Visa tai – ne tik realioje menininko dirbtuvėje, bet ir savame sode, ypač, jei menininko sielą tavyje pažadina ne kas kitas, o garsusis tapytojas Vincentas Van Gogas arba menininkų Meka – Provansas.
„Vangogiška“ Prancūzija
Sukurti provansišką Vincento van Gogo sodą – tai leisti vienoje vietoje susitikti Prancūzijos ir menininko auroms. Garsusis olandų tapytojas, 1888–1890 metais gyvenęs Provanse, paveiktas šio regiono grožio ir gyvenimo kokybės, perkėlė jo dalelę į savo tapybos darbus. Tad visai natūralu, jei užsigeidęs sukurti prancūziško stiliaus sodą į pagalbą pasikviesi ir Vincento van Gogo tapybos kūrinių ar jo asmenybės fragmentų: nuo „Geltono namo“ ir garsiųjų „Irisų“ iki menininko pamėgtų daiktų.
Dailininko susižavėjimas vietinėmis saulėgrąžomis, vilkdalgiais ir kiparisais su galinga jėga įsiveržė į paveikslus. Vėl perkėlęs šiuos motyvus į sodą gali plėtoti veiksmą tarsi atbulame filme. Pats tampi menininku, sodo centre palikęs stovintį molbertą su pusiau baigtu paveikslu „Irisai“. Šalimais – bohemiškai netvarkingai besimėtantys dailininko reikmenys: dažų tūbelės, teptukai ir indai. Ir, be abejonės, kur nors reikėtų rasti vietos „Vincento“ šiaudinei skrybėlei ir pypkei, be kurios mūsų amžininkai jau neįsivaizduotų šios asmenybės.
Vincento Van Gogo sodas nuspalvintas švelniais žaliais, pilkais ir mėlynais atspalviais. Tarp minkštų spalvų plotelių neįprastai išryškėja mėlyni vilkdalgiai ir saulėtos oranžinės medetkos. Figmedis ir oleandras tingiai glaudžiasi prie namo. Mažas alyvmedis, apsuptas levandų, čiobrelių, saulučių ir ramunių, teikia malonų pavėsį. Lendrūno (Calamagrostis) lapai imituoja kviečių lauką, taip dažnai tapytą Vincento van Gogo.
Menininkų Mekos – Provanso galima ieškoti:
Švelniame violetiniame levandos žiedelyje. Kiekvienas – dar neišsiskleidęs ar jau atvėręs savo žiedlapius – primins mėlyna jūra virtusius Provanso laukus. Vilnijantys levandų ploteliai prilygsta subtiliausios simfonijos ar jautriausios tapybos darbų vaizdiniams. Nenuostabu, jei toks Prancūzijos laukų vaizdas įkvėps meniškos sielos kūrėjus levandų motyvais prišaukti Provanso sielą į savo sodą.
Jaukaus namelio storose medinėse langinėse, tarp kurių švelniai įsispraudę šilti pelargonijų vazonėliai. Jų žiedai – tarsi raudoni purslai tipiško Provanso regiono namo, kvepiančio medžiu, fone. Tai pastato, kuriame apsistojęs Vincentas Van Gogas nutapė keletą geriausių savo kūrinių, atspindys. Šiltos geltonos sienos šalia jaukių medinių daiktų taip pat akivaizdžiai primena dailininko tapybos koloritą.
„Provansiško“ kolorito piešinyje, supančiame baltuojančius rožynus. Laiko ženklais pažymėta metalinė tvorelė savo spalvine gama mažai skiriasi nuo subtilaus piešinio. Centre stūksanti kėdė nukelia į mitų ir pasakų pasaulį, kurį nesunku susieti su realiuoju „provansišku“. Tai tarsi sostas, apsuptas karališkų rožių ir laukinių gėlių pievos.
