aA
Rinkdamiesi plastikines pakuotes, tarą ar indus, venkite 7 (OTHER) pažymėtų gaminių – juose hormoninę sistemą pažeidžiančios medžiagos aptinkama daugiausia, portalui LRT.lt sako Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėja Dalia Uksienė. Be to, pabrėžia ji, reikia atkreipti dėmesį net į plastikinės mentelės naudojimo instrukciją – pvz., kepdami nemaišykite mentele su užrašu 100 ℃, nes keptuvėje temperatūra aukštesnė ir negalime nuspėti, kas nutiks mentelei.
Plastikinė mentelė
© Vida Press

– Sakoma, kad iš plastikinių pakuočių ar plastikinės taros tam tikrų cheminių medžiagų į maistą ir gėrimus vis tiek pakliūva. Ar jos gali padaryti žalos organizmui?

– Visų pirma norėčiau pasakyti, kad nėra tokių stabilių medžiagų, iš kurių visiškai neišsiskirtų jokių cheminių junginių. Iš visų gaminių galimas įvairiausių cheminių junginių patekimas (migracija) tiek į aplinką, tiek į maisto produktus. Todėl vienareikšmiškai galima atsakyti, kad iš bet kurių pakuočių cheminių medžiagų išsiskyrimas vyksta.

Kitas klausimas – kiek žalos organizmui tos medžiagos gali padaryti. Tikriausiai nekelia abejonių faktas, kad cheminės medžiagos daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Netgi iš pirmo žvilgsnio nekaltas junginys natrio chloridas (valgomoji druska), vartojamas dideliais kiekiais, yra žalingas. Taigi ir visų kitų cheminių medžiagų kenksmingumą lemia kiekis.

Moksliniais tyrimais yra nustatyti leistini migracijos iš gaminių, skirtų sąlyčiui su maistu, lygiai į maisto produktus – tai tokie cheminių medžiagų kiekiai, kurie nedaro žalos sveikatai net ir esant ilgalaikiam poveikiui.

– Ar galima vandenį plastikiniame butelyje užšaldyti, o maistą plastikinėje pakuotėje šildyti orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje, net jei ant pakuotės užrašyta, kad galima tai daryti?

– Labai svarbu gaminius naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nes gaminant vienokie ar kitokie priedai suteikia jiems konkrečių savybių. Jei vartotojas nutaria naudoti gaminį ne taip, kaip numatė gamintojas (pvz., į indus, skirtus šaltiems produktams, bus dedami karšti produktai arba maistas juose bus šildomas), nėra garantijų, kad buvęs kokybiškas gaminys netaps kenksmingas, nes, esant aukštai temperatūrai, cheminių junginių migracija iš gaminio padidėja. Priklausomai nuo gaminio naudojimo sąlygų, gali keistis išsiskiriančių cheminių medžiagų koncentracijos.

Šildyti ar ne maistą plastikinėje pakuotėje, ant kurios pažymėta, kad ji tinkama naudoti mikrobangų krosnelėje, pasirenka vartotojas. Noriu akcentuoti, kad iš taip pažymėtos pakuotės šildymo metu išsiskiriančių cheminių medžiagų kiekis neviršys leistino migracijos lygio, bet tai nereiškia, kad visiškai jokios cheminės medžiagos neišsiskiria. Kaip minėjau, ar gaminys saugus, ar ne, nulemia išsiskiriančių medžiagų kiekiai.

Dalia Uksienė
Dalia Uksienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar saugūs vienkartiniai plastikiniai puodeliai, skirti arbatai, kavai? Tarkim, įpylus į juos karšto vandens, jie kartais pakeičia formą ar bent jau suminkštėja.

– Viskas, kas buvo pasakyta apie pakuotes, tinka ir vienkartiniams indams. Naudojimo metu jie neturi keisti savo fizikinių savybių. Tai, jog puodelis suminkštėja ir pakeičia formą, dar nereiškia, kad jis nesaugus dėl cheminių medžiagų migracijos. Bet puodelio deformacija rodo, kad plastikas pasirinktas netinkamas. Tokių indų tikrai nereikia naudoti. Tiesa, reiktų pasidomėti, ar ant vienkartinių indų pakuotės nebuvo gamintojo perspėjimo, kad puodeliai skirti šaltiems gėrimams.

– Į kokius plastikinius butelius tikrai negalima pakartotinai pilti vandens?

– Visi vienkartiniai buteliai, indai ir pakuotės turi būti naudojami vieną kartą. Ne veltui jie vadinami vienkartiniais. Pastaruoju metu vis daugiau gaminama daugiasluoksnių pakuočių, t. y. indo sienelės arba plėvelė yra kelių sluoksnių, kurių mes nematome, o ta gaminio pusė, kuri tiesiogiai liečiasi su maistu, yra barjerinė – neleidžia cheminiams junginiams patekti į maisto produktą iš kitų sluoksnių.

Dėl galimų barjerinio sluoksnio pažeidimų, pakartotinai naudojant tokius gaminius, gerokai padidėja cheminių medžiagų migracijos iš plastiko pavojus ir gaminys gali tapti nesaugus. Yra mokslinių straipsnių, kurie skelbia, kad iš pakuotės, pažymėtos PETE ar PET, gali išskirti toksiškų medžiagų, tokių kaip stibis ir ftalatai. O šios medžiagos siejamos su vėžiniais susirgimais, medžiagų apykaitos, nervų sistemos sutrikimais.

– Kaip yra su plastikiniais kūdikių buteliukais? Juk juos reikia virinti, plauti verdančiu vandeniu ar sterilizuoti.

– Kūdikių buteliukai nėra vienkartiniai indai, o tai reiškia, kad jie gaminami iš stabilaus plastiko, kurį galima ir plauti, ir virinti. Visada rekomenduoju atidžiai skaityti etiketes – jose turi būti nurodyta, kaip tinkamai buteliuką naudoti. Aš nesirinkčiau tokio buteliuko, apie kurio priežiūrą gamintojas nieko nenurodo.

Didžiausia problema su plastiku, iki 2011 m. naudotu kūdikių buteliukų gamybai, ta, kad iš jo gali išsiskirti bisfenolis A (BPA). Ši medžiaga siejama su tokiomis medicininėmis problemomis, kaip nutukimas, širdies ligos, krūties, prostatos vėžys, diabetas, vaisingumo problemos, smegenų vystymosi sutrikdymas.

Siekiant apsaugoti kūdikius ir vaikus nuo galimo neigiamo poveikio, Europos teisės aktais buvo uždrausta naudoti BPA kūdikiams ir mažiems vaikams skirtiems polikarbonatiniams geriamiesiems puodeliams ar buteliukams gaminti. Bet, uždraudus polikarbonatiniuose gaminiuose naudoti BPA, kyla kita problema. Gamintojai BPA pakeičia kitomis cheminėmis medžiagomis, kurios, ekspertų manymu, sukelia daug panašių pasekmių, kaip BPA, bet mes apie tai dar nežinome.

Kaip galime apsaugoti kūdikius ir vaikus nuo žalingo cheminių medžiagų poveikio? Reikia vengti plastikinių gaminių, pažymėtų trikampiu simboliu, kurio viduje yra skaičius 7, o po trikampiu – žodis OTHER (gali būti užrašytas tik skaitmuo arba tik žodis).

Žymėjimai
Žymėjimai
© Wikimedia Commons

Polikarbonatinis plastikas žymimas būtent šiuo simboliu. Neprivaloma, bet kai kurie gamintojai, norėdami pabrėžti, kad buteliukai yra saugūs, ant pakuotės užrašo „Bisphenol free“. Taigi, nors plastikiniai indai lengvi, ne taip greitai dūžta, saugiausia naudoti stiklinius buteliukus.

– Kokie plastikiniai indai ir pakuotės saugiausios naudoti?

– Plastikiniai gaminiai užėmė tvirtą poziciją buityje. Sunku įsivaizduoti iškylą į gamtą be vienkartinių indų, be plastikinio vandens butelio ar gertuvės neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, jau nemokame gyventi be plastikinių maišelių, biuruose stovi didelės talpos plastikiniai buteliai su geriamuoju vandeniu. Tai normalu, nes plastikiniai gaminiai lengvi, nedūžta, kompaktiški, padeda išsaugoti maisto produktų kokybę (turi geras užtvarines savybes, nepraleidžia drėgmės, kvapų, apsaugo nuo mikrobinės taršos).

Bet yra kelios taisyklės, kaip saugiai naudoti plastikinius gaminius.

- Vartotojas pirmiausia turėtų įsitikinti, ar gaminys tikrai skirtas pakuoti ir laikyti maistui. Visi tam skirti plastikiniai indai privalo būti pažymėti taure ir šakute. Jie paprastai įspaudžiami gaminio apatinėje dalyje arba ant dugno.

Žymėjimai
Žymėjimai
© Wikimedia Commons

- Gali būti žodžiai „skirti liestis su maistu“ arba konkreti nuoroda apie jų naudojimą, pavyzdžiui, kavos virimo aparatas ir, jei reikia, specialios instrukcijos, kurių turi būti laikomasi. Pvz., gali būti nurodyta temperatūra, kuriai esant gaminį naudoti saugu. Tarkim, ant kai kurių plastikinių mentelių yra nurodyta temperatūra 100 ℃ arba 200 ℃. Kepdami nemaišykite mentele su užrašu 100 ℃, nes keptuvėje temperatūra būna aukštesnė ir negalime prognozuoti, kas nutiks mentelei.

- Visi vienkartiniai indai turi būti naudojami tik vieną kartą ir paskui išmetami.

- Griežtai draudžiama maistą ar geriamą vandenį laikyti plastikinėje taroje, kuri buvo skirta trąšoms, buitinei chemijai ar kitiems ne maisto produktams laikyti.

- Rekomenduojama šildomą maisto produktą perkelti į stiklinį ar keraminį indą. Bet jei maistas šildomas plastikiniame inde, reikia įsitikinti, kad indas pažymėtas kaip tinkamas naudoti mikrobangų krosnelėse.

– Kokių dar ženklų reikšmes svarbu žinoti?

– Šalia šakutės ir taurės plastikiniuose induose įspaudžiamas dar vienas ženklas, nurodantis, iš kokio plastiko gaminys pagamintas. Plačiausiai naudojamos plastiko rūšys žymimos skaitmenimis nuo 1 iki 6, o į paskutinę – 7 grupę patenka visos kitos rūšys.

Žymėjimai
Žymėjimai
© Wikimedia Commons

Trikampis šiuose simboliuose žymi, kad pakuotę (gaminį) iš plastiko galima perdirbti. Skirtingas skaitmeninis žymėjimas trikampių centruose bei po trikampiais esanti raidinė santrumpa reiškia skirtingos rūšies plastiką.

Pvz., gaminant polivinilchloridą ir gaminius iš jo (PVC) yra naudojami įvairūs priedai, priklausomai nuo to, kokias savybes siekiama suteikti gaminiui. Tarkim, dažnai dedami švino junginiai, kad plastikas būtų tvirtesnis, ilgaamžiškesnis; plastifikatorius dedamas tam, kad plastikas būtų lankstesnis, minkštesnis. Plastifikatoriams dažniausiai būna naudojami įvairūs ftalatai. Daugelis ftalatų turi savybę kauptis net motinų piene, be to, jie gali sukelti vėžį, pažeisti kepenis, inkstus.

Kita ne mažiau pavojinga žmogui cheminė medžiaga – stirenas, kuris gali išsiskirti iš PS (polistireno) ir jo gaminių šildant riebų maistą. Stirenas ir jo dariniai, patekę į žmogaus organizmą, gali neigiamai veikti smegenų, nervų sistemos veiklą.

Saugiausia maistui naudoti HDPE (didelio tankio polietilenas, pažymėtas skaičiumi 2), LDPE (mažo tankio polietilenas, pažymėtas skaičiumi 4) ir PP (polipropilenas, pažymėtas skaičiumi 5). Paprastai į juos nededama kenksmingųjų priedų.

Venkite žymeniu 7 (OTHER) pažymėtų plastiko gaminių. Juose aptinkama daugiausia bisfenolio A – hormoninę sistemą pažeidžiančios medžiagos. Bisfenolį A uždrausta naudoti tik vaikų ir kūdikių buteliukams gaminti.

Kokybiškai pagaminti polimerai ilgą laiką nedaro neigiamos įtakos vandens ir maisto kokybei, jei naudojami pagal paskirtį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Reformos pasekmės: mokytojai masiškai išeina iš darbo, dalis nežino, ar gaus atlyginimą (579)

Iki rugsėjo pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau vis dar yra tokių mokyklų, kuriose mokytojai...

Oficiali statistika: kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo (325)

Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas...

Kirkilas apie prieš krizę pakeltas pensijas: ir dabar manau, kad pasielgėme teisingai (38)

Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad 2006–2008 metais užimdamas...

Lietuvos bankas, policija ir kitos institucijos toliau merkia pinigus į rusiškas IT sistemas LRT tyrimas (163)

Be Lietuvos banko, dar bent septynios svarbiausios valstybės institucijos – Policijos...

„Ryanair“ atšaukia šimtus skrydžių: laukia didžiausias streikas per visą bendrovės istoriją (3)

Penktadienį, rugsėjo 28 d., „Ryanair“ pilotai surengs streiką, kuris, jų teigimu, bus...

Darosi nejuokinga: kol rinktinei vadovaus Adomaitis, Motiejūnas nebus į ją kviečiamas? (19)

Donatas Motiejūnas nusprendė nutraukti tylą ir atvirai prakalbo apie konfliktą su Lietuvos...

Paaiškėjus įžūliam melui, iš „Mis Ukraina“ konkurso nugalėtojos atimta karūna

Rugsėjo 20 d. Ukrainos sostinėje Kijeve vykusio grožio konkurso „Mis Ukraina“ nugalėtoja...

Pranckietis piktinasi opozicija: jie nedirba savo darbo (36)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis piktinasi opozicija, kuriai atsisakius registruotis...

Medikai įvardijo šąlančių galūnių kaltininkus – galite atpažinti rimtą ligą (8)

Storos vilnonės kojinės ir karštas puodelis arbatos – tokiomis priemonėmis šąlančių...

Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje (188)

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to,...