O sumanios švaros akcijos metu išėję iš namų daiktai sugrįžta pinigais ar nauju, tik šįkart reikalingu daiktu. Pašnekovų teigimu, būtent toks ir yra tikrasis taupumas.
Išsivadavo nuo kaupimo
Klaipėdietė studentė Ilona Vengalytė jau kuris laikas kiekvieną pavasarį peržiūri ne tik drabužių spintą, bet ir inventorizuoja visus buities daiktus. Kaip prisipažįsta, būdama ypač taupi, anksčiau negalėdavo išmesti ilgą laiką nenaudojamų daiktų.
Perrūšiuodavo drabužius, iš vienos dėžės į kitą perdėdavo įvairias smulkmenas, tačiau atsikratyti jomis neišdrįsdavo. Vis galvodavo, kad gal kurią dieną jų prireiks. Be to, visada būdavo gaila išleistų pinigų.
Taip numatyti išmesti daiktai vėl porą metų pragulėdavo nejudinami.
„Kartą vėlavo stipendija, – prisimena Ilona. – Pritrūkusi pinigų pradėjau galvoti, iš kur galėčiau greitai jų gauti. Tėvų prašyti nedrįsau, o skolintis nenorėjau. Prisiminiau, kad turiu veikiantį plaktuvą, kurio porą metų nenaudojau. Nusprendžiau jį parduoti, tačiau netikėjau, jog pavyks. Gal todėl, kad niekada nebuvau to dariusi, be to, maniau, jog ir kitam jis nereikalingas.“
Vis dėlto mergina į vieną portalą įdėjo skelbimą ir nustebo: jau kitą dieną atsirado pirkėjas. Tai Iloną paskatino peržiūrėti kitus nenaudojamus daiktus.
„Dabar laikausi taisyklės: jeigu drabužio neapsivilkau ar prietaiso nepanaudojau porą metų, parduodu. Stengiuosi parduoti viską, o daiktus, kurių ilgai nenuperka, dovanoju. Tai man padėjo atsikratyti noro kaupti – juk dalis pinigų vis dėlto sugrįžta“, – džiaugiasi Ilona.
Naujas požiūris į nenaudojamus daiktus pakeitė ir jos apsipirkimo įpročius.
„Prieš ką nors pirkdama pagalvoju, ar tikrai tą daiktą naudosiu, kiek laiko, pagaliau, ar pavyks jį parduoti ateityje. Dabar apsiperku atsakingiau, nes žinau, jog nelengva nei sutaupyti pinigų, nei parduoti nereikalingus daiktus“, – tikina klaipėdietė.
Įdarbinti daiktus
Portalo dalinuosi.lt įkūrėjas Paulius Valatkevičius sako, kad dalis žmonių galėtų sutaupyti ir papildomai užsidirbti ne tik parduodami nereikalingus daiktus, bet ir dalydamiesi turimais, tačiau retai naudojamais: juos išnuomoję susigrąžintų dalį už prekę sumokėtų pinigų.
Idėja sukurti portalą, kuriame kiekvienas galėtų įdarbinti savo daiktus, Pauliui kilo atsitiktinai. „Iš pradžių tarp draugų dalindavomės viskuo: palapinėmis, dviračiais, automobiliais. Bendro gyvenimo daiktų būta iš tiesų nemažai. Esame ne kartą pajutę, jog pirkdami kokį nors daiktą pasvarstome, ar juo galės pasinaudoti ir kiti draugai, ar to daikto reikės ir kitiems. Taip gyvendamas kartą perskaičiau, kad viename nedideliame Anglijos miestelyje gyventojai nusprendė dalintis automobiliais ir 2007–2008 metais įdiegė tam tikrą sistemą.
Pamaniau, kad ir Lietuvoje reikėtų ko nors panašaus: kartais iš tiesų prireikia kokio daikto, o pasiskolinti nėra iš ko“, – prisimena P. Valatkevičius.
Šiuo metu portale paklausiausi įvairūs technikos daiktai. Dviejų žmonių filmavimo kameros „GoPro“ retai kada būna laisvos. Didžiulio dėmesio sulaukia ir senesni automobiliai, kuriais patys savininkai retai važiuoja. Pasidalijęs automobiliu savininkas uždirba 20 Lt per dieną.
Paklausūs ir pavieniai daiktai: didelis termosas, fotoaparato objektyvas, grąžtas.
P. Valatkevičiaus teigimu, mėnesio uždarbis priklauso nuo daiktų paklausos. Nuomojant, pavyzdžiui, automobilį, kuris šiuo metu yra itin paklausus, per mėnesį galima gauti apie 600 litų. O statybinė technika, kainuojanti apie 50 litų per dieną, nėra tokia paklausi, tad uždirba kiek mažiau. Vis dėlto nuomojant vienokią ar kitokią techniką, vidutiniškai per mėnesį galima uždirbti apie 300 litų.
Dalijimasis daiktais vieniems padeda gauti papildomų pajamų, o kitiems – sutaupyti. „Automobilius nuomojasi jauni žmonės, dar negalintys įsigyti savo automobilio arba neturintys sąlygų jo laikyti. Taip pat tie, kurie važiuoja ypač retai. Dažnai automobilį išsinuomoti mėgsta žmonės, grįžę iš užsienio. Jo teiraujasi ir tie, kurių automobilis netikėtai sugenda. Kol kas dėl mažos pasiūlos žmonės retai gali pasinaudoti šia paslauga“, – paaiškina P. Valatkevičius.
Nuomojamo daikto savininkas ir nuomininkas pasirašo sutartį, kuri yra tam tikra garantija, kad daiktas bus grąžintas, o sugadinus jį – padengs nuostolius. „Tiesa, su automobilių savininkais tarėmės, kad dėl mechaninių gedimų negalima reikalauti atlyginti žalos. Nebent automobilis būtų apgadintas piktybiškai ar sudaužytas. Vis dėlto nuomojamos mašinos nėra naujos, tad natūralu, kad naudojama technika genda. Norintieji užsidirbti papildomai turi ir rizikuoti“, – įspėja P. Valatkevičius.
Mainai – nauda ir malonumas
Knygų mainų portalo atstovė Rūta Jakavonytė pastebi, kad sutaupyti padeda ir mainai. Jos teigimu, vis daugiau žmonių sutinka keistis knygomis.
„Nė vienas iš mūsų neatsisakysime savo mėgstamiausių vaikystės pasakų, savo šeimos relikvinių knygų, profesinės literatūros ar leidinių su mylimų autorių autografais. Tačiau kai kurių knygų reikia tik tam tikru gyvenimo etapu. Būtent jomis dažniausiai ir mainomasi: tai vadovėliai, akademinė literatūra, laisvalaikio skaitiniai, specializuota literatūra“, – paaiškina R. Jakavonytė.
Mainytis knygomis nesunku: apsilankius knygų mainų svetainėje ir suradus patinkančią knygą tereikia susisiekti su jos savininku. Užsisakius norimą knygą jau po dienos ar dviejų bus galima ją skaityti. Kaip pastebi R. Jakavonytė, vieniems patinka knygomis mainytis susitikus, kiti siunčia jas paštu, treti – palieka sutartoje vietoje. Tačiau geriausia sulaukus įdomaus pasiūlymo sėsti ant dviratuko ir nuvykti į svečius ar mėgstamą kavinę. Mat susitikus knygų mainai būna smagesni negu pasiimti knygą sutartoje vietoje.
„Kartais, jeigu žmogus neranda į ką norėtų mainyti savo knygą, jis gali paskelbti už kokią kainą sutinka ją parduoti. Kainos, kiek pastebėjome, yra tikrai simbolinės“, – dalijasi mintimis R. Jakavonytė.
Mamų pagalba viena kitai
Pastaruoju metu vis daugiau mamų, auginančių mažus vaikus, randa alternatyvių būdų, kaip taupiai aprengti ir aprūpinti žaislais savo atžalas. Kovo pabaigoje klaipėdietės mamos jau ketvirtą kartą rinkosi į „Liepų turgelį“, kuriame galėjo parduoti savo mažylių drabužėlius ir už nedidelę kainą įsigyti naujų.
„Maži vaikai ypač greitai auga. Įsigyti naujų drabužėlių reikia dažnai, o jie labai brangiai kainuoja. Todėl ir sugalvojome, kad geriausia išeitis – dalytis išaugtais drabužėliais arba juos parduoti. Tačiau visada primename mamoms, kad turgelyje parduodamų drabužėlių kainos gali būti tik simbolinės, nes mūsų, mamų, tikslas turėtų būti ne užsidirbti, o padėti viena kitai“, – pasakojo viena turgelio sumanytojų Dovilė Garadauskienė.
Jos teigimu, kaskart į turgelį ateina vis daugiau mamų, norinčių parduoti savo vaikų drabužėlius ir žaislus. Dauguma jų užsidirba apie 100 litų.
