Kas tas biohumusas?
Biohumusas (vermikompostas) glaudžiai susijęs su žemės ūkio sritimi – sliekininkyste. Šioms organinėms trąšoms pagaminti reikalingi Kalifornijos sliekai. Jie iš įvairių maisto, buitinių, miško, medienos ir žemės ūkio atliekų, kanalizacijos vandenų nuosėdų pagamintą kompostą perdirba į biohumusą. Šis kur kas veiksmingesnis už kitas organines trąšas: gerina dirvožemio savybes, neleidžia kauptis nitratams, jame nėra piktžolių sėklų. Biohumuse gausu makro- ir mikroelementų, vitaminų, fermentų, aminorūgščių, ypač vertingų humino rūgščių.
Sliekai auginami lauke arba patalpoje (fermoje, sandėlyje), specialiose lysvėse. Pašaras – kompostas – jiems paruošiamas iš anksto. Sliekai burna įsiurbia maistą, tad šis reikalingas tik kompostuotas (supuvęs).
Norint biohumuso pasigaminti savo poreikiams, rekomenduojama naudoti įvairius sliekų auginimui skirtus įrenginius, pavyzdžiui, specialias komposto dėžes, kurias galima laikyti ir pastato viduje, ir lauke.
Kuo pasižymi biohumusas?
Paprastais žodžiais tariant, biohumusas – tai sliekų mėšlas. Tiksliau jį sudaro kaprolitai (sliekų ekskrementai) ir organinės medžiagos. Kompostas yra geros trąšos, o biohumusas – juo labiau. Tai unikalus produktas. Jame nėra nei patogenų, nei nitratų. Biohumusas stimuliuoja augalą, atgaivina dirvožemį, sunkiai pasisavina vandenį ir sunkiai jį atiduoda. Tad augalas ir per sausrą gauna drėgmės, o liūtis trąšų neišplauna.
Biohumusas yra koncentratas, kurio dirvoje turėtų būti maždaug 20 proc. Jis maišomas su dirvožemiu ar kitomis organinėmis trąšomis, kompostu. Svarbu šio reikalavimo laikytis. Biohumusą galima perdozuoti ir juo nudeginti augalus. Žinoma, jeigu tiesiog bersite biohumusą ant dirvos aplink augalą, galite naudoti ir vien jį.
Ar biohumusą gali gaminti musiškiai sliekai?
Jei norite pasigaminti biohumuso, Kalifornijos sliekų galite ir nepirkti. Jeigu mėšlinius sliekus pripratinsi tinkamai perdirbti atliekas, tai jie atliks tą pačią funkciją kaip ir specialūs sliekai. Pavyzdžiui, ir mustangą įmanoma išmokyti arti dirvą, bet su juo sunku dirbti – reikės ilgai pratinti, įdėti daug pastangų. Taip ir su sliekais.
Kiekviene sode yra daugybė atliekų. Svarbiausia – išmokti jas panaudoti, ne tiesiog suversti į krūvą ir sumesti sliekus. Kompostuotų sodo atliekų struktūra turi būti panaši į žemės. Tik po to galima jomis sliekus šerti ir priversti dirbti.
Kalifornijos sliekai, gaminantys biohumusą, – sliekų Eisenia fetida prekinis ženklas. Skirtumas nuo mūsiškių – jie jau adaptuoti, pramoniniu būdu pripratinti dirbti.
Ką sliekas ėda?
Sliekas ėda viską, kas organiška. Tik maistas turi būti suderintas, įvairus, azoto ir anglies santykis tinkamas. Juk ir žmogus negali valgyti, tarkime, vien tik raugintų kopūstų. Jam reikia ir to, ir ano – kaip ir sliekui. O kompostuoti galima viską.
Kiek sliekų pakaktų nedideliam ūkeliui?
Skaičius priklauso nuo turimų atliekų kiekio. Sliekas ėda tiek, kiek sveria. O sveria jis apie pusę gramo. Čia ir reikalingos matematikos žinios. Atliekos reiškia ne vien nupjautą žolę, kurios visada būna daug. Ji turi būti virtusi kompostu. Pradžiai užtenka kokį kilogramą sliekų nusipirkti. Galbūt pirmais metais rezultatai nebus puikūs ir nepavyks perdirbti visų atliekų, bet matysite, kad jau turite biohumuso.
Kaip ilgai biohumusas veikia dirvą?
Deklaruojama, kad jis veikia iki 4 metų. Tai priklauso nuo kaprolitų ir perdirbtų organinių atliekų (komposto) santykio. Jeigu biohumusą sudarys 80 proc. komposto ir 20 proc. kaprolitų, jo poveikis bus trumpesnis. Jeigu kaprolitų 60 proc. – poveikis ilgesnis. O jei šios medžiagos sudaro 80 proc. – biohumuso pakaks 4 metams.
Ar sliekų auginimas reikalauja daug darbo ir priežiūros?
Darbas priklauso nuo kiekio. Kai biohumuso gamyba užsiimama pramoniniu būdu, jo, be abejo, yra kiekvieną dieną. Sliekus pakanka šerti kartą per savaitę. Tačiau maždaug kas tris mėnesius jų skaičius padvigubėja. Jei sliekams bus skirta 1 m3, po 3–4 mėnesių jau bus 2 m3. Taip susidaro progresija, kiekis didėja – daugėja ir darbo, nors jis ir nėra labai intensyvus. Svarbiausia paruošti maisto sliekams, t. y. kompostuoti, sutvarkyti atliekas.
Aišku, svarbūs ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, drėgmė. Terpės, kurioje gyvena sliekai drėgnis turi būti apie 80 proc. Taigi vien maitinti sliekus – neužtenka. Jeigu šersi kartą per savaitę ir bus karšta, išdžius, todėl reikės laistyti.
Kur sliekus laikyti – lauke ar viduje?
Sliekams yra blogai, kai šalta. Dėžę žiemą galima įnešti į vidų, kur šilčiau. Užsienyje labai populiarios specialios dėžės, kurias galima laikyti ir namuose. Ten žmonės meta atliekas, ir sliekai jas perdirba. Iš namuose turimų atliekų pagaminto biohumuso visiškai pakanka patręšti namų ar sodo augalams.
Nedideliais kiekiais sliekus galima veisti įvairiu metų laiku. Tai priklauso ir nuo tikslo. Pavyzdžiui, pavasarį nėra atliekų, o rudenį jų atsiranda, tad yra ir kuo šerti. Taigi kartais sliekus geriau veisti pavasarį, kartais – rudenį. Aišku, jei jų nusipirksite, kai oro temperatūra –20 °C, lauke niekur nepadėsite – reikės laikyti kur nors viduje.
