aA
Pagrindiniai kriterijai renkantis stogo dangą yra išvaizda, kaina, ilgaamžiškumas. O iš tiesų kokios savybės yra būtinos stogo dangai? Juk dažnai būna, kad išvaizda apgaulinga, po efektyviu vaizdu gali slėptis prasta kokybė, trumpas eksploatacijos laikas.
Dengia stogą
Dengia stogą
© "Statyk!"

Bituminiai lakštai

Pagal iš įvairių šaltinių surinktus duomenis, stogo dangas pagal kainą sąlygiškai (nes yra veiksnių, kurie atskiras medžiagas pigina ar brangina) surikiuočiau tokia tvarka: bituminiai banguotieji lakštai, plieninės dangos, beasbestis šiferis, bituminės čerpės, betoninės čerpės, PVC čerpės – kompozitinė danga, keraminės čerpės.

Bituminiai banguotieji lakštai pagaminti iš dervuoto kartono, todėl yra gana degūs. Kalbintų pašnekovų nuomone, užsienyje jie daugiausia naudojami laikiniems statiniams, o pas mus buvo pradėti vežti dėl pigumo. Gintautas Ūža, UAB „Serfas“ šlaitinių stogų grupės vadovas, mano, kad  mūsų klimato sąlygomis bituminiai banguoti lakštai yra problemiška ir netinkama stogo danga, nes impregnavimas neatlaiko temperatūros svyravimų. „Ir pats tuo esu įsitikinęs, ir žmonės pasakoja, kad jie po 3–5 metų pradeda pūstis, banguotis“, – sakė G. Ūža.

Importuotojai, beje, kaip pagrindinį dangos pranašumą akcentuoja jos kainą.

Plieninė danga

Plieninė stogo danga yra pakankamai optimalus pasirinkimas kainos ir kokybės požiūriu, nors, anot G. Ūžos, jų yra visokių. „Pagal kainą yra rūšių, kurios prilygsta pigiems banguotiems beasbesčiams lakštams, ir yra rūšių, kurių kaina netoli keraminių čerpių. Priklauso nuo gamintojo, skardos storio, skardos padengimo – cinkavimo sluoksnio ir dažų, t. y. spalvos ir apsaugos, taip pat nuo profilio – čerpiniai profiliai pigesni, trapeciniai – brangesni. Bet aš čia kalbu apie pilną stogo dangos komplektą, galbūt paėmus atskiro lakšto kainą ji būtų kitokia. Be to, viso stogo kaina priklauso nuo stogo konfigūracijos. Kuo daugiau stogas turi plokštumų, ypač nestačiakampių, tuo daugiau susidaro likučių. Kuo daugiau likučių, tuo daugiau reikia pirkti medžiagos ir stogo danga brangsta“.

Neasbestinis šiferis

Lietuvoje gilias tradicijas turėjusius asbestinio šiferio lakštus pakeitė beasbestis šiferis. Dabar ši danga gaminama be asbesto, pagrindinė sudedamoji jos dalis – pluoštinis cementas, kurio gaminiai pakankamai gerai užsirekomendavo mūsų klimate. Šių dangų yra ir banguotų lakštų, ir plokštelių formų, jos pakankamai tvirtos, patvarios ir lanksčios. Tai nedegi ir nerūdijanti, mažai blunkanti, ilgaamžė medžiaga. Tiesa, beasbesčio šiferio spalvų gama nėra didelė, lakštus būtina rūpestingai sandėliuoti – tik po stogu, kad sukrauti į krūvą negautų drėgmės.

Bituminės čerpės

Anot kalbintų pašnekovų, tai jau solidesnė danga, atlaikanti 30–40 metų. „Mano patirtis rodo, kad suomiškos bituminės čerpės tinka mūsų klimatui ir tiek laiko laikosi be esminių problemų“, – sakė G. Ūža.

Tiesa, reikia nepamiršti, kad nepriklausomų stogo dangų ekspertų Lietuvoje nėra, kiekvienas atstovas giria savo prekę, tačiau, panašu, kad per daug neklysta, nes kalbinti buvo bent keli.
Bendrovės „Statybinių medžiagų arsenalas“ skyriaus vadovas Raimedo Viršilo nuomone, kanadietiškos bituminės čerpės pranoksta suomiškas. „Kanadietiškų IKO bituminių čerpių pagrindą sudaro modifikuotas bitumas, sutvirtinantis stiklo pluoštas ar celiuliozė ir smulkintas natūralus akmuo. Dėl ypatingos IKO smulkinto akmens dažymo technologijos garantuojamas pasirinktos stogo dangos spalvos ilgaamžiškumas. Gamintojai medžiagai suteikia 30 metų garantiją. Jomis dengiant stogą (beje, kaip kitų gamintojų – Aut.) po kiekviena tolesne eile liekanti bitumo juostelė užtikrina papildomą dangos sukibimą“.

Icopal bituminių čerpių atstovai nenusileido sakydami, kad jų gaminiams teikiama 15 metų garantija raštu, o realus eksploatavimo laikas – 30–40 metų. Joms gaminti taip pat naudojamas modifikuotas bitumas, o armavimui – specialus audinys. Taip pat pastebėjo, kad pilkos ir juodos Icopal čerpės dengiamos natūraliu, nepigmentuotu pabarstu ir šios spalvos laikui bėgant nekinta.

R. Viršilo teigimu, kiekvienas atidžiai besilaikantis instrukcijų gali sėkmingai uždengti stogą pats.

Bituminėmis čerpėmis patogu dengti sudėtingos konfigūracijos stogus. Kiti pašnekovai patvirtino, kad bituminių čerpių (tiesa, priklauso nuo gamintojo) nei spalva, nei savybės nekinta 20–30 metų. Bet prastesnės kokybės bituminės čerpės gana greitai blunka ir pasidaro pilkos. Taigi renkantis būtina atkreipti dėmesį į gamintojo garantiją spalvai. Ne pro šalį būtų pasidomėti techninėmis čerpelių savybėmis – stiprumu tempimui, bitumo klijų kiekiu, sukibimu ir kt., koks naudojamas pabarstas – natūralus ne taip blunka.

Tiesa, nevertėtų pamiršti, kad bituminėms čerpėms reikalingas ištisinis OSB plokščių paklotas, tiesiai prie grebėstų jų nepritvirtinsi. Paklotas turi būti lygus ir stabilus. Pašnekovai akcentavo, kad šiuo atveju prie stogo dangos kainos reikėtų nepamiršti pridėti pakloto kainos. Susumavus pačių čerpių ir pakloto kainą gali paaiškėti, kad už tą pačią kainą galima įpirkti keramines čerpes.

Neseniai viena iš bituminių čerpių gamintojų paskelbė, kad pradėjo gaminti čerpes su fotoelektriniais elementais. Tokios čerpės gali būti integruotos į kitos medžiagos stogą, jos tarnauja kaip fotoelementas ir stogo danga.

Betoninės ir PVC čerpės

G. Ūžos nuomone, betoninės čerpės atlaiko net 70–80 metų. Betoninių čerpių stogas išvaizda ir savybėmis mažai kuo skiriasi nuo keraminių čerpių – stogo dangų karalienių, tačiau tai sunki danga. Reikia specialaus transporto su krautuvu arba samdyti kraną. Kadangi danga sunki, jos gabenimas didina savikainą. Skaičiuojant stogo konstrukcijas, būtina atsižvelgti į būsimą betoninių čerpių apkrovą. Nemenkas betoninių čerpių pranašumas tas, kad jos gerokai pigesnės už keramines, o atrodo beveik taip pat solidžiai. Dėl sunkumo keraminės ir betoninės čerpės neleidžia sukiotis medinėms naujai uždengto stogo konstrukcijoms, joms suteikia stabilumo.

Kai kurie pašnekovai mano, kad nors plieninės dangos ar neasbestinis šiferis ne taip solidžiai atrodo, tačiau pastarąsias dangas palyginti su čerpėmis lengviau transportuoti, montuoti.

„Apie PVC čerpes šlaitiniams stogams neverta net kalbėti, nors jos įvežamos, tačiau po 10 metų žmonės jas jau nuima ir keikiasi. Kad ir kokių priedų turėtų plastikas, nuo temperatūros kaitos ir UV poveikio išsikraipo, darosi nesandarus, paviršius pasišiaušia“, – pakomentavo G. Ūža.

Keraminės čerpės ir svoris

Keraminės čerpės pagal kainą ir ilgaamžiškumą yra stogo dangų sąrašo viršūnėje. Jos ne tik solidžiai atrodo, bet yra ekologiškiausios ir bene ilgaamžiškiausios iš visų stogo dangų. Senos čerpės Vilniaus Senamiestyje laikosi 100 ir daugiau metų. Dabartinėms gamintojai duoda 50 metų garantiją, tačiau iš tiesų jos atlaiko keliskart ilgiau. Kadangi tai sunki danga, ją sudėtingiau montuoti nei kitas. Ypač aukštos kokybės čerpėms reikia ir atitinkamai pritaikytų įrankių pjaustymui. Vežant ir dengiant reikia saugoti, kad nesudužtų.

Išprusę dangų pardavėjai vartotojams paaiškina, kad betoninių ir keraminių dangų svoris nėra toks reikšmingas kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes skaičiuojant stogo konstrukciją būtina skaičiuoti visą dangos sumuštinį: dangą, šiltinamąjį sluoksnį, įskaičiuoti ir sniego, vėjo apkrovas. Tuomet skirtumas tarp stogo, dengto betoninėmis čerpėmis ir skarda, tampa nebe toks ryškus. 1 kv. m keraminių čerpių dangos sveria apie 40 kg, o visas sumuštinis – 224 kg/kv. m. Skardos sumuštinis sveria 189 kg/kv. m.

Amžius, šilumos ir garso izoliacija

Ar galima teigti, kad pagal patikimumą ir ilgaamžiškumą dangos išsirikiuoja atvirkščia tvarka nei pagal kainą?

„Galbūt, tačiau šio požiūrio negalima atskirti nuo darbų kokybės. Jei darbai atlikti kokybiškai, net ir pigiausia stogo danga išsilaiko pakankamai ilgai“, – mano G. Ūža. Jo nuomone, dangos amžiaus negalima skaičiuoti pagal medžiagos išsilaikymą, reikia žiūrėti, kiek laiko stogas funkcionuoja kaip sistema – nereikia remontuoti, perdažyti ar kitaip tvarkyti.

„Jeigu eksploatacijos laiką gretinsime su kaina, turėsime dangos kokybės koeficientą. Tuomet išeitų, kad bituminiai lakštai yra brangiausi, nes juos paprasčiausiai tektų dažnai keisti“, – mano G. Ūža.

Negalima pamiršti ir stogo dangai būtinų šilumos ir garso izoliacinių savybių. Beasbesčio šiferio lakštai, betoninės, keraminės čerpės yra natūralios medžiagos ir stogo danga kvėpuoja. Be to, šios medžiagos inertiškos įkaitimo ir šilumos atidavimo požiūriu. Kuo stogo danga masyvesnė, tuo lėčiau ji įkaista ir lėčiau peršąla. Tikslių duomenų ir skaičių neturiu, galbūt kas nors tokį palyginimą ir darė, o aš vadovaujuosi praktika“, – sakė G. Ūža.

Žurnalas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įspėja, kas laukia dėl koronaviruso: poveikį pajus visas pasaulis (336)

Siekiant suvaldyti koronaviruso grėsmes, Vyriausybė trečiadienį paskelbė ekstremalią...

Žiniasklaida: Santaros klinikos dėl koronaviruso grėsmės atšaukia planines operacijas (147)

Vilniaus Santaros klinikos įpareigotos atšaukti planines operacijas bei riboti lankytojų srautus...

Oficialus Vyriausybės raginimas: siūlo atidėti „Žalgirio“ penktadienio Eurolygos rungtynes (419)

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių situacijų operacijų centras trečiadienio...

Gudaitis į Kauną neatvyks – susirgo (92)

Artėjančioje Eurolygos kovoje Kaune prieš „Žalgirį“ (10/15) nekovos Milano „Olimpia...

Oras atvės, tačiau šlapdriba vis dar tęsis (3)

Ketvirtadienį Lietuvą sups žemo atmosferos slėgio laukai. Ryčiau praslenkantis naujai susidaręs...

Staigmena Lione – „Juventus“ turės gelbėtis namuose, Madride – atsitiesusios „Man City“ triumfas (9)

Trečiadienį vakare Čempionų lygoje į kovas stojo paskutinės dvi aštuntfinalio poros. „Lyon“...

Aistė Simėnaitė

Guglo mokslų daktarai, kurie viską žino apie koronavirusą (10)

„Tai pagulėsi tris paras lovoj ir praeis, bereikalinga panika, ne daugiau nei gripas“, – sako...

Venecija merdi (66)

Karnavalo laikotarpiu Venecija paprastai knibždėte knibžda žmonių ir vyksta galybė įvairiausių...

Kozyriovo veidrodžiai: laiko fenomenas, dėl kurio teko nutraukti eksperimentus (30)

Kozyriovo veidrodžiai yra mažai žinomi, nors būtent šį XX amžiaus išradimą galima laikyti...