Sovietmečiu apie juos svajojo visi – to meto deficitinius krištolinius šviestuvus galima įsigyti ir šiandien

Kiekviena karta turi daiktų iš praeities – kultinių vaikystės, jaunystės atributų, saugančių prisiminimus. Dažniausiai tai – širdžiai brangūs daiktai, kažkada buvę kasdienio gyvenimo dalimi.

Sovietinių laikų šviestuvas „Kaskada“ – vienas iš kertinių to laikotarpio atributų. Dabar vargiai pamatytum tokį šviestuvą, o seniau jis kabojo praktiškai kiekvienuose namuose.

Pašėlęs žavėjimasis krištolu sovietiniais laikais

Sovietiniais laikais manyta, kad turėti krištolo dirbinių – didžiulė prabanga. Tais laikais krištolas laikytas dekoro atributu – krištolinius indus su pasididžiavimu demonstruodavo lentynose, sekcijose, grafinus, taures retai naudodavo, padėdavo tik išskirtinėmis progomis ir ypatingiems svečiams.
Beveik kiekvienuose namuose būdavo krištolinių indų, vazų, jų dovanodavo įvairiomis progomis.

Madingiausias šviestuvas sovietiniais laikais

Pakabinamas šviestuvas „Kaskada“ buvo vienas geidžiamiausių sovietmečio atributų.
Šviestuvo pagrindas – metalinis karkasas su skylutėmis, į kurias įsistato plastikinės kabančios dalys, imituojančios krištolo varveklius ar pan. Naujo šviestuvo detalės spindėdavo, apšviestos saulės, atrodė iš tiesų puošniai. Beveik visos šeimininkės svajojo apie šviestuvą „Kaskada“. Stiklo imitacija buvo vykusi, todėl šviestuvas atrodė gana prabangiai.

Šviestuvas kainavo 30 tuometinių rublių, ir devintą dešimtmetį buvo pats populiariausias tuometinėje SSRS. Tokie šviestuvai buvo deficitas, juos iš sandėlių pardavinėdavo pažįstamiems, perpardavinėtojams, o nedidelę dalį, kuri patekdavo į parduotuves, žaibiškai išpirkdavo.
Be abejo, gaminta ir kitokių šviestuvų, tačiau jų konstrukcijos ir surinkimo kokybė neprilygo „Kaskadai“.

Nelengva priežiūra

Visos šviestuvo dalys buvo pagamintos iš plastmasės, todėl laikui bėgant prarasdavo blizgesį, pagelsdavo, be to, ant jų greitai kaupdavosi dulkės. Norint grąžinti „Kaskadai“ pradinį spindėjimą ir švarą, tekdavo atlikti ištisą ritualą. Labai retai pakakdavo vien nubraukti dulkes šlapia kempinėle. Šviestuvo valymas šeimininkėms visada keldavo irzulio ir pykčio priepuolius. Drąsiausi tėvai pavesdavo šviestuvo valymą vaikams.

Norint išimti iš šviestuvo visas kabančias detales, jas išplauti, išblizginti ir sudėti atgal prireikdavo pusdienio. Kad detalės švariai išsiplautų ir išnyktų gelsvas atspalvis, reikėjo plauti acto tirpale. Detalių kabinimas atgal – atskiras etapas, kurio metu tekdavo stovėti vidury kambario užlipus ant kėdės, iškeltomis prie lubų rankomis ir įstatyti kiekvieną detalę į vietą. Vis tik procesas buvo vertas visų pastangų – po jo šviestuvas „Kaskada“ vėl spindėdavo kaip naujas.

Populiariausias šviestuvas, nepaisant sunkumų

Dar vienas nepatogumas – plastikinės šviestuvų dalys dėl ne itin kokybiško tvirtinimo laikui bėgant išklibdavo, tad vis iškrisdavo, nusimesdavo. Kai kurie varvekliukai krisdami suduždavo – galiausiai šviestuvuose imdavo žiojėti tarpai.

Pakuotėje būdavo atsarginių detalių, tačiau su laiku ir jos pasibaigdavo. Šiam atvejui buvo sugalvota gudrybė – apatinę juostą nuimdavo, o šeimininkams taip atsirasdavo daugiau detalių.

Nepaisant visų trūkumų, – priežiūra, valymas, detalių kritimas, – šviestuvas „Kaskada“ buvo viena geidžiamiausių, mėgstamiausių pakabinamų šviestuvų aštuntą dešimtmetį.

Šiuo metu įsigyti šviestuvą „Kaskada“ kur kas paprasčiau nei prieš 40 metų, rastumėte jų specializuotose interneto svetainėse, o kaina mažai skiriasi nuo pirminės. Kai kurie šiuolaikiniai gamintojai patobulino sovietmečio gaminį – siūlo šiuolaikiškesnių šviestuvo variantų, tiesa, jie skiriasi nuo savo pirmtakų.