Sodo ribas galima žymėti įvairiai – nelygu, kodėl siena pastatyta. Svarbu ją pagal spalvą, medžiagą, stilių, tekstūrą priderinti prie jau egzistuojančių arba planuojamų statinių. Iš išorės sodą geriausia apjuosti aukšta siena (jei nenori savęs varžyti). Idealu, jeigu jūsų ir kaimynų skoniai (ir pajamos) panašūs. Pasižiūrėjus, kaip savo sodo ribas žymi kaimynai, ir pasirinkus panašų variantą, vaizdas bus estetiškesnis.
Statiniai, ypač mūrinės sienos, kainuoja brangiau nei gyvatvorė (žinoma, reikės ilgesnio laiko, kad ji taptų tinkamo aukščio, tankumo.) Viršus daromas iš tokios pat medžiagos kaip ir kita pertvaros ar užtvaros (tvoros, ažūrinių pinučių ir pan.) dalis, tik kitokios spalvos, rašto, arba iš specialiai parinktų medžiagų (čerpelių stogelis, dekoratyvūs raižiniai, jei užtvara medinė ir t. t.). Kruopščiai sutvarkytas sienos viršus taps įspūdinga detale sienos užbaigimui.
Užtvarų ir pertvarų aukštis glaudžiai susijęs su paskirtimi. Jas galima skirstyti į du tipus: nepriklausomas ir atramines. Tokios sienos gali ir žymėti sodo ribas, ir būti vidinės. Atraminės statomos ten, kur reljefas nelygus, kalvotas, arba ten, kur reikalingos paaukštintos sienelės.
Atsižvelkite į bendruosius sienų kūrimo principus
*Maždaug 1,8 m aukščio sienos statomos, norint sukurti aklinas užtvaras nuo pašalinių žmonių akių ir fiziniam barjerui.
*Sienos, iš dalies atliekančios sodo „kambario“ ar erdvės skiriamąją funkciją, turėtų būti apie 1,2 m aukščio.
*Žemos sienos tarp vienos ir kitos sodo dalies ar kitokios užtvaros kartais yra ir papildomos sėdimosios vietos arba turėklų pagrindas. Jos turėtų būti apie 0,5 m aukščio.
*Atraminės sienos naudojamos terasoms sukurti ir dirvai prilaikyti. Jų aukštis gali būti įvairus. Projektuotojas veikiausiai patartų šias sienas daryti apie 0,6 m aukščio, bet reikia atsižvelgti ir į sklypo savybes.
Lygi, glotni siena (šiuo atveju – gyvatvorė) pabrėžia aptvertos vietos ilgį ir sumažina jos plotį. Ištisinė užtvara yra regimasis barjeras. Sienos su specialiomis detalėmis (pavyzdžiui, tuščiu ovaliu ar kvadratiniu „langu“) leidžia pažvelgti į kitus sodo kampelius arba jo apylinkes.
Šiurkšti, grublėta, banguota siena (pavyzdžiui, gyvatvorė) vizualiai padidina sklypo plotį ir sumažina ilgį. Jeigu tai – tvora, naudojant specialias atramas galima suteikti jai daugiau ritmiškumo, patrauklumo, tvirtumo.
Sklypo sienos – ne vien aukštos tvoros, žalios gyvatvorės, bet ir vidinės pertvaros, skaidančios sodą į atskiras erdves. Nuotraukoje parodyta sienelė atlieka ir jaukaus suolelio funkciją. Geru oru ant jos galima išdėlioti spalvingas pagalvėles. Ne svečiams apnakvyndinti, bet vakarėliui pagyvinti, pasėdėti.
Atraminės sienos iš vieno šono būna papildomai apkrautos, spaudžiamos, nes prilaiko dirvą. Sklypo vidinės pertvaros atlieka visiškai kitą paskirtį negu išorinės sienos, skiriančios jį nuo aplinkos. Pirmiausia jos suskaido sodą ir sukuria kelias erdves. Gražios sienos, ypač akmeninės, nereikia apželdinti visos arba galima visai neapželdinti (kaip nuotraukoje), kad nuo jos svirtų kiliminių gėlių šakelės. Grubų, nelabai išvaizdų mūrą papuoš besidriekiantys spygliuočiai.
Sodą galima apsupti arba atitverti ir vijoklių atramomis. Štai plytų siena ilgiau sulaiko šilumą, todėl ideali lepesniems augalams. Oranžinio plastiko plokštė ne tik daro sodą modernų, bet ir yra jaukus prieglobstis lauke vasarojančiai agavai.
