Įdomiausia, kad metodas neretai suveikdavo, tik niekas nesusimąstydavo, kas per gedimas duodasi pataisomas tokiu primityviu būdu. Šiuolaikiniams televizoriams toksai remonto variantas, žinia, netaikomas. Tačiau kodėl?
Toliau – atsakymai į šiuos klausimus iš publikacijos portale novate.ru.
Apie gedimą ir smūgio poveikį
Gedimo priežastys – tikrai nesudėtingos. Jos, kaip ir taisymo metodas, susijusios su tų laikų radiotechnikos ypatumais. Tų priežasčių iš viso – trys.
1. Valdymo plokštė su lempomis
Pirmieji sovietiniai televizoriai buvo lempiniai. Nuo lempų iš esmės priklausė televizoriaus veikimas. Kai lempa išeidavo iš rikiuotės, ją tekdavo pakeisti nauja. Kad tai atlikti būtų paprasčiau, lempos buvo ne įmontuojamos į bendrą schemą, o įstatomos į specialiai joms skirtą plokštę ir įtvirtinamos lizduose. Ta plokštė būdavo gaminama iš ypatingos keramikos.
Dėl nuolatinio siekio atpiginti televizorių gamybą keramiką ilgainiui pakeitė plastikas. Tai leido supaprastinti gamybos procesus ir sumažinti savikainą. Deja, nepagalvota buvo apie tai, kad įkaitusi lempa plastikui kenkia: jisai praranda patvarumą, ima skilinėti, deformuojasi. Kaip tik dėl deformacijos lempos jungtis prarasdavo stabilumą, o kai kontaktas imdavo trūkinėti, sutrikdavo ekrane rodomas vaizdas.
Nuo smūgio kumščiu per televizoriaus korpusą šiek tiek pakisdavo lempos padėtis, vėl atsirasdavo kontaktas, o su juo ir vaizdas ekrane. Vis dėlto tokį veiksmą tekdavo atlikti periodiškai. Gerai bent, kad televizorių korpusai būdavo pakankamai patvarūs.
2. Šaltasis litavimas
Netrumpą laiką televizoriai būdavo surenkami rankomis, o visos jungtys – lituojamos lituokliais. Siekiant padidinti gamybos apimtį, litavimas buvo automatizuotas. Įsibėgėjus procesui detalių kojelės kartais oksiduodavosi. Nuo to prastėjo litavimo kokybė. Oksidacijos paveikta sritis palaipsniui plėtėsi, todėl imdavo trūkinėti kontaktas. Nuo smūgio kumščiu per korpusą detalės šiek tiek sujudėdavo ir kontaktas vėl atsirasdavo. Tiesa, suveikdavo metodas tik ribotam laikui.
3. Plokštės mikroįtrūkimai
Takeliai plokštėse būdavo formuojami ne iš laidų, o iš plonyčių folijos juostelių. Dėl mechaninio poveikio juostelės dažnai trūkinėdavo, todėl kontaktas dingdavo. Kartais jį pavykdavo atkurti smogiant kumščiu į televizoriaus korpusą, bet tik ganėtinai trumpam. Kad ir kaip būtų, iškilus rimtesnėms problemoms, be meistro apsieiti nepavykdavo.
O kaip yra dabar
Šiuolaikinės technikos tokiu būdu nepataisysi, nebent galutinai sulaužysi. Tik šiaip jau 99 proc. atvejų problemų kyla vien dėl to, kad buvo nuspaustas netinkamas mygtukas. Tiktai labai retai prireikia techniko įsikišimo.
