„Novate“ pasidomėjo, kas sugalvojo regztuką ir kodėl jis vėl darosi populiarus.
Sukūrimo istorija
Pirkinių regztukas atkeliavo į Sovietų sąjungą iš Vakarų Europos. ХХ a. trečią dešimtmetį čekų verslininkas Vavržinas Krčilas gamino plaukų tinklelius. Jie nesulaukė ypatingo populiarumo, tada verslininkas pridėjo rankenas – taip atsirado regztukai pirkiniams.
SSRS regztukai buvo minimi dar prieš revoliuciją. Vėliau juos ėmė gaminti Visasąjunginė aklųjų bendruomenė, kuri suteikdavo darbo šimtams neregių. Per savo egzistavimo laiką regztukų išvaizda praktiškai nesikeitė, nebent ant rankenų užmovė vamzdelius, kad nepjautų delnų. Tai buvo reikalinga, juk regztukas galėjo išlaikyti iki 70 kg svorį. Buvo pardavinėjami ir kabliukai regztukams kabinti prie stalo ar viešajame transporte.
8 dešimtmečio pabaigoje SSRS ėmė atsirasti plastikinių maišelių ir regztukai atsidūrė antrame plane. Žmonės iš įpročio plaudavo ir džiovindavo polietileno maišelius, juos išmesdavo tik visiškai susidėvėjus. Regztukuose pradėjo laikyti svogūnus, česnakus, kitokius produktus, netgi gaudydavo su jais vėžius.
Regztukai vėl madingi
Regztukai – ekologinis gaminys iš buvusios Sovietų sąjungos grįžta į madą. Plastikas teršia aplinką, o regztukai gaminami iš natūralių medžiagų, juos galima skalbti ir naudoti daugybę kartų.
Dabar būna pirkti įvairių spalvų, dydžių regztukų, su papuošimas ir be jų, net pasaulinio garso įmonės juos kuria ir pardavinėja.
