aA
Vieno žinomiausio Kauno ir Lietuvos architekto dr. Stasio Kudokos namas ruošiasi naujam gyvenimo etapui ir restauracijai. Šios iniciatyvos pradininkas – vilnietis, įsigijęs butą legendiniame tarpukario modernizmo architektūros pastate.
S. Kudoko namas
© Asmeninis archyvas

Įsimylėjo Kauno ir S. Kudoko architektūrą

Dainius Lanauskas Vilniuje gyveno 15 metų, tačiau visada jautė simpatiją Kauno Tarpukario modernizmo architektūrai, kuriai pasimatymus skirdavo ir į laikinąją sostinę atvykdavo savaitgaliais. Vieno tokio vizito metu, leisdamasis M. Putino laiptais, jis pamatė ant šlaito stovintį architekto Stasio Kudoko namą. Pasak Dainiaus, tada jis ir suprato, kad šiame name norėtų gyventi.

„Kaunas man visada buvo artimas, čia taip pat didžiausia art deco stiliaus baldų koncentracija, kuriais aš domiuosi ir prekiauju. Susikaupė darbų ir pagalvojau, kad noriu čia gyventi, būti autentiškoje kaunietiškoje aplinkoje. Kartą, eidamas šalia S. Kudoko namo ir žiūrėdamas pro jo kiemo vartelius, pagalvojau, kad tai labai gražus statinys, puiki vieta ir kad tikrai noriu čia gyventi. Sakiau, kad išėjęs į pensiją, tikrai gyvensiu jame. Tačiau viskas pakrypo taip, kad netrukus pamačiau skelbimą, jog name parduodamas butas ir neužilgo persikėliau į Kauną“, – pasakoja jis.

D. Lanausko teigimu, jis tikrai nesigaili priimto sprendimo keltis į Kauną ir gyventi kultūros paveldo saugomame objekte.

„Tik pažvelgus į S. Kudoko sau statytus namus, matosi, kad tai puikus darbas. Aš pagal išsilavinimą esu skulptorius, todėl suprantu, kas yra didžioji forma. Kai namas gerai atrodo, turi gerą formą ir išplanavimą, nėra visiškai svarbu, kad jis senas. Tokį namą sugadinti beveik neįmanoma, o su nauja statyba gali ir nepataikyti.

1937 m. architektas namą statėsi savo šeimai, todėl jame sudėjo viską, ką galėjo geriausia. Sklypą pirko šlaite, kuriame niekas neįsivaizdavo, kad galima statyti namus, todėl spėjama, kad už jį sumokėjo nebrangiai. Įrengė statybai reikalingą aikštelę ir galiausiai iškilo pats namas.

Tuo metu S. Kudokas buvo pačiame jėgų žydėjime, nes tuo pačiu metu vystė ir Kauno technikos kolegijos (KTK) bei Kauno karininkų ramovės projektus. Beje, gimus sūnui Jurgučiui, ant namo išorinės sienos užsakė skulptoriaus Broniaus Pundziaus skulptūrą „Motinystė“. Šis skulptorius kūrė skulptūras ir karininkų ramovei.

Deja, savo namuose architektas ilgai negyveno, nes 1944 m. dėl prasidėjusios okupacijos buvo priverstas emigruoti į JAV. Nacionalizuotame S. Kudokos name vietos valdžia įkurdino nuo gaisro nukentėjusią šeimą ir kitus žmones. Vėliau namus pamėgo vykdomųjų komitetų pirmininkai. Taip pat sovietmečiu čia buvo vedamos ekskursijos, siekiant parodyti, kaip gyveno Lietuvos buržujai, nes namas su rūsiais užėmė virš 600 kv. m. ir buvo skirtas tik vienai šeimai“, – pastato istoriją dėsto D. Lanauskas.

Namas kvėpuoja autentika

Pasak D. Lanausko, S. Kudoko darbuose, o ypač jo statytame name, juntami itališki motyvai.

„S. Kudokas baigė Romos karališkąją architektūros mokyklą, o Milane išlaikė tarptautinius architekto kvalifikacijos egzaminus ir buvo vienintelis architektas Lietuvoje tarpukariu turėjęs teisę projektuoti ir Vakarų Europos šalyse. Itališka mokykla juntama ir jo darbuose. Pats namas jau stovi ant šlaito, kas būdinga itališkam kraštovaizdžiui, taip pat kieme architektas įrengė ir renesansinį sodą su apvaliu fontanu. Fasadų kompozicija – modernizmo stiliaus, funkcionalizmo stilistikos. Pastatas išpuoštas ryškiai išsiskiriančiomis arkadomis.

S. Kudoko namas buvo vienas iš pirmųjų Kaune, kuris turėjo plokščią stogą, kas tuo metu Lietuvoje buvo didelė naujovė. Tačiau 5-ame dešimtmetyje buvo pakeistas šlaitiniu. Dabar name yra įrengti 4 gyvenamieji butai. Išsaugota autentiška medinė laiptinė su teraco laipteliais ir aikštelėmis, arkadomis ir balkonais. Taip pat išlikęs autentiškas grindų parketas, lubų apvadai, labai gražios ir didelės spintos, krosnis“, – namo architektūrą nupasakoja D. Lanauskas.

Visgi, pasak išskirtinių namų savininko, gyvenimas paveldosauginiame name turi ne tik savo aurą, bet ir įvairių niuansų.

„Situacija yra tokia, kad, jeigu nori daryti pakeitimus, reikia suderinti su paveldosaugininkais. Kiek teko bendrauti – jie žiūri geranoriškai. Tačiau pakeitimai turi būti protingi, kad nežalotų vertingųjų pastato savybių, kurios yra nufotografuotos ir jas galima rasti kultūros paveldo departamento tinklapyje. Tų dalykų negali keisti, griauti. Aš suprantu, kur atsikrausčiau, todėl vienas iš mano tikslų namą restauruoti ir padėti išsaugoti vertingąsias savybes.

Žinoma, namas nėra naujas, todėl reikalauja priežiūros ir investicijų. Dabar bandysime pasinaudoti Kauno miesto savivaldybės programa, kuri kompensuoja iki 50 proc. nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų kainos“, – sako Dainius.

Bendradarbiaus su studentais

Tvarkybos darbus atlikti padės ir Kauno technikos kolegijos Paveldo statinių inžinerijos studijų programos studentai, rašoma pranešime spaudai. Pasak KTK Statybos inžinerijos krypties studijų programų departamento vadovės Lolitos Dalbokaitės, studentai paruoš visą projektą ir už tai turės galimybę dirbti išskirtiniame Kaunui pastate.

„Labai džiaugiamės turėdami galimybę dirbti S. Kudoko name, kuris neseniai gavo ir Europos paveldo ženklą. Tai išskirtinė asmenybė ir mums labai svarbus architektas, nes jis suprojektavo ir Kauno technikos kolegijos pastatą, taip pat Kauno Karininkų ramovę, Kauko laiptus ir daugybę kitų svarbių objektų. Studentams tai neįkainojama patirtis.

Mūsų rengiami specialistai paruoš tvarkybos darbų projektą, tai yra: apmatavimų praktikos metu apmatuos visą pastatą, surinks istorinę medžiagą, išanalizuos konstrukcijas, nubraižys pastato planus, pjūvius, fasadus, parinks reikiamas restauravimo technologijas, paskaičiuos darbų sąmatą ir netgi sudarys realizavimo grafikus kiek žmonių ir per kiek laiko visus tuos darbus atliks. Žinoma, iš archyvų bus surinkta ir visa medžiaga apie šį objektą, kuria tikimės nustebinti ir namų savininką. Tai bus dviejų metų studentų darbas, kuriuo jie tikrai galės didžiuotis“, – darbų eigą pristato L. Dalbokaitė.

Departamento vadovės teigimu, toks žmonių bendradarbiavimas yra labai svarbus jauniems specialistams ir labai naudingas miestui.

„Galiu patvirtinti, kad Kaune yra juntamas didžiulis pokytis. Miesto valdžiai pradėjo rūpėto jos turimas turtas – kultūrinis paveldas. Iš naujo atradome Tarpukario modernizmo architektūrą. Startavo labai daug projektų. Restauruotas senasis paštas Rotušės aikštėje, Kauno Katedra, Jėzuitų bažnyčia. Labai daug individualių namų fasadų yra perdažoma. Atsirado nauja karta, kuriai rūpi istorija ir patinka gyventi išskirtiniuose namuose.

Deja, nemažai dar didelių objektų kaip Centrinis paštas ar Pieno centras laukia savo eilės. Taip pat šiai dienai neturime tiek paveldo statinių inžinierių, o jų trūkumą dengia darbuose perkvalifikuojami statybos inžinieriai. Dėl to nukenčia objektai, užtrunka restauracijos darbai, prarandama dalis pastatų vertės. Tačiau Kaunas jau pradėjo keistis ir čia ateinantiems metams numatyta labai daug įdomių restauracijos projektų jauniems specialistams“, – sako ji.

Stasys Kudokas gimė 1898 09 29 Panevėžio rajone. 1920–1944 m. gyveno Kaune. Nuo 1930 iki 1944, kai buvo priverstas emigruoti į JAV, buvo Kauno miesto savivaldybės architektas. Mirė 1988 m. Los Andžele, JAV. Tarpukario Lietuvoje suprojektavo apie 140 pastatų. Žymiausi iš jų: Karininkų Ramovė (1937, su K. Krikščiukaičiu), Aukštesnioji technikos mokykla (dabar Kauno technikos kolegija) (1938), Pagal jo detalųjį planą pastatyti Kauko laiptai (1936).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prezidento rinkimų finalas: Šimonytė jau pasveikino Nausėdą su pergale (1982)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva baigia rinkti šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Nausėdos pergalės kalba: esu kitoks žmogus nei Grybauskaitė papildyta (10)

Prezidento rinkimuose ryškiu atotrūkiu pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad tikisi,...

Šimonytė pripažino pralaimėjimą: pasaulis nepasibaigė (32)

Kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pripažino pralaimėjimą prezidento rinkimuose...

Rinkimai į Europos Parlamentą: balsavo tiek už numylėtinius, tiek už tuos, „kurie trukdo dirbti Lietuvoje“ (9)

Sekmadienį Lietuvos gyventojai sprendė ne tik dėl būsimo šalies Prezidento, tačiau rinko ir...

Maldeikienė kirto Nausėdai: jis tautos, kuri prarado kritinę savivoką, produktas (50)

Kandidatė Europos Parlamentą (EP) Aušra Maldeikienė sakė, kad daugiau rinkimuose nežada...

Europos šalių rinkimų į EP rezultatai: Le Pen pirmauja prieš Macroną, prognozuojama triuškinama Orbano partijos pergalė aktyvumas didžiausias per du dešimtmečius, atnaujinta 21:54 (4)

Sekmadienis Europos Sąjungoje (ES) – pagrindinis Europos Parlamento (EP) rinkimų etapas. Septynių...

Skvernelis sako, kad jo ateities planai nebūtinai susiję su „valstiečiais“ (8)

Vilnius, gegužės 26 d. (BNS). Premjeras Saulius Skvernelis ragina Lietuvos valstiečių ir...

Skaičiuojami balsai : nors liko 600 apylinkių – Nausėda skelbia pergalę naujausi duomenys (195)

22.15 val. duomenis pateikė 1334 apylinkės iš 1972. Užtikrintai laimi G. Nausėda – 72,93...

„Lietuvos talentų“ superfinalas: dėl pagrindinio prizo kovoja dvylika geriausių nuolat atnaujinama (6)

Sekmadienio vakarą, kai šalyje vyksta prezidento rinkimai, laukia ir finalinė „Lietuvos...