aA
Lietuvoje sparčiai kylant energijos kainoms bei lygiagrečiai augant visuomenės energijos poreikiams, kurie ateityje, tikėtina, tik dar labiau didės, po truputį atsigręžiama į atsinaujinančių energijos resursų panaudojimą. Vienas tokių – tai saulės išspinduliuojama šiluma. Saulės šviesa – švari ir neišsenkanti energija, kuri Lietuvoje turi dar nepanaudotą potencialą.
Vanduo, saulės atspindys, šiluma, vasara, ežeras
Saulės spindulių šokis ežero paviršiuje
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)
Palyginus su konvencinėmis energijos formomis, atsinaujinanti saulės energija pasižymi mažais eksploatacijos kaštais bei efektyvumu. Saulės išspinduliuojama šiluma gali būti naudojama karšto vandens gamybai bei pastatų šildymui. Pirmuoju atveju reikalingi įrenginiai – saulės kolektoriai, kurie absorbuoja ir nukreipia saulės šilumą į karšto vandens gamybos sistemą.

Antruoju atveju gali būti naudojami saulės kolektoriai, kurie šiltą vandenį tiekia į šildymo sistemą, arba pats pastatas gali būti „saulės kolektorius“, jei atitinka tam tikrus techninius reikalavimus. Tokie pastatai vadinami mažai energijos naudojančiais pastatais.

Nors ši technologija pradiniame etape reikalauja nemažų investicijų, ilgainiui jos naudojimas atsiperka, o atsipirkimo laikas priklauso nuo naudojimo intensyvumo.

Pavyzdžiui, vienas saulės kolektoriaus kvadratinis metras per metus leidžia sutaupyti apie 30-50 kg naftos kuro. Saulės kolektorių efektyvumas didžia dalimi priklauso nuo saulės energinės spinduliuotės, tačiau netgi mūsų platumoje galima sutaupyti nuo 20 iki 60 proc. vandens šildymui reikalingų lėšų. Saulės energiją akumuliuojanti sistema – tai ne tik būdas sutaupyti, bet ir ekologiškas gaminys.

Pasak šildymo ir santechnikos įrangos pardavimo bendrovės „Celsis“ Kauno filialo direktoriaus Lino Šabūno, dažniausiai kreipiasi privačių namų savininkai, bet verslininkai taip pat jau ima domėtis, ypač tie, kurie užsiima šilumos tiekimo verslu. Taip pat galvojama, kaip pritaikyti saulės kolektorius ir daugiabučiams namams. Didžiausias dėmesys alternatyvios energijos panaudojimu jaučiamas didžiųjų miestų regionuose, galbūt dėl to, kad tai yra pakankamai brangi technologija ir jai reikia lėšų ir daugiau informacijos. L. Šabūnas teigia, kad, norint įsirengti optimaliai gerą saulės kolektorių sistemą, reikia orientuotis į ne mažiau 15-19 tūkstančių litų investiciją. Visi kaštai priklauso nuo sistemos pobūdžio, kaip kolektoriai montuojami. Specialisto teigimu, reikia turėti galvoje, kad yra paties įrenginio kaštai ir instaliavimo kaštai.

„Įrengimo specifika priklauso nuo stogo dangos, atstumo iki katilinės ir kitų faktorių. Saulės kolektoriai, kaip ir kitos šildymo sistemos, yra individualus projektas kiekvienu atveju. Populiariais skaičiavimais nepatariame remtis, – pastebi L. Šabūnas. – Žinoma, pajūryje, kur saulės šviesa yra intensyvesnė nei visoje Lietuvos, saulės kolektoriai yra našesni“.

Norint įsirengti saulės kolektorius, reikėtų išsiaiškinti, kokie yra žmonių poreikiai: reiks ruošti karštą vandenį, naudoti šiltą vandenį baseinui ar kita. „Beje, saulės kolektorius labai verta naudoti baseinams šildyti – investicijos atsipirktų greičiau. Taip yra todėl, kad saulės kolektoriaus darbo našumas žiemą nėra didelis, o vasarą, kai saulė intensyvi, atsiranda našumo perteklius, kurį ir reikėtų panaudoti. Baseinai, ypač atviri, šiuo atveju labai tinka. Lietuvoje klimatas yra gana vėsus, todėl baseino vandenį būtų gerai pašildyti“, – sako L. Šabūnas.

Įsigyjant saulės kolektorių, taip pat reikia įvertinti, kokioje zonoje jis bus montuojamas, kur yra žemės sklypas, koks namo stogas, ar bus instaliuojama ant stogo, ar ant žemės. „Į tokius projektus žmonės investuoja pinigus, mes – visas savo žinias ir patirtį. Saulės kolektoriai – alternatyvi energija, kuri nieko nekainuoja. Todėl, jei ji yra, reikia ją naudoti“, – ragina „Celsis“ atstovas.

Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Rimvydas Ambrulevičius pastebi, kad Lietuvoje, palyginus su Lenkija ar Vokietija, saulės kolektorių paplitimas nedidelis, o pagrindinė to priežastis – didelės investicijos ir ne itin palankios meteorologinės sąlygos. Pasak jo, daugiausia saulės būna nuo balandžio antros pusės iki rugsėjo vidurio.

„Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse valstybė remia tokių sistemų įrengimą ir individualiems asmenims, Lietuvoje – ne. Pats didžiausias objektas su saulės kolektoriais Lenkijoje yra Šlionske. Ten įrengta net apie 200 standartinių kolektorių sistema, o jos finansavimui lėšas skyrė valstybė ir Europos Sąjunga. Lietuvoje bene sėkmingiausia saulės kolektorių sistema yra įrengta Veisiejų amatų ir technologijų mokykloje“, – sako R. Ambrulevičius.

Anot specialisto, kolektoriaus veikimo (energijos konvertavimo) efektyvumas labiausiai priklauso nuo įrenginių konstrukcijos, o kolektoriaus išvystoma šiluminė galia – nuo pasirinkto darbo režimo. Pasak jo, tam, kad saulės kolektorių sistema tarnautų ilgai, reikia tinkamai ją prižiūrėti.

„Vasarą turime galios perteklių, nes žmonės išvykę ir todėl sunaudojama mažai karšto vandens. Jei sistema išjungta, nevyksta skysčio cirkuliacija ir kolektoriuje esantis skystis užverda. Esant tuščios eigos režimui, temperatūra kolektoriuje pasiekia 140-190 laipsnių (vakuuminiuose net 230). Dėl šios priežasties dalis antifrizo per apsauginį vožtuvą išteka iš sistemos. Panašiai atsitinka, kai nenaudojamas karštas vanduo talpoje įšyla iki 85 laipsnių, nes siekiant apsaugoti sistemą stabdomas cirkuliacinis siurblys. Antifrizą užpilti galima tik sistemai atvėsus. Namuose turimas baseinas šiais atvejais tampa avariniu aušintuvu – valdiklis perjungia cirkuliaciją į baseino šilumokaitį ir apsaugo sistemą nuo perkaitimo. Vietoj baseino tą funkciją gali atlikti geoterminio šildymo gruntinis kolektorius. Tokios avarijos įvyksta dėl gedimų ar remonto elektros tinkluose, kai išjungiamas elektros energijos tiekimas“, – pastebi R. Ambrulevičius.

Žemės ūkio inžinerijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo teigimu, saulės kolektorių atsipirkimo laikas yra trumpiausias, kai šildymui naudojama elektros energija. Individualiam namui sistema su plokščiais kolektoriais gali atsipirkti vidutiniškai per 4-5 metus, o jų tarnavimo laikas ne mažesnis kaip 25 metai. Jei naudojamas kietas kuras – malkos, anglys, atsipirkimo laikas pailgėja iki 10-12 metų. Namuose įrengta vakuuminių kolektorių sistema dėl didesnės kainos gali atsipirkti ir per 20 ar daugiau metų.

„Jei energijos kainos išaugs, investicijų į alternatyvias energijos gavimo sistemas atsipirkimo laikas sutrumpės. Intensyviai naudojamuose objektuose, pavyzdžiui agroturizmo sodybose, poilsiavietėse, kolektorinės sistemos atsipirks ir per 2-3 metus, nes ten vandens šildymui naudojama daug brangios energijos “, – sako R. Ambrulevičius.

Specialistas pataria atkreipti dėmesį ir pasiskaičiuoti investicijų atsipirkimą, nes, nepaisant pigios energijos, saulės kolektorių sistema – nemaža investicija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įvardijo didžiausias baimes dėl koronaviruso: kur kas gilesnės problemos gali laukti ateityje (142)

Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai “ visuomenės...

Verslo planas dėl karantino švelninimo: galėtų dirbti lauko kavinės, odontologijos įmonės, vėliau – ir viešbučiai (311)

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis paragino asocijuotas verslo struktūras iki...

Lietuva pildosi apsaugos priemonėmis: Kauną pasiekė 2 tūkstančiai dėžių, pakeliui – dar didesnė siunta (28)

Šiąnakt Kaune nusileido dar vienas lėktuvas su apsauginėmis priemonėmis. Anot Sauliaus...

Naujų atvejų skaičius mažėja: per parą Lietuvoje fiksuoti 32 koronaviruso atvejai (213)

Naujų koronaviruso atvejų skaičius šalyje perkopė 900. Per parą ištyrus 2301 ėminį...

Klaipėdos uosto vadovo konkursą laimėjo su „valstiečiais“ rinkimuose dalyvavęs Algis Latakas (81)

Klaipėdos jūrų uosto vadovo konkursą laimėjo buvęs koncerno „Achemos grupė“ valdomos...

Lingienė: turime per 20 išplitusių koronaviruso židinių Lietuvoje (38)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė palaiko...

Alkoholio pramonė skaičiuoja nuostolius: pardavimų kritimas gali svyruoti tarp 20-40 proc.

Alkoholio gamintojų ir importuotojų nuostoliai, patirti viso karantino metu, gali siekti virš 10...

Danija mėgins grįžti į normalų gyvenimą: mes reagavome greitai (4)

Viena iš pirmųjų Europos valstybių, kuri užvėrė savo ekonomiką reaguodama į „Covid-19“,...

Rizikų darbo vietoms mastas – beprecedentis nuo Didžiosios depresijos laikų (12)

Visame pasaulyje darbuotojai patiria didelį spaudimą krečiant koronaviruso krizei, jau sukėlusiai...

Mokslininkas: didžioji dalis Lietuvą pasiekiančių respiratorių – prastos kokybės (26)

Didžioji dalis Lietuvą šiuo metu pasiekiančių respiratorių yra prastos kokybės, sako Kauno...

|Maža didelių žinių kaina