Aistra turėti tobulą žalią pievelę aplink namus bei idealų sodą užvaldė ir Lietuvos privačių namų šeimininkus. Žaliosios erdvėms kurti nebegailima nei laiko, nei pinigų.
Sodas
© Shutterstock nuotr.

Nors sunkmetis ir apmažino klientų apetitus, tačiau poreikis turėti dailų sodą ir sutvarkytą aplinką apie namus - niekur nedingo, tvirtina būsima kraštovaizdžio specialistė Renata Mikailionytė. Pagrindiniai tautiečių reikalavimai sodui beveik nesiskiria nuo vakariečių.

“Pirmiausia, daugeliui privačių namų savininkams norisi gražios vejos ir dekoratyviniu medžių, vaismedžių, gėlynų ir mažosios architektūros elementų. Tolimesnės kraštovaizdžio metamorfozės priklauso nuo žmonių gyvenimo būdo, poreikių bei, aišku, finansų”, - sako p. Mikailionytė. Dažna moteris, o ypač auginanti vaikus, kraštovaizdžio specialistų prašo palikti vietos nedideliam daržui įveisti.

Renata Mikailionytė, „Fiskars“ nuotr.
Renata Mikailionytė, „Fiskars“ nuotr.

Viengungiai ir kapstytis lauke nemėgstantys žmonės, renkasi daug priežiūros nereikalaujančių augalų, dažniausiai jie pageidauja spygliuočių medžių ar nereiklių krūmų.

Įkvėpimo lietuviai semiasi ir iš kelionių. Pamatęs, kaip savo soduose tvarkosi austrai, vokiečiai ir britai, dažnas lietuvis matytus vaizdus bando atkartoti savo sklype, pastebi p. Mikailionytė.


Sodininkystė su politiniu prieskoniu

Sodininkystės ir kraštovaizdžio tradicijos kiekvienoje šalyje skirtingos. Jas formuoja ne tik vyraujančios gamtinės sąlygos ar tautos estetikos suvokimas. Sodininkystės raidą ir plėtrą bene labiausiai stabdo karai, badmečiai, karo nuostoliai ir politinės krizės.

Būsima kraštovaizdžio specialistė p. Mikailionytė, pasakoja, kad sodų stilių braižai į Lietuvą atėjo kartu su krikščionybe. Pirmieji Lietuvoje sodus veisdavo vienuoliai. Vienuolynuose sodai buvo kuriami pagal to meto XV a. Vakarų Europos šalių pavyzdį. Juose vienuoliai augino vaistines ir prieskonines žoles, vaiskrūmius ir vaismedžius.

XV a. LDK Vytautas iš Vengrijos atsiveždavo įvairių dekoratyvinių ir vaisinių augalų, kuriuos prižiūrėjo ir augino samdyti vengrų sodininkai. Pirmieji dekoratyviniai sodai prie Lietuvos didikų rūmų pradėti kurti XVI a., iš Vakarų juos atpūtė Renesanso epochos vėjai. Tam įtakos turėjo Lietuvos ir Lenkijos Karaliaus Žygimanto žmona kunigaikštytė Bona, kurios viešpatavimas buvo labai reikšmingas – į šalį ėmė skverbtis italų kultūra.

Didelė įtaką darė iš Vakarų Europos šalių XVIII a. atvykę architektai vadovavę Lietuvos didikų dvarų statybos darbams. Šiandien galime didžiuotis mūsų šalies kraštovaizdžio architektūros aukso fondu - Palangos, Užtrakio, Trakų Vokės ir Lentvario kurtais parkais. Juos suprojektavo ir kūrė vienas garsiausių to meto Europos kraštovaizdžio architektų, prancūzas Edouard Francois Andre (1840-1911 m.).

Prancūzija - svarbiausia patrauklumas

Lietuvoje dirbęs žymusis Edouard Francois Andre tikrai turėjo iš kur semtis įkvėpimo. Juk prancūziškais sodais žavimasi visame pasaulyje. Nenuostabu, kad net šiandien prancūzai seka naujausiomis sodininkystės tendencijomis labiau nei bet kuri kita tauta.

Prancūzų nuomone*, gerai suprojektuoti ir rūpestingai prižiūrimi sodai didina nuosavybės vertę apie 15 proc. (pasaulio vidurkis 16 proc., didžiausias Japonijoje - 18 proc.). Prancūzija yra ta šalis, kur daugelis žmonių sodui skirtą laiką ir išteklius mano esant investicija. Rūpestingai prižiūrėta veja ir, kur kas labiau nei kitose šalyse, išpuoselėtos gyvatvorės Prancūzijoje laikomos daugiausia nuosavybės vertę lemiančiais dalykais.

Sodais besididžiuojantys prancūzai kraštovaizdžio priežiūrai išleidžia daugiau laiko nei pinigų, ir tai turbūt atspindi jų paveldėtą sodininkystės įgūdžių lygį. Prancūzų sodininkystė istorijos eigoje buvo viso pasaulio sodininkų įkvėpimo šaltinis, o, atsiminus prancūzų aistrą neatsilikti nuo laiko ir nuolat atnaujinti supantį kraštovaizdį, taip bus ir toliau.

Skirtingai nuo prancūzų Lietuvos sodininkai neturi paskaičiuoto, taip vadinamo sodo efekto koeficiento. Tačiau niekas neabejoja, kad tvarkinga ir prižiūrėta aplinka turi įtakos nuosavybės vertei ir Lietuvoje.

Jungtinė Karalystė: sodai - poilsiui

Nuo tada, kai XVIII amžiaus pradžioje buvo sukurti puikūs Castle Howard parkai, angliškų parkų pirmtakai, rūpestingai prižiūrėtos vejos tapo esminiu elementu, suteikiančiu patrauklumo ir didybės sodams Jungtinėje Karalystėje. Nors sodininkystė nuo tol pavirto labiau miestietišku užsiėmimu, tradicija branginti tvarkingą veją išlieka neliesta.

Jungtinėje Karalystėje išpuoselėta veja laikoma svarbiausiu nuosavybės vertę didinančiu veiksniu ir investavimas į sodą išties atsiperka: apklausos duomenimis, rūpestingai prižiūrimas ir gerai suprojektuotas kraštovaizdis Jungtinėje Karalystėje suvokiamą namo vertę padidino 10 proc.

Miestietiško ūkininkavimo tendencija labai stipri Jungtinėje Karalystėje, o šių metų tyrimas patvirtina, kad britams patinka patiems auginti maistui vartojamas daržoves. Soduose britų tikslas dažniausiai yra atsipalaiduoti, o daugiau nei vienas iš dviejų mano, kad sodui skirtas laikas ir ištekliai yra investicija.

Lenkija: mados sekėjų rojus

Lenkijai, esančiai tiesiog Europos centre, niekada nereikėjo toli ieškoti naujausių tendencijų ir madų, todėl lenkai itin gerai žino, kas šiuo metu sodininkystėje aktualu. Rūpestingai prižiūrėtas ir gerai suprojektuotas kraštovaizdis Lenkijoje suvokiamą namo vertę padidino 18 proc. Sodininkai Lenkijoje seka naujausias tendencijas.

Daugiau kaip vienas lenkas iš trijų teigia, kad nesiliauja sekti naujausių sodininkystės tendencijų, ir šiuo atžvilgiu Lenkija tik vos atsilieka nuo Rusijos. Todėl galbūt visai nenuostabu, kad nenutyla kalbos apie konkurencingus lenkų sodininkus, kurie kaip įmanydami mėgina pralenkti savo kaimynus, kad galėtų pasigirti ypatingu kraštovaizdžiu.

Be to, sodininkystė, atrodo, palengva populiarėjanti ir tarp jaunų lenkų, kitaip nei daugelyje kitų šalių. Jauni lenkai, neturintys nuosavo sodo, vietoje to naudoja balkonus. Tai gali pasirodyti esanti pagrįsta strategija.

Rusija: tikroji aistra - sodininkystė

Nuo pat Petro I, Peterhofo – Rusijos Versalio – kūrėjo valdymo pradžios XVIII amžiuje rusų požiūris į kraštovaizdžio formavimą rėmėsi dviem dalykais. Viena vertus, sodai visada buvo intymiai siejami su apmąstymu, atsipalaidavimu ir grožio stebėjimu. Kita vertus, kraštovaizdžio formavimas visada būdavo prilyginamas pagrindiniams prasimaitinimo poreikiams.

Tyrimo duomenimis, iš visų “Husqvarna” nagrinėjamų šalių, Rusijoje namų savininkai (dauguma iš jų – priemiesčių gyventojai) daugiausia laiko praleidžia rūpindamiesi savo sodais – ir jiems tai patinka.

Tai atspindi tikrą rusų sodininkystės aistrą. Tyrimo duomenimis, rūpestingai prižiūrimas ir gerai suprojektuotas kraštovaizdis suvokiamą namo vertę padidino 16 proc. Net ir šiais laikais rusams nėra neįprasta savo soduose užsiauginti norimų daržovių; šis faktas puikiai paaiškina, kodėl kulinarija ir ekologinė sodininkystė buvo įvardytos kaip populiariausios praėjusių metų tendencijos Rusijoje.

Estetinės ir kontempliatyviosios sodo ypatybės visada buvo vertinamos, o dar reikia pridėti socialinį dėmenį – daugiau nei aštuoni iš dešimties rusų teigia naudojantys sodus socialinio bendravimo tikslams.

(*Straipsnyje pateikiami tarptautinės aplinkos priežiūros technikos kompanijos “Husqvarna” užsakymu Švedijos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kairos Future“ 2011 m. atlikti apklausų duomenys. Juose dalyvavo daugiau nei 5000 namų savininkų 9 šalyse: JAV, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Australijoje, Japonijoje bei kaimyninėse Lenkijoje ir Rusijoje.)

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: sniegas neskubės tirpti, grįš šaltis (6)

Panašu, jog šalyje pagaliau įsitvirtins tikra žiema, su sniegu pasipuošusiomis apylinkėmis. Nors...

SEB paskelbė naujus įkainius – kai kas brangs dukart (390)

Kaip ir kiti komerciniai bankai, SEB bankas pranešė kad netrukus didins dalies paslaugų...

Gyvai / Vienuoliktasis Dakaro etapas: Žalą ištiko krachas, greičiausias buvo Juknevičius (397)

Vienuoliktajame jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio etape sportininkams trečiadienį reikėjo iš Beleno...

Lietuvio įspūdžiai iš audringiausio Hamburgo rajono: radau viską, nuo ko valdžia saugo mūsų šalies žmones (394)

Įsijautęs į nuo alkoholio, prostitucijos, rūkalų ir marihuanos išvalytos Lietuvos įvaizdį...

Avangarde finišavęs Juknevičius: labai gaila Vaido (5)

Vienuoliktasis Dakaro etapas vieniems Lietuvos sportininkams buvo sėkmingas, kitiems labai skaudus....

Šeškus tiki LiAngelo ateitimi: jam reikia pradėti mąstyti europietiškai (2)

Edvinas Šeškus praleido rungtynes dėl kelio skausmų, todėl jo tėvas ir vyriausiasis...

Kaip mylimajam pasakyti, kad vienas jo sekso judesys jums visai nepatinka? (34)

Kiekvieną mėnesį „Women`s Health“ svetainė su trimis „Men`s Health“ atstovais analizuoja...

Vasario 16-ąją bus leista valgyti mėsą (378)

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis – šįmet sutampa su pirmuoju gavėnios...

Jauna moteris dėl tampono neteko ir antros kojos (31)

Amerikietei manekenei, kuri dėl higieninio tampono sukelto toksinio šoko sindromo neteko dešinės...

Mokslininkai aptiko dar vieną vyrų ir moterų skirtumą: kas susijaudinus darosi jų galvose? (10)

Tai, kad moterys ir vyrai yra labai skirtingi, žino visi. Evoliucija ir per tūkstantmečius...