Parodoje „Augalų labirintai“ - bonsų kolekcijos

Ryto rasos sodas

Žmogaus gyvenimas, kartais tekėdamas ramia vaga, kartais audringai iš aukštai kriokliu krisdamas ar sustingdamas kokiuose dauburiuose priverčia mus susimąstyti ir netikėtai pakeisti savo požiūrį į daugelį dalykų. Kas iki šiol mums atrodė svarbu, praranda prasmę, o įprasminamos visai kitos, iki šiol nevertintos mintys ir idėjos.

Kęstutis Ptakauskas

© DELFI (J.Juršienės nuotr.)

"Būtent tokių gyvenimo peripetijų išdavoje 1996 metais Alytuje gimė Ryto rasos sodas", - prisimindamas sodo atsiradimo istoriją pasakoja jo įkūrėjas Kęstutis Ptakauskas. Mintis sukurti šį sodą gimė staigiai ir spontaniškai, atostogų pajūryje metu. Net nebaigęs atostogauti jis grižo namo ir ėmėsi darbo. Pradžia, kaip prisimenama, buvo sunki. Labai trūko informacijos apie tokio tipo sodo kūrimą, tinkamus jam augalus, jų formavimą, priežiūrą.

Kaip tas vanduo bėgo metai, sodas augo ir keitėsi, atsirado dar stipresni ryšiai tarp atskirų jo dalių. Nors pats sodas dar nebaigė skaičiuoti savo antrojo gyvavimo dešimtmečio, jame lankantis atrodo, kad daug kas čia esti gerokai ilgiau.

Viena iš neatsiejamų sodo dalių - bonsų kolekcija. Kęstutis Ptakauskas pirmą kartą susidomėjo bonsais 1989 metais, kai iš draugo nusipirko pirmąjį medelį. Tada ir prasidėjo nuolatinė naujų medžių paieška gamtoje, jų formavimas, pažinimas. Dabar Ryto rasos sodo kolekcijoje per kelis šimtus bonsų.

Šioje parodoje bus ne tik Kęstučio Ptakausko, bet ir pradedančiųjų Lietuvos bonsų entuziastų medeliai. Daugelis bonsų mėgėjų susižavėjo šiuo medžių formavimo menu būtent Kęstučio Ptakausko dėka - tiesiogiai seminarų metu ar besilankydami jo interneto svetainėje, todėl tiesiogiai ar neakivaizdžiai visus juos galima būtų vadinti jo mokiniais.

Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai

Kretingos rajone, netoli Darbėnų esančiame Mažučių kaime nuo 2007 metų spalio mėnesio kuriamas japoniškas sodas - Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai. Kuriamas jis ir dabar. Visa japoniško sodo teritorija užima 16 ha.

Sodo koncepcija pagrįsta kultūrinės, dvasinės ir fizinės būsenos harmonijos filosofija, vienijančia rodos skirtingas pasaulio kultūras. Šiai idėjai įgyvendinti pasirinktas sveikatingumo - laisvalaikio - pramogų parko modelis, sujungiantis archajiškų baltų ir japonų kultūrų paveldą bei sukuriantis naują ilgalaikę išliekamąją vertę.

Šiame projekte naudojami vietiniai gamtiniai resursai ir meistrų iš Japonijos supratimas kaip visa tai sujungti, sukuriant harmoningą aplinką. Japoniško sodo idėjinis, kūrybinis branduolys - iš Japonijos atvykęs landšafto architektas Hajime Watanabe.

Vietiniai resursai: sodo teritorijoje aukščių skirtumas 20 metrų, virš jūros lygio 36 metrai (Muzikanto kalnas), kuriame daugybė šaltinių ir stiprių energetinių vietų; ledynmečio dovana šiam kraštui - akmenys (kūliai); mylintys gamtą, geranoriški, darbštūs, kūrybingi, užsispyrę, atkaklūs žmonės - žemaičiai.

Bonsai sodas įkurtas 2010 m. gegužės mėnesį. Jis užima 10 arų plotą. Šiandieną jame yra apie 700 įvairių bonsų - pušų, klevų, sakurų, azalijų, slyvų. Medžių amžius nuo 3 iki 150 metų (t.y. pušys, klevai, sakuros, azalijos, slyvos ir kt.).