Užėjus į bet kurią maisto prekių parduotuvę galima rasti praktiškai visų populiariausių daržovių ir vaisių, ir taip – bet kuriuo sezonu. Akivaizdu, kad laikai, kai dėl prekių deficito tekdavo gėrybes auginti patiems – seniai praeityje. Vis tik begalinės gausos laikais išryškėja kitos vertybės: valgyti šviežias, namie augintas daržoves – didžiausia prabanga.
Ko gero, daugelis su malonumu ir nostalgija prisimena ką tik nuskinto, šviežio ir sultingo pomidoro skonį ir kvapą, kuris užburdavo visus namus ir nepalikdavo jokių vilčių pirktinėms daržovėms. Vis tik tai gali tapti daugiau nei prisiminimu – savo gėrybių nesunkiai galite užsiauginti patys, o ypač – įsirengus šiltnamį.
„Kovo pabaiga ir balandis – optimaliausias metas šiltnamio statybai: jau yra kiek šilčiau, be to, galima be skubos paruošti dirvą, įsigyti sėklas, daigus ir tinkamai pasiruošti auginimo sezonui, o ir derliaus sulauksite pačiu laiku. Pavyzdžiui, įsirengus šiltnamį balandžio pradžioje, derliumi galėsite džiaugtis jau liepą“, – pasakoja prekybos centro internete „Varle.lt“ sodo technikos specialistas Aivaras Saniukas.
Šiltnamio mikroklimatas – tikra palaima augalams, leidžianti jiems klestėti nepriklausomai nuo permainingo oro. Stabili temperatūra ir reikiamas drėgmės lygis suteikia galimybę pratęsti auginimo sezoną ir šviežiomis gėrybėmis džiaugtis nuo vasaros iki rudens vidurio.
„Lietuvoje oras nėra lengvai nuspėjamas ir mėgsta krėsti pokštus, todėl norint savo daržo gėrybėmis mėgautis anksčiau ir ilgiau, tikrai verta investuoti į šiltnamį. Jo nauda tuo neapsiriboja: šiltnamyje užaugintos naminės daržovės bus ne tik skanesnės, bet ir sveikesnės, ekologiškos ir apsaugotos nuo nepageidaujamų kenkėjų. Negana to, ilgainiui nemažai sutaupysite“, – tikina A. Saniukas.
Tiesa, nors ir auga susidomėjimas sodininkyste bei daržininkyste, daugelis pradedančiųjų sodininkų jaučiasi sutrikę dėl informacijos gausos, o kai kurių žinių bagažas išvis tuščias. Taigi, nuo ko pradėti, norint įsirengti šiltnamį, kuris pasižymėtų kokybe, estetika ir duotų trokštamų rezultatų?
Skubėkite lėtai – išvengsite klaidų
Šiltnamio įrengimą vertėtų pradėti ne nuo medžiagų pirkimo ir statybos darbų, o nuo kruopštaus galimybių ir poreikių įsivertinimo – kadangi kokybiškas statinys tarnauja iki 10 metų, reikėtų atsakingai pasirinkti jo formą, medžiagas ir dydį, taip pat atsižvelgti į turimo sklypo dydį ir vietą, kurią galite skirti statiniui.
„Universali taisyklė – vengti pavėsio ir rinktis atviras vietas, nes augalams reikia daug saulės. Apie gėrybes, kurias norėsite auginti, taip pat pagalvokite iš anksto – tai svarbu renkantis statinio formą. Pavyzdžiui, žemesniems augalams – baklažanams, paprikoms, žemaūgiams pomidorams – labiau tinka arkiniai šiltnamiai, o aukštesniems – agurkams, aukštaūgiams pomidorams ir gėlėms – dvišlaičiai.
Vis tik svarbu nepamiršti, kad šiltnamis turėtų būti ne tik praktiškas, bet ir harmoningai derėti prie bendro jūsų sodo vaizdo“, – patarimais dalijasi sodo technikos ekspertas.
Šiltnamiai skiriasi ne tik dydžiu ir forma, bet ir medžiagomis. Svarbiausias aspektas yra dangos medžiaga, nuo kurios priklauso, kiek šviesos ir šilumos prasiskverbs į vidų. Dažniausia naudojamos medžiagos – plėvelė, polikarbonatas ir stiklas.
„Plėvelė – pigiausias, stiklas – klasikinis pasirinkimas, tačiau šios medžiagos nėra itin ilgaamžės, reikalauja tvirtesnės konstrukcijos ir yra mažiau atsparios pažeidimams. Tuo tarpu polikarbonatas – gerokai patvaresnė ir populiaresnė alternatyva, pasižyminti gera šilumos izoliacija ir atsparumu smūgiams. Be to, šiltnamyje iš polikarbonato plokščių būna apie 20% daugiau šviesos negu tradiciniame šiltnamyje“, – vardija A. Saniukas.
Nenumokite ranka ir į šiltnamio karkasą. Populiariausios, ilgaamžiškiausios ir patvariausios medžiagos yra plienas ir aliuminis. Aliuminis žmonių mėgstamas dėl daugelio priežasčių: pirmiausia, jis nerūdija, todėl iš jo pagamintas šiltnamio karkasas tarnaus ilgai ir bus lengvai montuojamas. Vis tik jis – gerokai brangesnis už plieną. Tuo tarpu plienas, nors ir pigesnis, yra itin jautrus korozijai.
Nenorint ilgainiui imti gailėtis dėl nekokybiško statinio, A. Saniukas rekomenduoja rinktis cinkuotą plieną. Jis atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju reikia įvertinti antikorozinę dangą – 1 m2 plieno profilio paviršiaus turi būti padengtas ne mažau 250 g cinko, antraip jis bus lengvai pažeidžiamas ir prasidės korozija.
„Viską gerai apgalvoję, tikėtina, išvengsite klaidų, kurios gali pakišti koją tiek artimoje, tiek tolimoje ateityje. Tiesa, pradedantiesiems, norintiems išbandyti savo jėgas, puikiai tiks nedidelis, plėvele dengtas šiltnamis – tai yra nebrangus ir paprastas būdas įžengti į sodininkystės pasaulį“, – tikina specialistas.
Tiesa, norint sėkmingai užsiauginti derlių šiltnamyje, reikia atminti kelias taisykles ir patarimus. Pirmiausia, pasirūpinkite, kad dirvožemis būtų derlingas, purus ir gerai drenuojamas. Nepamirškite vėdinti šiltnamio, kad išvengtumėte per aukštos temperatūros ir drėgmės. Reguliariai tręškite ir laistykite augalus, kad jie gautų reikiamų maistinių medžiagų ir vandens, o ypač karštomis dienomis.
Taip pat svarbu stebėti augalus ir laiku pastebėti kenkėjus, o pasibaigus sezonui, rekomenduojama šiltnamį dezinfekuoti, kad išvengtumėte ligų plitimo.
Daugiau naudingos informacijos, kaip paruošti šiltnamį naujam sezonui, skaitykite čia: