Didesni ir didžiuliais žiedais žydintys augalai, anot Eglės, įsigyti tik pasiduodant kitų šeimos narių „spaudimui“ ir dabar patikėti jų priežiūrai. Eglės augalai įsikūrę ir ant jos mamos, močiutės ir net vyro darbovietės palangių.
Atranką lemia skonis ir patirtis
„Pirmąją orchidėją nusipirkau dar devintoje klasėje. Dėl to, kad buvo labai pigi – kainavo 99 centus ir patraukė dėmesį gražiais storais tamsiai žaliais lapais. Ji net nežydėjo, o aš ir nežinojau, kad tas augalas apskritai žydi. Neįsidėmėjau net pavadinimo, nes man jis buvo visai nežinomas. Tuomet prekybos centruose buvo galima aptikti nukainotų retesnių augalų, nes ir prekybininkai nelabai suprato, ką pardavinėja. Kai susigaudė, tai ir kainas pakėlė“, – šypsosi gydytoja odontologė Eglė.
Augalais ji susidomėjo dar vaikystėje, matyt, užkrėtė močiutė, su kuria kiekvieną pavasarį lankydavosi turgavietėse pirkti įvairių sodinukų gėlynams, balkonams ir daržams. Eglė prisimena, kad kelerius metus taip ir nežinojo namie auginanti orchidėją. Šios gėlės tuo metu dar nebuvo populiarios ant mūsiškių palangių kaip dabar.
Vėliau, kai augalais pradėjo domėtis labiau, mat tai geriau už bet kokią kitą veiklą pravėdina galvą vakarais ir savaitgaliais, atsirado galimybių lankytis gėlių parodose Londone, kur pamatė stikliniuose burbuluose auginamas ją pakerėjusias miniatiūrines orchidėjas.
Spėlioju, kad dėl ypatingos meilės miniatiūrinėms orchidėjoms tikriausiai kalta jos kruopštumo ir akylumo reikalaujanti profesija.
„Mano mama irgi odontologė, bet jai patinka didelės. Ji kartais net šaiposi, kad be didinamojo stiklo ne visada pastebėsiu, kad pražydo kuri nors iš maniškių. Atėjusi į svečius užsideda akinius ir eina apžiūrėti“, – juokiasi Eglė, jau įpratusi įtaisyti didesnius augalus ant mamos ar močiutės palangių. Joms, beje, itin gerai sekasi auginti didžiąsias orchidėjas. Pati Eglė kolekcionuodama praėjo įvairius etapus, tik ilgainiui jos norai tapo visiškai aiškūs, tad panoro savo kolekciją „išgryninti“.
„Mano močiutė orchidėjas gausiai laisto ir tręšia visiškai nesilaikydama rekomendacijų. O joms tai patinka, viena ant kelių šakų sukrauna tiek žiedų, kad tenka jas pririšti prie vielų, nes jokie siūlai nebeatlaiko. Močiutė yra įsitikinusi, kad šie augalai „mėgsta pavalgyti“, nors visur rekomenduojama jų nepertręšti, mažinti trąšų koncentraciją“, – pasakoja Eglė, kuri akivaizdžiai džiaugiasi, kad pavyko taip puikiai įtaisyti dalį savo augintinių.
Jos pačios namuose dabar likusios tik mėgstamiausios – mažytės. O visa kolekcija pasiskirstė per kelis namus dar ir todėl, kad jai gausėjant paaiškėjo, jog nelengva vienoje vietoje sudaryti visoms tinkamas sąlygas. Vienoms orchidėjoms reikia šaltesnės, kitoms šiltesnės patalpos, o dirbtinai sukurti reikalingą skirtingą mikroklimatą yra nelengva.
Atsispirti pagundoms sunku
„Iš pradžių, ypač pamačius tarptautinėse parodose, norisi turėti kuo daugiau ir kuo įvairesnių, su neįprastos formos bei retesnių spalvų žiedais, o paskui pamatai, kad reikia rinktis. Mano namuose tebeauga vanilės ankštis auginanti orchidėja, kuri namuose, žinoma, nežydi, išauginta iš šakelės, pamatytos vieno botanikos sodo Anglijoje komposto krūvoje. Kai matai išmestą augalą, norisi jį pasiimti, bet baisu – kaip įrodysi, kad nenusikirpai? Galiausiai vyras manęs pagailėjo ir įsidėjo į fotoaparato dėklą“, – juokiasi iš tuomečio nusikaltimo moteris.
Dabar rinkdamasi ir įsigydama augalus ji labai domisi, kas jos namie esamomis sąlygomis geriausiai augs. Tų, kurie augtų itin sunkiai, geriau iškart atsisakyti. Naujienų yra daug, o ir kolekciją tenka atnaujinti nuolat, nes augalai sensta.
„Tarkime, orchidėjų hibridai sensta greičiau – 7–8 metus auga, žydi, o paskui ima žydėti rečiau, dar vėliau ima vargti“, – dalijasi pastebėjimais Eglė ir priduria, kad geriau nesigundyti pigiau įsigyti silpnų augalų. Jie dažniausiai tokie ir lieka, kelia daugiau rūpesčių nei džiaugsmo.
Visiškai mažutes orchidėjas pirkti ji pradėjo tuomet, kai įgijo daugiau žinių. Jų Eglė semiasi iš visos stirtos knygų bei periodinių leidinių, kuriuos gauna tapusi Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS) nare.
Narystė šioje organizacijoje per metus kainuoja apie 40 svarų, ją Eglei padovanojo vyras, pats irgi neabejingas augalams, mat mielai lydi ją į tarptautines parodas.
Minėta narystė suteikia galimybę iš anksto įsigyti bilietus, patekti į parodą diena anksčiau nei ji tampa atvira visiems, gauti nemokamas specialistų konsultacijas ir kas mėnesį po iliustruotą žurnalą su visomis naujienomis.
„Tačiau rašytinė informacija padeda ne visuomet. Pasitaiko, kad kol nenumarini kokio augalėlio, tol nieko apie jį ir nežinai. Būna, kad parašyta, kaip auginti, ir dar teigiama, kad tai daryti nesunku, o mano neauga ir visai neaišku kodėl“, – pasakoja Eglė.
Mažiukas augaliukas kainuoja apie 12 JAV dolerių, tad kolekcionuoti augalus – brangus malonumas. Tai gerokai veikia ir kolekcininko apetitą, nors jį riboti sunku, kam jau kam, o augalams pinigų dažniausiai mažiausiai gaila. Tad jauna šeima turi savų saugiklių – įžengdama į parodą, kur augalus pirkti bene labiausiai apsimoka, Eglė ima tik tam tikrą sumą ir jos neviršija, kad ir kaip norėtų dar ką nors įsigyti.
Į parodas suvažiuoja augintojai iš įvairiausių šalių, augalai įvežami su sertifikatais, todėl ir išsivežti namo juos daug paprasčiau. Kitu laiku Lietuvos orchidėjininkų draugijos nariai daro kolektyvinius užsakymus ir taip šiek tiek sutaupo.
Iš arčiau
Psychopsis Mariposa ‘Green Valley’ (Psychopsis papilio x Kalihi)
Eglės nuomone, ši orchidėja išties labiausiai į drugelį panaši šeimos atstovė. Augalas išsiskiria savo žiedais ir žydėjimo trukme. Žiedai skleidžiasi po vieną ant ilgo žiedstiebio, kurio viršutinė dalis nulinksta. Kiekvienas žiedas laikosi 3–4 savaites.
Kitas žiedas formuojasi arba iškart, dar žydint prieš tai buvusiam, arba tik po kelių mėnesių. Šis augalas įspūdingas tuo, jog vienas ir tas pats žiedstiebis gali auginti žiedus net keletą metų. Kai kurie teigia, jog net iki 10 metų. Taigi žiedstiebio nerekomenduojama kirpti, kol jis pats nenudžiūsta. Paprastai vienas gumbas išaugina vieną žiedstiebį.
Kiekvienas apvalus, kartais ovalus gumbas užsiaugina vieną didelį tamsiai žalios spalvos lapą. Apatinė lapo pusė nusėta tamsiai rudos spalvos taškeliais. Psychopsis Mariposa ’Green Valley’ mėgsta šilumą. Vidutinė rekomenduojama temperatūra – 15–18 (iki 22 °C) naktį, 20–29 °C – dieną.
„Geriausiai auga pasodinta vazone. Substratą gaminau pati, jis vidutinio stambumo, su nedideliais perlito bei mažais žvyro gabaliukais. Labai svarbu, kad substratas būtų laidus orui. Mano augalas auga plastikiniame vazone. Lieti reikia reguliariai, tačiau nepalikti drėgmės lėkštutėje.
Vasarą kaskart liejant pilti pusę rekomenduojamos trąšų normos. Šis augalas mėgsta didelę aplinkos drėgmę (iki 75 proc.), todėl karštomis dienomis naudinga ryte apipurkšti. Nors rekomenduojamas nedidelis ar visiškas šešėlis, auga ant vakarinės palangės ir, atrodo, jam tai visai patinka. Žinoma, lieti tenka dažniau. Vasarą rekomenduojama išnešti į lauką – balkoną ar sodą. Nereikėtų augalo statyti ten, kur daug tiesioginės saulės spindulių – gali nudegti“, – perspėja Eglė.
Jos orchidėja žydi pirmąjį kartą, tačiau užsiaugino iš karto du žiedstiebius. Žiedas iš tiesų traukia akį – visas augalas kažkuo primena žirafą – ant itin ilgo žiedstiebio, lyg ant žirafos kaklo, prasiskleidė geltonai rudos spalvos maloniai kvepiantis žiedas.
Restrepia mendosae
„Pirmą kartą orchidėją pavadinimu Restrepia pamačiau Didžiojoje Britanijoje, Londone įsikūrusiame viename gražiausių botanikos sodų „Kew Gardens“. Susižavėjusi pradėjau ieškoti informacijos apie šią neįprastą mano akiai orchidėjų rūšį. Dar daugiau pasidomėti šia rūšimi paskatino keli įdomesni faktai: ji pakelia temperatūrą, artimą 0, ištveria ir 40 laipsnių karštį, galima dauginti lapeliais, suaugusio augalo dydį pasiekia per 2–3 metus, žydi beveik nuolat iš visų subrendusių auginių“, – apie kitą augintinę pasakoja Eglė.
Šios orchidėjos žiedus tiksliau apibūdina žodis „įdomūs“, o ne „gražūs“. Kai kur ji dar vadinama tarakonų orchidėja – labai gerai dauginasi, sunkiai numarinama auginant namuose. Restrepia yra priskiriama Pleurothallidinae grupei. Dabar yra žinoma apie 50 Restrepia rūšių. Įtariama, jog dar nemažai yra neatpažintų. Šie augalai paplitę nuo Pietų Meksikos iki Šiaurės Argentinos, aukštai Andų kalnuose, kur vyrauja vėsūs drėgni miškai.
Šioms orchidėjoms reikia vėsios aplinkos temperatūros – 5–10 °C, gana didelio (apie 50 proc.) šešėlio. Geras šviesos indikatorius yra augalo lapai – jie švelniai parausta, jei užtenka šviesos.
„Namuose ant palangės auginu porą rūšių restrepijų. Viena jų – Restrepia mendosae (Ekvadoras). Tai labai mieli nedideli augalai. Stengiuosi jas laikyti ten, kur gautų daug išsklaidytos šviesos, tačiau saugau nuo tiesioginių saulės spindulių. Nuo pavasario, kuomet jau praėjęs šalnų pavojus, kartu su kitomis orchidėjomis jas išnešu vasaroti į balkoną.
Vasarą lieju gana dažnai, lėkštutėse palieku vandens, tačiau patį vazonėlį šiek tiek pakeliu – padedu apverstą padėkliuką, akmenukų. Stengiuosi, kad substratas niekada nebūtų visiškai sausas. Nors šios orchidėjos praktiškai nesiilsi, visada žiemą jas lieju mažiau. Mano restrepijos žydi nuo vėlyvo pavasario iki vasaros vidurio. Vienu metu iš vieno auginio paprastai žydi po vieną žiedą. Žydėjimo laikas nėra griežtai apibrėžtas. Žiedukas gana didelis, nemalonaus kvapo. Žydint bent vienam žiedui, jį užuosite ant visos palangės“, – patikina Eglė.
Plejonės (Pleione)
Eglė juokauja, kad jos namuose pavasaris prasideda Kūčių arba Kalėdų antrąją dieną. Tuomet ji sodina plejones (Pleione). Visą žiemą leidusios šaldytuvo daržovių skyriuje, jos sodinamos būtent šiuo metu. Plejonės – nedidelė grupė vėsiai arba vidutinėmis sąlygomis augančių orchidėjų.
Daugiausiai jų aptinkama Kinijoje, Šiaurės Indijoje, Tailande bei Nepale. Plejonės – nedideli, lengvai pražydinami augalai. Kai gumbai suauga, žydėti gali net po kelis žiedus iš vieno gumbo. Pasirinkus skirtingu metu žydinčias rūšis, jomis galima džiaugtis net septynis mėnesius per metus.
„Plejonės augina gumbelius, meta lapus, žydi tik tuomet, kai būna „plikos“, t.y. be lapų. Žiedai išsiskiria savo siauru spalvų spektru – vyrauja violetinė, būna dar baltų ir gelsvų. Šios orchidėjos daugiausia yra vėsiamėgės. Maksimali temperatūra vasarą gali būti 25 laipsniai, trumpam iki 30. Kai kurios rūšys (P. maculata) gali augti ir šilčiau. Joms reikia gero apšvietimo, tačiau būtina apsaugoti nuo stiprios saulės kovo mėnesį. Vasarą geriausiai laikyti lauke. Mano plejonės vasaroja su kitomis orchidėjomis balkone“, – pasakoja Eglė.
Kai karšta, šias orchidėjas vakarais galima purkšti. Jei augalas vasaroja lauke, jis pats sugeba savimi pasirūpinti, nes vakarais oro drėgmė pakyla, tad purkšti reikia tik po itin karštų ir sausų dienų. Aktyvaus augimo periodu (nuo kovo–balandžio mėn. iki spalio) plejonės mėgsta drėgną substratą.
Vasaros pabaigoje šios orchidėjos pradės mesti lapus, ruoštis poilsiui. Tuo metu gumbelius reikia iškasti, patrumpinti šaknis, lengvai apdžiovinti, suvynioti į popierių ir padėti į šaldytuvą iki Kalėdų.
„Plejones reikia sodinti kasmet vis į naują substratą. Gumbelio negalima viso užkasti, į substratą nardiname tik trečdalį jo. Su gumbeliais reikia elgtis labai atsargiai, nes labai lengva pažeisti būsimų žiedų užuomazgas. Tokiu atveju žiedų lauksime dar metus“, – perspėja Eglė.
„Pražydus plejonėms mano namai pradeda kvepėti pavasariu. Pirmąjį svogūnėlį įsigijau gana seniai, tačiau kasmetis kalėdinis sodinimas man vis dar teikia daug emocijų. Juk smagu žiemą pajausti, kad jau greitai bus pavasaris“, – šypsosi ji.
Aerangis citrata
„Miniatiūrinę orchidėją Aerangis citrata, kilusią iš Madagaskaro, įsigijau Londono orchidėjų parodoje praėjusių metų kovą. Tada ji teturėjo vieną vienintelį žiedą. Jai būtinos sąlygos – aukšta aplinkos drėgmė (90 proc.), užtikrintas oro judėjimas, tinkamai sudarytas pavėsis. Natūraliai ji auga pavėsyje, greta vandens telkinių.
Mano namuose ji auga vazone miniatiūriniame šiltnamėlyje ant šiaurinės palangės. Taip pat ją galima auginti ir ant bloko. Auginant vazonėlyje substratas turi būti ypač laidus vandeniui, greitai pradžiūstantis, nes šį augalą greitai paveikia puvinys. Žiedynai, remiantis literatūra, susiformuoja vasarą arba rudenį. Mano augaliukas žydi žiemos pabaigoje–pavasario pradžioje. Ant kiekvieno žiedstiebio būna 20–35 baltos ar kreminės spalvos žiedeliai, naktį kvepiantys citrinomis. Namų sąlygomis sulaukti tiek žiedų paprastai sudėtinga“, – džiaugiasi Eglė.
Ji sako, kad šiam augaliukui reikia nedaug šviesos, negalima laikyti ten, kur tiesioginė saulės šviesa. Kai augalas aktyviai nebeauga, reikėtų sukurti šiek tiek sausesnę aplinką.
Blakstienotoji ertmenė (Coelogyne fimbriata)
Coelogyne – tai gentis, kuriai priklauso apie du šimtai rūšių. Blakstienotoji ertmenė (Coelogyne fimbriata) – tai vidutinio dydžio epifitinė ar litofitinė orchidėja, kuri natūraliai auga Himalajų kalnuose Indijoje, taip pat Vietname, Nepale, Pietų Kinijoje, Tailande, Kambodžoje ir kitur. Ji yra plačiai paplitusi, todėl gali prisitaikyti prie įvairių auginimo sąlygų.
Gumbai ovalo formos, atrodo tarsi didžiulės vynuogės. Augant reikalingas drėgnas oras ir gausus laistymas. Geriausiai ši orchidėja vasaroja lauke – sode, balkone. Tik reikia stengtis pastatyti vazonėlį pavėsyje – pakabinti medyje, pastatyti kitų augalų šešėlyje. Šios rūšies orchidėjos trumpai ilsisi žiemos viduryje.
„Mano auginamos ertmenės substratas tarp liejimų pradžiūsta. Pastebėjau, kad laikant tokiu režimu, jos žydi bei auga geriau nei nuolat laikant drėgnai. Namuose ji gali puikiai augti ant rytinės ar vakarinės palangės. Aš auginu ant šiaurinės, pasodintą plastikiniame nepermatomame vazone.
Substratas gana rupus, todėl lieti net ir žiemą tenka kas keletą dienų, nes bute šilta. Kandangi šios rūšies orchidėjos nemėgsta būti persodinamos, ji auga jau per kraštus, svyra, tačiau nesiryžtu persodinti. Juolab kad kuo daugiau auginių priaugs, tuo gražiau atrodys žydėdama. Ji auga iš tiesų labai sparčiai.
Be to, jos auginiai gana toli nutolsta vienas nuo kito, todėl sukontroliuoti ir auginti šį augalą vazone, neleidžiant jam lipti lauk, praktiškai neįmanoma. Todėl dažnas renkasi kabančiuosius vazonus arba augina šią orchidėją pritvirtinę ant žievės – tuomet reikia labiau sekti aplinkos drėgmę ir kur kas daugiau lieti. Tačiau vaizdas iš tiesų įspūdingas – teko matyti Londono orchidėjų parodoje“, – dalijasi Eglė.
Ši orchidėja žydi rudenį, žiemą, kartais pavasarį. Eglės auginamos žydi tiesiog nauji subrendę auginiai, nesvarbu, kuriuo metų laiku. Tad panašu, jog per vienus metus vyksta keli augimo ciklai. Subrendę gumbai viršūnėse išaugina kvapius kaip muskusas, ilgai (10–20 dienų, nelygu aplinkos sąlygos) išsilaikančius žiedus. Dažniausiai pražysta po vieną 3–4 cm dydžio žiedą.
