Primena botaniko laboratoriją
Nikolajus Kotliarovas anksčiau buvo eilinis sodininkas mėgėjas, laisvalaikiu šiltnamyje auginęs paprikas ir net neįsivaizdavęs, kad mažyčiai spalvoti žiedeliai gali šitaip užburti vyrišką sielą.
Sanpaulijų vazonėliais, kurių skaičius didėjo kosminiu greičiu, apstatė ne tik darbo kabinetą, bet dar ir išsirūpino papildomą patalpą, primenančią botaniko laboratoriją. Joje sumontavo lentynas, apšvietimą, specialaus mikroklimato daiginimo stelažą, laistymo sistemą su drenažu ir vandens pertekliaus nutekėjimu.
„Sanpaulijoms reikia sukurti tinkamas sąlygas, jos mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl vadinamos virtuvės gėlėmis“, – dalijasi patirtimi Nikolajus.
Pomėgis, ploninantis kišenę
Kolekcionierius rūšines sanpaulijas užsisako iš Minsko bei Maskvos. Būdavo, kad už siuntas mokėdavo 300–500 Lt. Sanpaulijos dauginamos lapeliais, po vieną įdėti į maišelį su drėgna vata, jie gali ištverti 10 dienų kelionę. Vienas lapelis Baltarusijoje kainuoja 5 Lt, o Maskvoje – 15 Lt. Nikolajus sako, kad jam pinigų negaila: „Kiekvienas turi savo pomėgių ir poreikių. Vieni perka mašinas, investuoja į butą ar namą, o aš žaviuosi gėlėmis.“
Anksčiau N. Kotliarovo kolekcijoje buvo 150 rūšių sanpaulijų, dabar beliko 50–60. Šį rudenį kolekcininkas prarado 30 rūšių gėlių, kurios, paliktos ant palangės, neatlaikė staiga atvėsusio oro.
Gėlių reabilitacijos centras
Pražydusios gėlės keliauja į „fotostudiją“: Nikolajus įsigijo brangiai kainuojantį profesionalų fotoaparatą, įrengė tinkamą apšvietimą, prie žiedų priderina fono spalvą. Kai kurias nuotraukas išdidina ir įrėmina. Žydinčios sanpaulijos papuošia ir bendradarbių darbo kabinetus. Taip pat Nikolajus padovanoja gėlių draugams.
„Pardavimu neužsiimu, nes neturiu laiko. Neauginu sanpaulijų ir iš sėklų, selekcijai reikia ypatingų sąlygų. Esu matęs, kaip tokiose laboratorijose vaikšto su baltais chalatais“, – sako kolekcininkas.
Į jo kabinetą tarsi į reabilitacijos centrą atvežami sergantys augalai iš kitų įmonės biurų. Dracenos, fikusai, palmės, orchidėjos – jų gal koks šimtas. Kai atsigauna, augalai vėl keliauja atgal į darbo kabinetus.
N. Kotliarovas dar turi 30 rūšių ritlenių ir 70 rūšių jurginų kolekcijas, kurioms išleido 3–4 tūkst. litų. Jurginų gumbus per žiemą laiko garaže, o vasarą gėlėmis apsodina visą įmonės teritoriją.
„Gėlės nėra mano pragyvenimo šaltinis. Tai malonus hobis, daug geresnis nei bokalas alaus“, – juokiasi gėles įsimylėjęs vyras.
Kaip prižiūrėti sanpaulijas?
Gėlės nemėgsta šalto vandens: nuo jo atsiranda rudų dėmių. Geriausia lieti kambario temperatūros vandeniu.
Nepilkite vandens ant lapų skrotelių. Jeigu liejate iš viršaus, naudokite mažą laistytuvėlį ilgu snapeliu, kurį pakiškite po lapeliais. Geriausia vazonėlį pastatyti į vonelę su vandeniu, kad augalas prisigertų drėgmės iš apačios. Saugokite, kad neliktų vandens pertekliaus padėkle.
Sanpaulijoms palankiausias drėgnas oras. Taip pat galite vazonėlį apjuosti durpėmis ar samanomis ir nuolat jas drėkinti. Nuo sauso oro gelsta lapai.
Jeigu pastebėjote apipelijusių lapelių ar žiedelių, augalas serga miltlige. Pašalinkite ligotas augalo dalis.
Gėlės žydės ir žiemą, jei papildomai apšviesite naktį dienos šviesos lempomis.
Peržydėjusius žiedus nuskabykite su apvytusiais koteliais.
Pasenusias, ilgais stiebais sanpaulijas atnaujinkite įšaknydindami viršūnę arba išaugindami naują augalą iš skrotelių. Dauginti galima nupjovus lapelį – įsmeigtas į durpinį mišinį, jis išleidžia šaknis.