Taigi kolektyviniuose soduose galima pamatyti visko – didžiulių namų, lauko baseinų, alpinariumų ar vištidžių. Tačiau galėčiau lažintis, kad mažai kas yra matęs tokiame sode įsikūrusį formalų rožyną su taisyklingomis lysvėmis, karpytomis buksmedžių ir levandų gyvatvorėmis ir toli gražu nesmulkiu fontanu su angelo skulptūra centre. Nebent jums jau yra tekę lankytis Nijolės KARPAVIČIENĖS sode Vilniaus pašonėje.
Neromantiška profesija
Nijolės profesija labai neromantiška, net, galima sakyti, vyriška – inžinierė ekspertė, projektuojanti telekomunikacines sistemas. Tai iššūkių kupinas darbas, kuriame reikia tikslumo bei techninių žinių, norint atrasti sudėtingus techninius sprendinius. Tai įdomus darbas ir Nijolei jis mielas, tačiau turintis ir „nedėkingą“ pusę. Tokio darbo rezultatų savo akimis nepamatysi – juk apie komunikacijas prisimenama tik tuomet, kai kas nors sugenda.
Nenuostabu, kad, dirbant tokį įtemptą darbą, atsiranda ir poreikis kitokiai gyvenimo pusei, kuri leistų atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Taip po truputį užgimė aistra rožėms. Ir šiandien tai Nijolės hobis, įkvėpimas ir saviraiška.
„Grįžusi namo, pamirštu sunkią darbo dieną. Vasarą visą laisvą laiką leidžiu lauke, savo sode. Nesvarbu, rožės žydi ar ne, būtinai prieinu prie kiekvienos – ryte su kavos puoduku, o vakare po darbų jos mane nuramina. Dažnai atsitinka, kad per dieną darbe nerandu konkretaus sprendimo... Tačiau žinau – būdama sode nurimsiu ir atrasiu visus atsakymus“, – kalba rožyno šeimininkė.
Paklausta, iš kur tokia meilė sodo karalienei, Nijolė gūžteli pečiais: „Kažkokios labai ypatingai romantiškos istorijos kaip ir nėra. Tik iš vaikystės pamenu, kaip mano močiutė vienkiemyje šalia namo augino baltas ir švelniai rausvas rožes, vadino jas erškėtrožėmis ir jos labai saldžiai kvepėdavo.“
Rožių pagundai neatsispyrė ir šeima
Neilgai trukus „rožine“ bacila užsikrėtė ir visa Nijolės šeima. Vyras Vytautas išbandė, kaip skiepijamos rožės. Jam labiausiai prie širdies arbatinės hibridinės veislės, kurių, nors ir ne itin gausiai, kolekcijoje visgi yra. Vyresniosios dukros Vilmos diplominis darbas taip pat buvo susietas su rožėmis – ji sukūrė ir sumaketavo rožių katalogą.
Net baigusi mokslus dukra nepamiršta rožių – ji rūpinasi Lietuvos rožininkų draugijos tinklalapio dizainu, yra aktyvi draugijos narė, padeda draugijos veikloje, daug prisideda organizuojant renginius bei seminarus. Jauniausiai šeimos narei dukrai Saulei irgi patinka padėti mamai rūpintis rožėmis. Kol kas jai visos rožės gražios, bet labiausiai mėgsta „margintais“ žiedlapiais, tokias kaip ‘Henri Matisse’.
Kiti pomėgiai
Tiesiog nuostabu, kaip viena užgimusi aistra atvėrė kelią kitiems susijusiems pomėgiams. Kadangi rožių pasaulio istorija labai sena ir romantiška, nejučiomis Nijolė vis giliau ėmė raustis istorijos bei meno kloduose. O besidomint rožėmis atsirado ir didelis noras įamžinti rožės žiedo grožį, nusinešti jį kaip prisiminimą į ilgus žiemos vakarus – taip užgimė noras ir poreikis fotografuoti. O kad nuotraukos nebūtų tik kaip spalvoti „blynai“, teko sėsti prie fotografijos knygų. Dar vėliau atsirado noras skinti ir komponuoti rožių puokštes fotografijoms. „Seniau aš piešdavau, bet kad kada nors fotografuosiu – nemaniau“, – stebisi pati Nijolė.
Dar vienas Nijolės „kūdikis“, atsiradęs iš meilės rožėms, – Lietuvos rožininkų draugija. Būtent ji buvo šios draugijos atsiradimo iniciatorė ir išlieka draugijos siela bei pagrindiniu idėjų „varikliuku“.
„Dar 2006 m. padėjome organizuoti rožininkų susitikimus, susitikdavome ne tik vilniečiai, bet į susitikimus nepatingėdavo atvažiuoti ir rožių entuziastai iš Radviliškio, Utenos. Daug šnekėdavome apie rožes, dalijomės patirtimi, bėgant laikui atsirado dar daugiau besidominčiųjų rožėmis. Taip užgimė poreikis turėti savo internetinę erdvę, kurioje galima kaupti informaciją apie rožes, diskutuoti įvairiomis temomis apie rožių istoriją, priežiūrą, auginimo ypatumus Lietuvoje“, – pradžią mena Nijolė.
O Lietuvos rožininkų draugija (LRD) susikūrė prieš pusantrų metų. Tai savarankiška, savanoriška, nepriklausoma organizacija, vienijanti Lietuvos fizinius bei juridinius asmenis, besidominčius rožėmis bei erškėčiais, jų auginimu, dauginimu, kolekcionavimu, selekcija, platinimu bei populiarinimu. Draugijos nariai lankosi vieni kitų soduose, rodo auginamas rožes ir dalijasi patirtimi. Draugija rengia seminarus, susitikimus, organizuoja keliones.
„Mes dar labai jauni, bet draugijos nariai tikrai turi ką parodyti. Kiekvienas draugijos narys yra išskirtinis, kiekvienas augina labai įvairias rožes. Atrodo, rožė lyg ir ta pati, tačiau skirtinguose Lietuvos kampeliuose ji gali augti vis kitaip. Man labai džiugu, kad mus visus, tokius skirtingus, vienija vienas pomėgis – meilė rožėms“, – pasakoja Nijolė.
Vienintelė mylimiausia?
O ar yra ta vienintelė mylimiausia? Sudėtingas klausimas... Kaip kad mama negali pasakyti, kuris vaikas jai brangiausias, taip ir tą vienintelę rožę Nijolei sunku įvardyti. „Pati sau dažnai užduodu šį klausimą, bet negaliu atsakyti... Kiekviena rožė išskirtinė – jei nepatinka žiedas, galbūt tos rožės nuostabiai gražūs spygliai. Kai kurių veislių lapai ar erškėtuogės grožiu nenusileidžia žiedų puošnumui. O ką jau bekalbėti apie rožių žiedų spalvų ar formų įvairovę. Tačiau, jei jau labai reikėtų įvardyti, pasakyčiau, kad labiausiai prie širdies tamsiai raudonos rožės.“
Kur kas lengviau Nijolei įvardyti mėgstamiausių rožių grupes. Tai itin kvapios ‘Celsiana’, ‘Leda’ bei ’Pink Leda’, priklausančios damaskinių rožių grupei; prancūzinės ‘Violacea’, ‘Tuscany Superb’ bei ‘Conditorum’; baltažiedės ’Maxima’, ’Celeste’ ir ’Amelia’.
Didžiausias nusivylimas ir didžiausias džiaugsmas
Didžiausias nusivylimas atėjo kartu su suvokimu, kad Lietuvoje, ypač rytinėje jos dalyje, beveik neįmanoma auginti vijoklinių rožių, kurios žiedų gausoje paskandina pergoles ar namo sienas iki pat stogo. Juk daugelis ryžtasi auginti rožes įkvėpti būtent tokių vaizdų, pamatytų kelionėse ar spalvotuose sodininkystės žurnaluose. Deja, atšiaurios lietuviškos žiemos šiai rožių grupei negailestingos.
O štai didžiausią rožių auginimo džiaugsmą ji patyrė šią vasarą, kai pražydo rožytė, išauginta iš sėklos, gautos prieš kelis metus, sukryžminus ’Aicha’ bei ’Single Cherry’ rožes.
„Pražydo penkialapis nedidelis žiedukas, kuris rožių pasaulyje tikrai nėra kažkas ypatingo, tačiau man tai buvo išskirtinė diena bei didelis džiaugsmas“, – su pasididžiavimu kalba Nijolė.
Tai kokia gi ta paslaptis?
Vis dėlto specialaus recepto, kaip sėkmingai auginti gražias rožes, Nijolė neturi.
„Aš pati patirties įgijau per gausybę klaidų. Labai gaila, kad Lietuva neturi padoraus visuomeninio rožyno, į kurį užsukus būtų galima pažiūrėti, kaip atrodo viena ar kita rožių veislė. Laimė, yra rožių augintojų, kurie investuoja į kolekcinius rožynus, kur vasarą galima apžiūrėti žydinčias rožes bei išsirinkti labiausiai patinkančias. Ir vis dėlto aš visada sakau: kolekcionuokite rožes ir atraskite tai, kas jums labiausiai prie širdies. Gal jums bus įdomu susirinkti žymių dailininkų vardais pavadintas rožes? O galbūt jus sužavėjo pačios gražiausios senovinės baltažiedžių grupės rožės? Gal jus vilioja rožės margintais žiedais arba jūs norite raudonai žydinčių rožių kolekcijos? O tai, kad per sezoną rožes reikia keletą kartų nupurkšti ir minimaliai apdengti žiemai, nėra tokia jau didelė kaina už tokį nepaprastą grožį“, – sako rožių kolekcininkė.
Keletas patarimų, nuo ko pradėti ir ko geriau nedaryti
•Visų pirma, reikia gerai pagalvoti, ko norite. Ar tik papuošti savo kiemą keliais gražiais rožių krūmais, ar jūsų ketinimai rimtesni – surinkti rožių kolekciją. Taip pat svarbu užduoti sau esminį klausimą – kiek laiko galėsite skirti augalų priežiūrai?
•Jei jūsų norai apsiriboja tik keliais rožių krūmeliais ir nenorėtumėte joms skirti itin daug laiko, siūlyčiau pernelyg nesigilinti į rožių veisles ir kitas subtilybes. Nuvykus pas rimtą rožių augintoją ir išsakius konkrečius pageidavimus, tokius kaip pakartotinas žydėjimas, atsparumas ligoms, norimas rožių aukštis bei spalva, jums tikrai pasiūlys bent kelias geras veisles. Santūriam, tačiau puošniam gėlynui rinkitės 2–3 veislių rožes, tačiau sodinkite jas po tris – tokiu būdu turėsite greitą ir puikų rezultatą.
•Nesirinkite vijoklinių rožių, kurias reikia itin kruopščiai dengti žiemai. Tokioms rožėms itin svarbu išsaugoti pernykščių metų medieną, kitaip jos nežydės.
•Nepirkite rožių per išpardavimus prekybos centruose, jos dažnai būna jau visiškai išsekusios, išdžiūvusios, ir tikimybė, kad prigis, labai maža. Tokiais atvejais ir veislės dažnai neatitinka užrašytos ant etiketės.
•Pradedančiam rožininkui siūlau susilaikyti nuo stiebinių rožių, nebent esate rimtai pasiryžę jas dangstyti žiemai. Stiebinės rožės yra gerokai jautresnės šalčiui nei krūminės.
•Nepirkite rožių, užaugintų šiltnamyje ir jau su žiedais ankstyvą pavasarį (kovo–balandžio mėn.). Lietuvoje tokiu metu soduose rožės dar tikrai nežydi.
•Kurkite mišrius rožynus, derindami rožes su daugiamečiais augalais. Tokie rožynai visada bus išskirtiniai ir kiekvieną mėnesį kitokie. Ankstyvą pavasarį jus džiugins krokai, tulpės, birželį – sinavadai, vilkdalgiai, snapučiai, liepos mėnesį – lelijos, o rugpjūčio mėnesį vėl nuvilnys antra rožių žiedų banga. Rudenį kai kurių daugiamečių žolinių augalų lapai nušvinta įvairiomis spalvomis. Tik nereikia mėgautis didele daugiamečių augalų įvairove. Pakanka pasirinkti kelias ar keliolika rūšių bei veislių ir jas nedidelėmis grupelėmis kartoti per kelias vietas rožyne.
•Jei jums rožė kažkuo neįtiko ar nepateisino jūsų lūkesčių, atsisakykite jos ir pakeiskite kita. Rožių veislių asortimentas yra labai platus, tad neverta gaišti keleto metų, jei viena ar kita rožė niekaip nenori gausiai žydėti ar smarkiai serga.
Nuotraukos autorės ir iš Nijolės KARPAVIČIENĖS albumo
