Obelų kamienų balinimas pavasarį
Kovo pradžioje, kai saulė gali pakenkti plonai obelų žievei, jas reikia nudažyti specialiais sodo dažais (akriliniu pagrindu) nuo žemės iki skeletinių šakų. Tokie dažai ilgai išlieka ant medžio kamieno, jų nenuplauna lietus, jie nenubyra nuo šalčio.
Ištirpus sniegui balinti obelis, saugant nuo saulės beprasmiška, tas balinimas bus tik dekoratyvinis. Senesnių nei 10 – 15 metų medžių žievė karščio nebijo, jų nereikia balinti.
Įvairių žiemos laikotarpio pakenkimų gydymas
Kovo pradžioje – viduryje, nutirpus sniegui, apžiūrėkite apatinę obelų kamieno dalį. Jei ant žievės yra graužikų dantų žymių, reikia skubiai imtis priemonių. Paviršinius pažeidimus pakanka užtepti sodo derva.
Jei žievė giliai pragraužta iki pat medienos, padarykite įskiepijimą tilteliu, panaudodami maksimalų kiekį skiepūglių.
Žiemą obelų žievė nukenčia ir nuo šalčio – ant kamieno atsiranda rusvų dėmių, kartais pažeista žievė atšoka ir nubyra. Ankstyvą pavasarį nupjaustykite nuo kamieno žievės kraštus. Jeigu pažeidimai ne itin dideli, laikui bėgant jie visiškai užsitrauks. Jei pažeidimai stiprūs, jei atsiknojusi dalis užima pusę ar daugiau kamieno skersmens, padarykite įskiepijimą tilteliu. Naudokite skiepūglius nuo pažeisto medžio arba nuo kitų šalčiui atsparių rūšių, pavyzdžiui, antaninių obelų.
Obelų šakų apkarpymą galima pradėti kovą, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau –10 laipsnių. Obelų šakas galima karpyti iki balandžio, kai išsprogsta pumpurai.
Formuoja karūną jaunoms obelims, ypač kreipiamas dėmesys į pirmos ir antros eilės skeleto šakų sutvirtinimą.
Nukarpomi ūgliai, kurie gali užstoti ankstesniais metais susiformavusioms šakos saulę, esantys stačiu kampu nuo kamieno.
Atstumas tarp pirmos eilės skeletinių šakų turi būti ne mažesnis nei 40 – 70 cm. Antros eilės šakas nukerpa taip, kad liktų nukreiptos į šonus ir šiek tiek į viršų. Seniems medžiams pirmiausia nukarpo sausas šakas.
Jei obelis aukštesnė nei 4 – 5 m, jos aukštį mažina. Optimalų medžio aukštį galima nustatyti atsistojus ant kopetėlių viršaus ir iškėlus į viršų ranką. Tokiame aukštyje medį reikia apipurkšti cheminėmis priemonėmis nuo kenkėjų ir nurinkti derlių.
Kai karūna pažemėja, metas ją prakarpyti. Galioja tokie patys principai, kaip ir formuojant jauną medelį – tarp pagrindinių šakų turi būti pakankamas atstumas, viršutinės šakos neturi užgožti žemutinių.
Karpykite su rankiniu sekatoriumi ir sodo pjūklu.
Kaip apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų
Kovą, vos tik aplink obelis ima tirpti sniegas, metas pritaisyti prie kamieno gaudymo juostas nuo kenkėjų, iššliaužiančių po žiemos. Ypač juostos padeda apsisaugoti nuo žiedgraužių.
Diržas turi priglusti prie medžio kamieno, kad neprašliaužtų vabzdžiai.
Kitas etapas – kai prasprogsta pumpurai. Šiuo laiku oro temperatūra jau būna 12 – 15 laipsnių šilumos. Naudokite chemines priemones, skirtas naikinti kenkėjams ir grybelių sporoms. Yra preparatų, kuriuos galima maišyti, todėl vienu metu galima nupurkšti ir nuo ligų.
Antrą kartą purškia po žydėjimo, kai jau matyti užsimezgę vaisiai. Tada prasideda nauja vabzdžių aktyvumo banga, subręsta kenksmingų grybelių sporos. Nepatartinai naudoti stipriai toksiškų preparatų, geriau – bakterinius.
Obelis reikia nupurkšti sausu oru. Stipriai veikiantys sisteminiai preparatai ima veikti po 4 – 5 val. Įprastai dviejų nupurškimų stipriais preparatais pakanka, kad obelys būtų sveikos visą sezoną.
Obelų įskiepijimas
Gegužę, kai išsiskleidžia lapai, pradeda tekėti sultys, galima įskiepyti į savo obelų vainiką naujų rūšių.
Įskiepijimus galima daryti iki gegužės pabaigos su nuo žiemos turimais skiepūgliais. Tuo metu įskiepijimo sėkmė – 90 proc.
