Kovoti su kurkliais galima įvairiai, tačiau vargu ar kam labai patiktų dar protėvių praktikuotas metodas: negi sutiktumėte dieną naktį stebėti, kada kurklys išlys iš žemės, kad tą akimirką galėtumėte perkirsti jį kastuvu? Išguiti šiuos vabzdžius iš lysvių galima ir kitaip. Toliau – 5 veiksmingi būdai iš portale novate.ru skelbiamos publikacijos.
Kurklių keliami pavojai
Kurkliai – tai gana stambūs vabzdžiai (išauga iki 5 centimetrų), galintys stipriai pakenkti darže auginamoms kultūroms. Beveik visą gyvenimą kurkliai pratūno žemėje; joje išsirausia urvus ir vedasi palikuonis. Nuo kurklių veiklos nukenčia augalų šaknys. Jei augalai dar tik sudygę, tokia žala jiems gali būti pražūtinga. Kenkėjai neatsisako pasimėgauti ir stambesniais šakniavaisiais bei gumbais, todėl gali gerokai pakenkti bulvių ir kitų daržovių derliui.
Būdas Nr. 1. Specialus pramoninis masalas su nuodais
Veiksminga kenkėjų naikinimo priemonė – universalios granulės, kurių pavyks įsigyti parduotuvėje. Galima rinktis tokius preparatus kaip „Rubit“, „Zarit“, „Rubež“ ir kt. Šių priemonių galima įmaišyti į žemę ir sezono pradžioje, ir vasarą. Naudoti šiuos dirvos priedus reikia tiktai taip, kaip nurodyta instrukcijose.
Būdas Nr. 2. Kvietinė košė su nuodais
Litrinį stiklainį kvietinių kruopų užpilkite litru vandens, užvirinkite ir pavirkite 3–5 minutes. Perpilkite kviečius į nereikalingą puodą arba kitokį indą, kuriame neruošiate maisto nei sau, nei gyvūnams augintiniams. Kai kruopos atauš, įberkite insekticido, pavyzdžiui, „Regent“. Turėtų pakakti vieno miltelių paketėlio. Viską gerai permaišykite ir palikite pastovėti 2–3 valandas. Tada įpilkite 2–3 šaukštus augalinio aliejaus (geriausia rinktis kuo intensyvesnio kvapo aliejų). Vėl viską permaišykite. Taip pasigamintos košės pavasarį reikėtų pridrabstyti ant daržo žemės ir dirvą perkasti. Nuodai išlieka efektyvūs ištisą sezoną.
Būdas Nr. 3. Kiaušinių lukštai
Prikaupkite kiaušinių lukštų ir gerai juos išdžiovinkite. Sutraiškykite lukštus iki smulkių trupinių. Pavasarį pabarstykite lukštais visas lysves, o tada perkaskite žemę, kad dirva susimaišytų su lukštais. Susmulkintų lukštų galima įberti ir į duobutes, pasiruoštas daigams sodinti. Lukštai pravers ir tada, kai augalai jau pasodinti. Sutrupintus lukštus reikia sumaišyti su nedideliu kiekiu aliejaus. Gauta masė turėtų būti panaši į šlapią sniegą. Tokią košelę išdėkite į plastmasinius kamštelius ir pastatykite juos prie kurklių tunelių angų (skylučių žemėje). Įspauskite kamštelius tiek, kad viršutinis jų kraštas susilygintų su žemės paviršiumi.
Būdas Nr. 4. Laistymas aliejiniu arba su buitinės chemijos produktu pasigamintu tirpalu
Aptikę kurklio urvo angą, nubraukite šiek tiek žemės, kad butų aišku, kuria kryptimi driekiasi požeminis tunelis. Įpilkite į angą maždaug šaukštą aliejaus, o ant viršaus užpilkite 1–2 stiklines vandens. Daug aliejaus nepilkite – šaukšto tikrai pakaks. Taip apdorokite visas kurklių landas. Po keleto minučių kenkėjai turėtų išlysti į žemės paviršių ir netrukus žūti. Tokiu būdu pavyksta sunaikinti gana daug kurklių.
Neverta tikėtis, kad iš kiekvienos landos pasirodys po kenkėją, mat keliaudami persipynusiais ir susisiekiančiais urvais jie gali nusigauti iki kurios nors vienos iš daugelio angų. Bet kuriuo atveju kurkliai nugaiš.
Šį metodą galima taikyti ir kitaip. Į butelį įpilkite litrą vandens ir šaukštą augalinio aliejaus. Skystį gerai suplakite ir įpilkite tiesiai į kurklio landą. Kai tik kenkėjas pasirodys, iš karto jį sunaikinkite.
Tokiam „palaistymui“ galima naudoti vandenį, į kurį įmaišyta, pavyzdžiui, skalbimo gelio. Kibirui vandens prireiks kelių šaukštų skalbimo priemonės. Pasigamintą skystį reikia supilstyti į lysvėje matomas kurklių urvų angas. Taip galima panaudoti ir po skalbimo likusį vandenį.
Šio metodo poveikis derliaus saugumui, reikia pasakyti, kelia abejonių, nors šiaip juo kliaujasi gana nemažai sodininkų.
Būdas Nr. 5. Spąstai
Spąstus kurkliams galima paruošti iš mėšlo. Liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje iškaskite sklype kelias maždaug 30 centimetrų gylio duobes. Jas iki pat viršaus pripildykite šviežio mėšlo ir užberkite žemėmis. Spąstų nepamirškite pažymėti, kad vėliau netektų jų ieškoti.
Toliau galima elgtis dvejopai. Vėlyvą rudenį galima tiesiog iškasti mėšlą ir sunaikinti į jį įsiraususius kenkėjus arba sulaukti stiprių šalnų ir išbarstyti mėšlą po sklypo teritoriją: mėšle žiemoti susiruošę kenkėjai žus neatlaikę žemos temperatūros.
Galima paspęsti ir alaus spąstus. Dabar teks naudoti dvi įprastas plastikines stiklines. Vieną stiklinę įstatykite į kitą. Darže iškaskite negilią duobutę ir pastatykite į ją stiklines. Duobutė turi būti tokio gylio, kad viršutinis stiklinės kraštas susilygintų su žemės paviršiumi. Įpilkite į stiklinę tiek alaus, kad jis užpildytų trečdalį stiklinės tūrio. Žemę aplink stiklinę taip pat sudrėkinkite.
Stiklinę pridenkite lentute arba gabalėliu kartono, siaurą tarpelį palikdami neuždengtą. Spąstus vertėtų tikrinti kas 2–3 dienas. Aptikę įkliuvusį kurklį, atsargiai ištraukite viršutinę stiklinę ir sunaikinkite kenkėją. Tada grąžinkite stiklinę į buvusią vietą ir vėl paspęskite spąstus – įpilkite alaus. Dviejų arų plote reikėtų paspęsti 2–3 tokius spąstus.
Alaus spąstus pavyks pagaminti ir iš plastikinio alaus butelio, kuriame likę 100–150 mililitrų gėrimo. Įterpkite butelį į negilią įdubą taip, kad jis gulėtų pakrypęs nedideliu kampu, o jo kaklelis būtų maždaug lygus su žeme. Butelio angą pridenkite gabalėliu faneros, kartono arba linoleumo ir užberkite žemėmis. Po 5–6 dienų butelį patikrinkite. Įkliuvusius kenkėjus sunaikinkite ir vėl paspęskite spąstus.
