Sienų negriovė
Pro langus srūva pilka žiemos dienos šviesa, tarsi susiliejanti su pilkšvomis sienomis. Jaukiai girgžda senos parketo lentelės. Atrodo, kad iš foteliuko palikusi mezginį tuoj pakils močiutė ir pakvies pietų. Stalas jau padengtas: ant nertų servetėlių išdėliotos lėkštės iš seno servizo...
Tokia nostalgiška nuotaika apima apsilankius bute, kurio interjerą praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio dvasia kūrė interjero architektė Ugnė Puronaitė. Sostinėje (bet galėtų būti ir bet kuriame kitame Lietuvos mieste ar miestelyje) 1961 m. statytame standartiniame daugiabutyje esantis vieno kambario 35 kv. m ploto butas atrodo ir naujas, ir kartu senas.
„Kiekvienas pastatas, butas, daiktas turi savo istoriją. Tuo jis yra įdomus ir išskirtinis, todėl vertas išsaugoti“, – pasakoja apie interjero idėją architektė.
Ją stebina lietuvių noras atsikratyti prieš daug metų pirktų daiktų, būtinai pakeisti juos naujais. Bet nauji ne visada geresni: kokybė, originalus dizainas kainuoja brangiai, tad retas gali sau leisti įsigyti tokių baldų ar interjero detalių. Pigūs daiktai neturi savitumo, dažnai būna prastos kokybės.
„Daugelis žmonių baiminasi, kad jų namai atrodys kaip močiutės. Tačiau senas ir senamadiškas – toli gražu ne sinonimai. Be to, pakaks kelių charakteringų naujų detalių ir interjeras taps šiuolaikiškas“, – pastebi U. Puronaitė. Ji džiaugiasi, kad jauni būsto šeimininkai to neišsigando.
Kuriant šio buto interjerą, stengtasi išsaugoti esamą patalpų išdėstymą. Padaryta tik viena nuolaida: siekiant funkcionalumo virtuvė iškeltą į kambarį, o jos vietoje įkurtas miegamasis. Taip vieno kambario butas virto dviejų kambarių butu.
„Pasisekė, kad šį planą įgyvendinti leido techninės sąlygos. Į tą kambario vietą, kurioje įkurdinome virtuvės zoną, pavyko iš vonios per koridorių nuvesti kanalizacijos vamzdžius ir išgauti reikiamą nuolydį“, – pasakoja interjero architektė.
Išsaugojo koloritą
Visos sienos perdažytos. Pasirinkti neutralūs, šviesūs balti, pilkšvi, gelsvi tonai. Panašiai butas buvo išdažytas ir prieš remontą – norėjosi išsaugoti koloritą. Tik prieškambariui parinkta kiek sodresnė, jaukumo suteikianti rusvai pilka žemės spalva.
Vidinės durys liko tokios, kokios buvo: paprastos baltai dažytos medinės su matiniais stiklais. Jos netgi nerestauruotos (vėliau šeimininkai planuoja nugramdyti ne vieną senų dažų sluoksnį ir perdažyti).
Originalios ir grindys: koridoriuje, svetainėje – senas buko parketas, nušlifuotas ir perlakuotas. Plyšiai, nelygumai liko, einant girgžda. „Bet tai tik suteikia žavesio“, – tikina U. Puronaitė.
Miegamojo grindys – pušinių lentų. Jos buvo paslėptos net po dviem linoleumo sluoksniais. Nuskutus senus dažus ir perlakavus atsiskleidė natūralios medienos grožis.
Seni radiatoriai perdažyti baltai. Architektė norėjo išsaugoti ir senus langus, bet restauruoti juos pasirodė neįmanoma: buvo per daug suklypę, todėl teko keisti naujais.
Vonioje sienos ir grindys išklijuotos gelsvomis keraminėmis plytelėmis, išlaikant 7-ajam dešimtmečiui būdingą klijavimo aukštį ir plotą. Vonia nepakeista, tik restauruota. Ji, praustuvė ir klozetas stovi ten pat, kur ir seniau. Tik santechninė įranga nauja: baltos spalvos, paprastų formų dizaino.
Dar vienas pakeitimas – balta baldine plokšte uždengti vamzdžiai ir vandens skaitikliai. Išsaugotas langelis, esantis sienoje į buvusią virtuvę (dabar miegamąjį), pro jį į vonią patenka daugiau dienos šviesos. Ši detalė taip pat būdinga 7-ojo dešimtmečio daugiabučiams.
Autentiškos detalės
Atnaujintame interjere išliko keletas ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių baldų ir kitų aksesuarų. Svetainėje stovintys du stilingi 7-ajam dešimtmečiui būdingo dizaino foteliukai restauruoti: pakeistas porolonas ir gobelenas, nušlifuota ir perlakuota medinė dalis.
Koridoriuje kabantis šviestuvas gelsvo stiklo gaubtais – taip pat senųjų šeimininkų palikimas. Prie jo dera medinė spintelė po veidrodžiu. Ją buto šeimininkai gavo dovanų iš savo giminaičių. Šiek tiek atnaujintas baldas puikiai pritapo naujoje aplinkoje.
U. Puronaitė pritaikė ir kitus senus daiktus. Vonioje ant sienos kabanti lempa, šviestuvai miegamajame ir svetainėje, stikliniai grafinai, kavos ir pietų servizai taip pat mena tuos laikus, kai buvo pastatytas šis namas, nors yra atkeliavę iš įvairių kitų vietų.
Kėdės, stovinčios prie valgomojo stalo, gautos iš vienos įstaigos, kur baldus keitė naujais. Medinę dalį tereikėjo perlakuoti, o minkštąją teko pakeisti. Kėdės pasipuošė tokiu pat juodos spalvos gobelenu kaip ir foteliai.
Didelis ąžuolinis pietų stalas įsigytas skandinaviškais baldais prekiaujančiame salone. Kokybiškam, minimalistinio stiliaus baldui pinigų negailėta: jis laikys ilgai ir niekada neišeis iš mados.
Svetainei dar trūksta minkštasuolio. Jis taip pat turėtų būti skandinaviško dizaino, lakoniškų linijų, smėlio ar pilkos spalvos, nedidukas, mat šiam baldui kambaryje liko nedaug erdvės.
Neutralios spalvos sizalio kilimas svetainei pasirinktas, nes yra iš natūralios medžiagos, praktiškas, spalviškai dera prie esamų grindų. Be jokio rašto, tačiau akį traukia gražiai išryškėjanti faktūra.
Paprasti baldai
Nauji baldai šiam butui, pasak U. Puronaitės, parinkti laikantis neutralumo ir paprastumo principo. Jie visi pagaminti iš blizgių baltų faneruotų medienos drožlių plokščių.
„Šią medžiagą pasirinkau norėdama, kad baldai susilietų su sienomis, būtų tik fonas“, – aiškina interjero architektė.
Virtuvė, užimanti visą galinę svetainės sieną, iš tiesų tarsi išnyksta. Neatsitiktinai parinktas minimalistinis baldų dizainas: uždaros spintelės, durelės ir stalčiai be rankenėlių, įmontuojamoji buitinė technika.
Žema griežtų formų knygų lentyna be durelių svetainėje taip pat iš baltos baldinės plokštės. Interjero autorė pasakoja, kad ši lentyna čia tik dėl praktiškumo: ateityje jos vietoje galėtų atsirasti koks nors autentiškas baldas.
Miegamajame įrengta talpi sieninė spinta, tokio pat stiliaus kaip ir virtuvės baldai. Prie jos priderinta iš baltos baldinės plokštės pagaminta paprasto dizaino dvigulė lova lenktais kampais. Jie tarsi atkartoja lubų kontūrą: jų kampai taip pat lenkti, ne ištiesinti, o palikti tokie, kokie buvo sumanyti namą projektavusių architektų.
Vietoje spintelių šalia lovos vienoje pusėje stovi fikusas (prieš penkis dešimtmečius ši gėlė augo kas antrame bute), kitoje – metalinis staliukas, 7-ojo dešimtmečio dizaino šiandieninė interpretacija, sukurtas danų dizainerio Thomo Bentzeno.
Iš pradžių užuolaidos iš gelsvo, reljefiniais augaliniais raštais išmarginto audinio kabojo ant vamzdžio formos karnizų. „Vėliau karnizus vis dėlto nusprendžiau uždengti stačiakampės formos plokštėmis, toks sprendimas buvo populiarus tada, kai pastatytas šis namas“, – aiškina Ugnė Puronaitė.
10 Ugnės Puronaitės patarimų
1. Būsto interjeras turi atspindėti pastato dvasią.
2. Atnaujintame interjere palikite kelis tam laikotarpiui, kada buvo pastatytas namas, būdingus elementus
3. Neskubėkite keisti buto plano. Apgalvokite, kodėl jis toks: kiekvienas sprendimas turi prasmę.
4.Vertinkite tai, ką turite. Įsikėlę į nenaują butą, atidžiai jį apžiūrėkite, galbūt yra gerų dalykų, kuriuos verta išsaugoti.
5. Natūralios medienos langus, duris ir grindis restauruokite: nugramdykite senus dažus, pakeiskite stiklus ir perdažykite ar perlakuokite. Tai geriau, nei pirkti pigius, nekokybiškus naujus.
6. Radiatorius, jeigu jie dar geri ir laiko šilumą, perdažykite ir palikite. Jie labiau derės stilistiškai nei nauji.
7. Jei naujame interjere norite palikti senų daiktų, kurkite kontrastą: restauruodami suteikite jiems ryškumo, kad labiau išsiskirtų. Nauji daiktai, baldai, sienos ir grindys turi būti neutralus fonas.
8.Prie 7-ojo dešimtmečio stiliaus dera paprastų formų šiuolaikiškas dizainas.
9. Restauruojant minkštus baldus būtina atkurti tikslią jų minkštosios dalies formą, tik taip išsaugosite stilių.
10. Pasikonsultuokite su profesionaliu interjero dizaineriu ar architektu, jeigu nesate tikri, ką verta išsaugoti, o ką pakeisti. Konsultacija brangiai nekainuos, o gali padėti nemažai sutaupyti.
