulį, gydo anemiją (mažakraujystę), gerina apetitą, malšina galvos skausmą, gydo akių ir kojų ligas, avitaminozę (vitaminų trūkumas), onkologines ligas, nutukimą, stiprina imuninę sistemą, sugrąžina protinį ir fizinį darbingumą (apsaugo nuo Alzheimerio ligos), padeda esant pagirioms, gydo dantenų ligas.

Kaip matome, aviečių vartojimas yra veiksmingas ir reikšmingas žmogaus sveikatai. Norint apsisaugoti nuo ligų, galima profilaktiškai vartoti aviečių uogas bei gerti aviečių arbatą. Aviečių vartojimas yra kartu veiksmingas bei malonus gydymo būdas. Juk tikriausiai daugeliui avietės yra skanios uogos, ir jų arbata skaniai geriama.

Tiesa, draudžiama vartoti gydomąsias aviečių lapų preparatų dozes nėštumo pradžioje.
Jeigu ketinama vartoti daug aviečių, būtina pasitarti su gydytoju, nes jos turi daug purinų, kurie gali pakenkti, sergant inkstų uždegimu bei podagra.

„Polana“ - „tinginio uoga“

Įvairių naminio vyno rūšių gamyba išgarsėję Tatjana ir Česlovas avietes augina jau 12 metų. Verslininkai sako, jog pradžioje jų laukuose lingavo daug įvairių veislių aviečių. Tai buvo metas, kuomet reikėjo atsirinkti tas, kurios labiausiai dera vietinėje dirvoje, ir kurios labiausiai tinka naminio vyno gamybai.

Beje, „Vyndario Česlovo“ sodyboje vynas gaminamas pagal senąsias tradicines technologijas, iš tradicinės žaliavos, todėl 2008 metais šiai produkcijai suteiktas Kulinarinio paveldo fondo sertifikatas.

Tatjana pasakoja ilgai važinėjusi į seminarus, kol išsiaiškinusi, jog labiausiai vynui gaminti tinka būtent „Polana“ - remontantinė aviečių veislė, dabar jos ir vyro dar „tinginio uoga“ vadinama.
Kodėl būtent toks pavadinimas prilipo šiai sodriu raudoniu spindinčiai uogai?

Pasirodo todėl, kad tai visiškai nereikli avietė - jos nereikia papildomai tręšti jokiomis trąšomis, išskyrus azoto, nereikia rūpintis ir jokiais purškimais - nei nuo ligų, nei nuo kenkėjų.

Šią veislę Ramoškos įsižiūrėjo šalia Kauno buvusiame Belvederio medelyne ir 2002-aisiais jau sodino ją savo žemėje. Bet, pasak Tatjanos, dar kelerius metus tęsėsi eksperimentai ir su kitomis veislėmis. Tą eksperimentų laikotarpį gerai iliustruoja ir Tatjanos rankose nuolat atsirandanti knyga „Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos“, jau gerokai subraukyta ir „suskaityta“.

Užtenka vieno derliaus

Netiko Ramoškoms ne tik ligoms ir kenkėjams jautrios, bet ir du derlius per metus išauginančios veislės. Jiedu netruko išsiaiškinti, kad bandant užauginti du derlius, abu būna menki. Tiesa, „Polana“ - irgi dviderlė, bet uogininkai šioms avietėms leidžia užauginti tik vieną derlių. Tuomet uogos būna sveikos ir didelės, derlius gausus.

Yra dar vienas tokio auginimo pranašumas. Rudenį nuskynę uogas, Ramoškos iki žemės nupjauna visus stiebus ir juos sudegina. Taip žūsta ir visi kenkėjų kiaušinėliai bei ligų sukėlėjai, kurie pavasarį vėl galėtų pradėti savo juodus darbelius.

Pradžioje Ramoškų avietės vešėjo dvigubai didesniame plote, bet jiedu nutarė, jog verčiau gerai prižiūrėti 1 hektarą, nei blogai - du. Tad dabar avietės auginamos toje dirvoje, kuri joms labiau patiko.

Pasak aviečių augintojų, geraisiais metais iš 1 ha galima priskinti mažiausiai 3 tonas uogų, bet viskas, žinoma, priklauso nuo orų. Šiemetinė vasara šiems uogienojams nebuvo gera. Pirmiausia todėl, kad spustelėjus pavasarinėms šalnoms avietės jau buvo ūgtelėjusios apie 10 cm, o po nakties Ramoškos pamatė juoduojantį lauką...

„Tikėjomės blogiausio. Bet po to buvo pakankamai lietaus, todėl avietynas vėl gerai augo ir dabar jau aišku, kad derlius šiemet bus labai geras. Žinoma, jeigu nebus ankstyvų rudeninių šalnų“, - sako Tatjana.

Avietės turi užaugti iki metro aukščio ir tik tada krauna žiedus. Mūsų kraštuose jos žydi rugpjūtį, o skinamos nuo rugsėjo iki pačių šalnų. Skinti tenka 2 kartus per savaitę, antraip galima pražiopsoti dalį uogų.

Stiebų ir lapų kaupti nereikia

Pasigėrėję sodrių spalvų blizgančiomis uogomis, sukame pokalbį ten, dėl ko ir važiavome į Virkytus - smalsaujame, ar ilgamečiai aviečių augintojai naudoja jas gydymui?
„Be abejo, naudojame visas dalis, kurias tuo metu galima nuskinti“, - atsako Tatjana.

Ji sako skaičiusi, jog nei aviečių lapų, nei stiebų atsargų sveikatinimo tikslams kaupti nereikia. Mat jei ir prikaupsite, bet netinkamai laikysite, žaliava greit praras vaistingąsias savybes. O laikyti reikia sandariuose stiklo induose arba lino maišeliuose. Todėl daug veiksmingiau, jei prispaudus ligai nusiskinsite šviežių lapų ar stiebų.

Uogos, žinoma, išimtis, - jų tikrai verta užsišaldyti arba išsivirti uogienių.

Vos pajutę peršalimo požymius, Tatjana ir Česlovas suka į aviečių lauką, skina jų lapus ir stiebus ir verda arbatą. Išgėrę būtinai karštą, krenta į lovą ir prakaituoja. Žinoma, reikia išgerti bent keletą puodelių. Sako, kad kitą dieną jau būna sveikutėliai.

Ar deda į arbatą medaus? Anot Tatjanos, jiedu šaukštelį medaus tirpdantys burnoje ir užgeriantys arbata, mat dedant medų į karštą gėrimą žūsta jo gerosios savybės. Taip daryti ji pataria kitiems.
Aviečių vynas, anot Ramoškų, taip pat skatina prakaitavimą, bet vartoti jį ar ne, sutuoktiniai palieka spręsti patiems sergantiesiems.

Ir kas žino - todėl ar ne todėl, bet Tatjana ir Česlovas niekada nesiskiepija nuo gripo, o ir cheminių vaistų jiems prireikia labai retai...