Jis neįmantrus, turi nemažai pranašumų – galima apžiūrėti visus kampelius, įvertinti naujas idėjas, gamtos puoselėjimui reikšmingus sprendimus. Šio sodo kūrimo principai lengvai pritaikomi ir privačiuose soduose, ir įstaigose, ir miesto bendruomenės erdvėse.
Nedidelės pastangos ir ištekliai
„Sodas projektuojamas ne tik norint tam tikrą Žemės vietą padaryti gražesnę, – svarstė Čelsio gėlių parodoje pirmą kartą dalyvavęs N. Dunnettas, jau 15 metų užsiimantis išsamiais tyrimais, kaip sodus, parkus, miestų žaliąsias zonas paversti kuo natūralesnėmis. – Augalai gali būti ne tik dekoratyvūs ar vaistiniai. Jie reikalingi sprendžiant kai kurias mūsų miestų aplinkos priežiūros problemas.
Sodai ir parkai ateityje bus gyvybiškai svarbūs siekiant, kad miesteliai būtų švaresni ir sveikesni, taptų prieglobsčiu laukiniams gyvūnams, padėtų išgyventi klimatui šylant. Ir, be jokios abejonės, tai puikios vietos žaisti ir atsipalaiduoti.“
Sodas „Ateities gamta“ sukurtas taip, kad reikėtų jį prižiūrėti minimaliai (pavyzdžiui, tręšti) arba nedaug išteklių (vandens ir kt.). Dizaineris pateikė keletą praktinių sprendimų, kurie naudingi, kuriant sausrai atsparų miesto sodą. Tiesa, atrodo, kad toks dizainas tiktų ir kaime.
Čia stovi daugybė namelių vabzdžiams, lietaus vandeniu aprūpinamas upelis įteka į tvenkinį, žaliuoja gražiai apželdinti stogai, akį traukia paprastos kompozicijos. Mažai tikėtina, kad tai – miesto dalis, bet taip ją įvardijo „Ateities gamtos“ kūrėjai. Pasak jų, šis sodas realistinis, visiems prieinamas, įkvepiantis, pilnas idėjų.
Tvarkingos mažos erdvės ir vandens taupymas
Kūrėjai parodė, kad ir maža erdvė gali turėti daug teigiamų savybių. Protingai parinkti želdiniai ir paprasti sodininkavimo būdai padėjo sukurti spalvingą natūralistinį sodą. Automatinė laistymo sistema nereikalinga, nes daugiausia naudojamas lietaus vanduo. Be to, jo reikia nedaug.
N. Dunnettas aktyviai patarinėja žmonėms, kaip apželdinti namų stogus ir įveisti menininko teptuko vertas pievas. Pirmasis ir pagrindinis sodo elementas – žaliasis stogas. Jis padeda padidinti aplinkos biologinę įvairovę. Antrasis elementas – induose kaupiamas lietaus vanduo.
1. Žalieji stogai
Augalų mišinys stogams – daugelio metų intensyvių tyrimų, kuriuos atliko N. Dunnettas, rezultatas. Ilgai žydinčių įvairių rūšių laukinių gėlių, prieskoninių žolynų ir šilokų derinys spalvingas. Šitaip gausinama ir tausojama aplinkos biologinė įvairovė. Tarpusavyje dera ekologinė nauda, patrauklūs laukiniai augalai ir sausroms atsparūs sukulentai.
Į mišinio sudėtį įeina šiliniai (Dianthus deltoides) ir kartūziniai (D. carthusianorum) gvazdikai, paprastosios baltagalvės (Leucanthemum vulgare), uolinės maražolės (Petrorhagia saxifraga), snaudalinės džiugūnės (Hypochaeris radicata). Jie auginami ant specialios dangos, kurią lengva patiesti ant stogo tarsi kilimą. Be to, augalai lengviau ir greičiau įsitvirtina naujoje vietoje.
2. Drugelių kalvelė
Drugelių kalvelė padengta skalda ir akmenukais, kurie gerai sugeria vandenį. Tarp jų blykčioja saulėtą vietą mėgstančių augalų lopinėliai. Itin dekoratyviai atrodo nedideli spalvingi nameliai, kur gyvena, maitinasi, veisiasi ir slepiasi nuo pavojų naudingieji vabzdžiai.
Saulės šviesoje nuostabiai tviska, mirguliuoja ašuočių (Stipa tennuissima) lapija. Drugelių kalvelėje žydi laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum), pajūrinės gvaizdės (Armeria maritima), pajūrinės naktižiedės (Silene uniflora), šiliniai šalavijai (Salvia nemorosa ‘May Night’), Sisyrinchium striatum, žiognagės (Geum) ir vilkdalgiai ‘White City’.
3. Vertikalusis sodas
Vertikalųjį sodą puošia šalčiams atsparūs, sausą orą pakenčiantys augalai. Gamtoje dauguma jų auga ant uolų arba skurdžiose dirvose. Storus lapus turintys bukalapis (Sedum spathulifolium), baltažiedis (S. album ‘Coral Carpet’) ir aitrusis (S. acre ‘Aureum’) šilokai idealiai tinka. Be abejonės, greta gerai augs ir čiobreliai, kuriuos labai mėgsta vabzdžiai.
Kiti augalai turi pilką, sidabrinę lapiją. Tai pajūrinė naktižiedė, kraujažolė (Achillea argentea) ir šliaužiančioji guboja (Gypsophila repens) ‘Rosea’. Netoli nuo sodo vidurio pasodinti šiek tiek didesni: žemuogės (Fragaria) ‘Pink Panda’, makedoninė buožainė (Knautia macedonica), šilokas ‘Purple Emperor’ ir kt.
4. Iliustruotos pievos
Sodų pievose, dizainerio nuomone, neturi augti vien natūrali augmenija. Tinka ir ornamentiški siauralapiai varpiniai žolynai. Vieni iš gražiausių – mėlitai (Sesleria nitida). Prie jų dera pievų augalai: linažolės (Linaria), pluoštiniai (Linum usitatissimum) ir daugiamečiai (L. perenne) linai, snapučiai, žiognagės ir kt.
5. Mažieji telkinukai
Vandens perteklius nuo žaliųjų stogų teka į pelkytes-balutes, kur auga įvairūs šlapių vietų augalai: viksvos, nendrės, vilkdalgiai. Indai dekoratyvūs, patrauklūs laukiniams gyvūnams. Čia veša plačialapiai švendrai (Typha latifolia) ‘Variegata’ ir paprastosios nendrės (Phragmites australis) ‘Variegata’. Šie augalai išvalo ir nuskaidrina lietaus vandenį, prieš jam patenkant į didįjį tvenkinį.
Tvenkinyje šlama augalai, nebijantys lietaus. Jie ištveria ir sausesnius laikotarpius, kai kritulių mažai arba visai nebūna. Tai korėjinė rodžersija (Rodgersia podophylla), sibiriniai (Iris sibirica) ir įvairiaspalviai (I. versicolor) vilkdalgiai, Euphorbia palustris, raktažolės (Primula) ir kt.
airi2009-05-16-23 anglija chelsea didieji sodai sodas 1 (29)
Dvi vertikaliojo sodo pusės apželdintos augalais. Jie parinkti dėl atsparumo ir pakantumo sausam orui.
Dvi statinio dalys – saugi vieta vabzdžiams. Jie ir sodo augalai yra patys geriausi kaimynai, beveik negalintys vieni be kitų išgyventi.
