Tačiau mūsų žaliosios paunksnės poreikį pakoregavo kaip ant mielių kylančios daržovių kainos, todėl balkone vis dažniau žydi ne tik gėlės, bet ir noksta pomidorai. Kaip auginti daržoves, prieskoninius augalus balkone, pataria Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotojos Nijolė Maročkienė ir Julė Jankauskienė.
Tinkamiausi – žemaūgiai
Pietiniuose balkonuose, kur pakanka šviesos ir šilumos, galima auginti kone visus prieskoninius augalus. Sėklų ar daigų asortimentas tikrai labai platus, kiekviena šeimininkė pasirenka tai, ką dažniausiai naudoja savo virtuvėje ir labiausiai mėgsta.
„Reikia žinoti tik vieną taisyklę – rinkitės tokius augalus, kurie užauga ne aukštesni kaip 0,5 metro“, – primena Nijolė Maročkienė. Patys tinkamiausi yra 20–30 cm aukščio. Tai įvairių rūšių (vaistinis, paprastasis, citrininis) čiobreliai, šalavijai (užauga iki 50 cm), raudonėliai, vaistiniai izopai (50–60 cm), vaistinės melisos, citrininės katžolės ir kt.
Dalis prieskoninių augalų gali puikiai augti ir daliniame pavėsyje, rytinėje ar vakarinėje pusėje įrengtame balkone. Tai vaistinės gelsvės (auginkite tik lapus, neleiskite formuotis žiedkočiams), lapinės petražolės, krapai, šalavijai, kvapieji rozmarinai. Taip pat gerai augs ir blakinės kalendros, turinčios daug vitamino C.
Įstiklintame balkone saulėtoje pusėje vasarą per karšta. „Būtina atidaryti langą ir vėdinti, nes augalams reikia gryno oro“, – pataria prieskoninių augalų specialistė. Jeigu tiesiogiai spigina saulės spinduliai, augalus patartina pridengti, kad nenudegtų.
Loveliai ir vazonėliai
Daugiamečius prieskoninius augalus į lovelius sodinkite retai, tarp daigų palikite 20 cm tarpą. „Jie formuoja krūmelius ir jeigu trūksta vietos, vienas kitą nustelbia, pradeda skursti, nes trūksta maisto medžiagų“, – sako N. Maročkienė. Viename lovelyje galima sukomponuoti kelių rūšių augalus, pavyzdžiui, kvapiuosius bazilikus ir mairūnus.
Jei sodinate į vazoną, vienam augalui parinkite ne mažesnį kaip 15–20 cm skersmens. Žinoma, geriau dar didesnis indas, nes kuo daugiau substrato, geresnis drėgmės režimas, tuo augalas bus vešlesnis.
Dideliame vazone, apie 30 cm skersmens, galima sodinti tris augalus. Gražu, kai suderinamos jų spalvos. Tokia kompozicija ne tik naudinga, nes visą laiką turėsite šviežių žalumynų, bet ir graži, puošianti balkoną. Derinant augalus, svarbu parinkti žemaūges formas, nes dideli nulinks, išvirs.
Prieskonines žoles, pavyzdžiui, raudonlapius bazilikus, galima suderinti su žemaūgėmis saldžiosiomis ar aitriosiomis paprikomis, žemaūgiais baklažanais, kurie specialiai pritaikyti sodinti į vazonus.
Lysvė durpių maiše
Julė Jankauskienė teigia, kad vazone įmanoma užauginti ir daržovių, tik reikia dažniau laistyti, tręšti. Tinka specialūs substratai, skirti pomidorams, paprikoms, agurkams, arba universalūs. Vieną daigą derėtų sodinti į ne mažesnį kaip 5–10 l talpos indą, kibirėlį.
Paprasčiausias būdas – nusipirkti 10 l durpių substrato maišą, šone prapjauti keturkampes skylutes ir į jas pasodinti vieną ar du daigus. Tik apačioje reikia pradurti mažas skylutes vandens pertekliui nubėgti. Taip pat svarbu nuolat palaikyti drėgmę, kad augalas neišdžiūtų.
Daržovės gerai auga rytiniame ar vakariniame balkone, nes joms svarbiausia šviesa. Tačiau net ir šiaurinėje pusėje galima sulaukti derliaus.
Mažylės daržovės
Labai patogu žalumynų užsiauginti įvairių dydžių daigyklose. Stambesniuose puodeliuose užteks vietos ankstyvoms daržovėms – salotoms ar ridikėliams. Nebūtina auginti didelių salotų gūžių, galima skinti jaunesnius lapus.
Pastaruoju metu atsirado naujovių – tai mažytės daržovės, itin tinkamos auginti dėžutėse ant palangės, balkone ar verandoje.
Puikios žalumyninės daržovės – sėjamosios gražgarstės. Taip pat yra krapų veislių, kurios užauga tankios, turi daug lapelių.
Daržui balkone tiks ir svogūnai, auginami iš sėklų. Jie išaugina tik laiškus, šakniagumbių neturi.
Formuokite daugiamečius
Daugiamečius prieskoninius augalus galima apgenėti kaip vaismedžius. Taip suformuosite pageidaujamo aukščio ir formos augalą. Rudenį žolinį augalą taip pat reikia patrumpinti, iškarpyti atžalas, kad pavasarį vėl atželtų. Per žiemą laikykite kambaryje ant šviesios palangės.
Jeigu balkonas įstiklintas, vazonus su daugiamečiais augalais galima palikti, nes jie nebijo šalčio.
Pasak N. Maročkienės, per žiemą nepavyks išlaikyti kvapiųjų bazilikų, nes tai vienmečiai augalai. Jų vegetacijos periodas 140–150 dienų (nuo sudaiginimo maždaug 4 mėnesiai). Geriau rudenį iš naujo pasėti šį prieskonį ir sudaiginti iš naujo.
O štai kvapiuosius mairūnus tikrai galima išlaikyti per žiemą, nes jie daugiamečiai, tik augdami lauke iššąla. Jei šį prieskonį vasarą auginote darže, iškaskite, patrumpinkite ūglius iki 10 cm ir perkelkite į vazoną. Po savaitės būtinai patręškite. Per žiemą turėsite jaunų žalių lapelių. Laikykite kambaryje ar balkone.
Reikia ir patręšti
Nors prieskoninius augalus naudojame maistui pagardinti, vis tiek juos reikia tręšti. Dabar parduotuvėse galima įsigyti ekologiškų trąšų. Jeigu turite mineralinių trąšų, atskiedus vandeniu reikia laistyti kas 10 dienų, ne dažniau.
N. Maročkienės patarimas: tręškite tik drėgną substratą, nes vandeniu su trąšomis liedami sausą žemę galite nudeginti augalo šaknis. Be to, kai substratas drėgnas, augalas geriau įsisavina trąšas.
J. Jankauskienės teigimu, trumpai augantiems žalumynams užtenka maisto medžiagų, kurių yra substrate. Daržovėms geriausiai tinka durpių substratai, kurie jau specialiai paruošti, į juos pridėta papildomų medžiagų. Ilgai augančias daržoves reikėtų papildomai tręšti: nubrauktas šaukštas kompleksinių trąšų – 3 l vandens. Tokiu tirpalu patartina laistyti bent kartą per savaitę.
Dažniau tręšiant, daržovės augs vešliau. Jei augalai gelsta ar skursta, juos reikėtų pamaitinti azotu.
Ir gėlės, ir prieskoniai
Užpuolus ligoms ar kenkėjams, balkone geriau nenaudoti jokių chemikalų. Nuo auginimo sąlygų priklausys, ar pavyks augalą išgelbėti.
Beveik su visais augalais galima derinti kvapiuosius bazilikus, nes jų eteriniai aliejai atbaido kenkėjus. Taip pat stipriai kvepia vaistiniai serenčiai ir nuo kitų augalų atbaido amarus. Tai labai svarbu, nes kai balkone daug drėgmės ir šilumos, dažnai užpuola šie kenkėjai.
„Serenčiai irgi yra prieskoniai, tik labai stipraus aromato, todėl jų lapelius reikia naudoti atsargiai, kad nenustelbtų maisto skonio“, – pataria N. Maročkienė. Amerikoje populiaru serenčių žiedais puošti saldžiuosius patiekalus, tortus.
Ir gėlė, ir prieskonis yra nasturtos. Jos puikiai augs lovelyje ar pakabinamame vazone. Nepamirškite ir kitos nacionalinės prieskoninės gėlės – rūtos. Jai būdingas labai stiprus kvapas, todėl maistą gardinkite mažais kiekiais. „Gaila, kad šis tautinis augalas pas mus mažai naudojamas, nors kitose šalyse rūtos žinomos ir populiarios“, – teigia daržininkė.
Levandos ir vaistiniai izopai taip pat pasižymi labai stipriu aromatu. Levandos ypač dera su žvėrienos patiekalais.
Teorija praktiškai
Jau kelerius metus vilniečių Eglės ir Gedo Gudavičių šeima daugiabučio namo balkone (beje, jis gana didelis – maždaug 1,5x7 m) augina daržoves ir prieskonius. Ypatingų sėklų neieško, patiko retų augalų serija, mat joje daugiau prieskoninių augalų. Vilniečiai sėklas pasėjo į daigyklas. Jos labai patogios, tik netinka greitai dygstantiems augalams, tokiems kaip pipirnės ar gražgarstės.
Taip pat E. ir G. Gudavičiai išbandė sėklas, specialiai skirtas vazonams. Jos tolygiai paskirstytos ir įspraustos į popieriaus apskritimą, tereikia padėti ant drėgno substrato. Beje, Eglės ir Gedo teigimu, eksperimentas su mairūnais nebuvo labai sėkmingas: prasikalė vos vienas daigas. Nežinia, ar pasitaikė prastos sėklos, ar netiko sąlygos.
Mažus daigelius šeimininkai kelis kartus praretino, o kai oras sušilo, perkėlė į atskirus vazonėlius. Savo daržiuką vilniečiai įkūrė dviejuose dideliuose (15x55x10 cm) ant balkono tvorelės pakabinamuose loveliuose, viename mažesniame (15x30x10 cm) ir vazonėliuose.
„Pernai nesistengėme komponuoti – viename gėlės, kitame bazilikai, trečiame vazoniniai pomidorai. Mūsų balkonas vakarų pusėje, bet buvo labai karšta vasara, todėl saulės tikrai užteko. O užpernai šiek tiek trūko šilumos“, – sako Gedas.
Pomidorai noksta vazone
E. ir G. Gudavičiai pernai augino savidulkius vazoninius pomidorus. Jų dydis kaip vyšninių pomidorų. Į didesnį lovelį persodino 7 daigus, kurie užaugo maždaug iki 35 cm.
„Kai vaisiai užsimezgė ir užaugo, bet dar nebuvo prinokę, užpuolė baltasparniai. Cheminių priemonių naudoti nesinorėjo, tad purškėme tabako nuoviru“, – patirtimi dalijasi Gedas.
Nuoviras pomidorų naikinimą pristabdė, deja, kenkėjų neišnaikino. Specialios lipnios juostelės irgi nelabai tegelbėjo. Tačiau pomidorai spėjo prinokti. Teoriškai nuo kenkėjų turėjo apsaugoti šalia augantys bazilikai, bet baltasparniai į juos menkai reagavo. Tiesa, bazilikų negraužė, tik ramiai ant jų tupėdavo.
„Užpernai mūsų daržiuke apsilankė drugeliai, tikriausiai kopūstinukai, ir pridėjo kiaušinių. Per porą dienų vikšrai nugraužė nemažai mairūnų ir gražgarsčių. Tačiau vikšrus lengviau pastebėti ir išnaikinti nei baltasparnius“, – teigia vilnietis.
Ir dar vienas praktinis daržininkų pastebėjimas, neatitinkantis teorijos: nors sakoma, kad gražgarsčių vegetacijos periodas ilgas, balkone jos augo trumpai, porąkart nuskynus derlių, likusieji maži lapiukai sustojo augti.
Vilniečiai taip pat pastebėjo, kad bazilikai nemėgsta vėjo, o veši saulėje. Tačiau pernai vazonėlius teko patraukti į šešėlį, nes augalai leipo nuo kaitros.
E. ir G. Gudavičiai savo daržoves ir prieskoninius augalus tręšė mažai, lietuviškomis ekologiškomis trąšomis.
